Vandalai kelia problemų filmo kūrybinei grupei ir galerijai

Pirmą kartą Šiauliuose filmuojamas vaidybinis ilgametražis kinas „Pietinia kronikos“ kelia šiauliečių susidomėjimą. Kūrybinei grupei tenka spręsti ir istorinių vietų atkūrimo klausimus. Tuometinio studentų klubo, žinomo kaip „Arklidės“, išorės sienas teko uždažyti, taip paslepiant buvusį jaunimo nupieštą profesionalų grafiti. Vis dėlto ne viską pavyksta padaryti sklandžiai – chuliganų grafičiai ant Dailės galerijos sienos kelia rūpesčių ne tik filmo kūrybinei komandai, bet ir pačiai galerijai.

Šią savaitę intensyviai filmuojamos filmo „Pietinia kronikos“ (pagal rašytojo Rimanto Kmitos popromano tuo pačiu pavadinimu, scenarijaus autorė Eglė Vertelytė, režisierius Ignas Miškinis) scenos. Stengiamasi atkurti romane minimus 1993–1994 m. Šiaulius, atgaivinant dabar jau pasikeitusias vietas.

Filmuojant sceną prie Studentų svetainės, geriau žinomos kaip „Arklidės“, kūrėjams teko spręsti dilemą – pastato sienos neatitiko to laikmečio, nes 2015 m. ant sienų buvo išpieštas profesionalus grafitis. Šis žingsnis neliko nepastebėtas.

Socialiniame tinkle savo paskyroje Šiaulių miesto tarybos narys, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, buvęs Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininkas, pasidalino įrašu, kuriame teigė, kad grafitis buvo sukurtas dar 2015 m. „Apskritojo stalo“ iniciatyva.

„Esu didelis Pietinio kronikų ir Rimanto Kmitos gerbėjas. Labai džiaugiuosi, kad po nuostabaus spektaklio seka kinas. Šiauliuose tikras atgimimas.

Bet truputį gaila vieno dalyko.

Prieš septynis metus Šiaulių jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ iniciatyva buvo suorganizuotas jaunimo renginys ir kartu nenaudojamo bei apleisto pastato (buvusios „Arklidės“) fasado sienos puošimas. Jaunas Šiaulių kūrėjas Rokas Butkys (Ežys) ėmėsi iššūkio ir sukūrė pirmą savo tokį grožį mieste. Viso per kelis metus pavyko papuošti net 3 miesto sienas.

Sakoma, kad menas reikalauja aukų, todėl nuo dabar vieno iš šių piešinių nebėra, nes kino kūrėjams prireikė autentiškos sienos ant buvusių „Arklidžių“. Nuo dabar ši siena ir vėl bus pilka. Suprantu, kad piešiniai ant sienų laikini, bet gaila, nors tu ką.

Miestas auga ir keičiasi, Pietinio kronikos ir toliau garsins Šiaulius, tai ir svarbiausia!“ – rašė Malik Agamalijev.

Po šiuo įrašu netruko sureaguoti ir jaunimo organizacijų atstovai.

„Filmas apie miesto kultūrą. Pirmas dalykas – perdažyti miesto kultūrą“, – stebėjosi buvusi „Aprkritojo stalo“ narė Fausta Roznytė.

Kiti komentatoriai pastebėjo, kad jaunimo organizacijų asociacija turės progą inicijuoti naujo kūrinio atsiradimą mieste.

Reagavo emocijos

Pats Malik Agamalijev portalui Etaplius.lt teigė, kad problemos čia nėra, tik emocija.

„Nėra čia jokios problemos. Juk siena mums ar man nepriklauso, tai tiesiog emocija.

O filmo komanda mato, ko jiems reikia geriau, didžiausios sėkmės jiems ir mūsų miestui, nes matau iš pažįstamų ir socialinių tinklų, kad tai dabar tikrai ant bangos.

O siena... Kažkas ją turės pakeisti, nes šalia nauja graži erdvė ir ji tokia netiks“, – komentavo Malik Agamalijev.

Autoriaus nerado

Filmo kūrybinės grupės atstovų teigimu, buvo ieškota šio kūrinio autoriaus. Pavyko gauti leidimus iš pastato savininkų (Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos).

Buvo kreiptasi į savivaldybės Kultūros skyrių, kuris neturėjo informacijos apie kūrinio autorių. Informacijos neturėjo ir universitetas. Todėl buvo priimtas sprendimas sieną tiesiog uždažyti.

„Negavę daugiau informacijos nei iš savivaldybės, nei iš Universiteto apie kitus renginius ir susitarimus, taip pat neradę informacijos ir kontaktų oficialiais kanalais apie grafiti autorių, priėmėme sprendimą dažyti ir paruošti lokaciją pagal laikmetį.

Primename, kad turėjome visus reikiamus, įskaitant ir pastato savininko, leidimus. Labai gaila, bet informacijos apie p. Malik Agamalijev kuruotą projektą negavome ir neradome“, – į klausimus raštu atsakė filmo kūrybinės grupės atstovas Vainius Eiva.

Kaip teigė filmo prodiuseris Lukas Trimonis, kino filmo kūrimo metu negavus autoriaus leidimo uždažyti kūrinį, kiekviena situacija būna skirtinga. Konkrečiu atveju visada ieškoma sprendimų.

„Sunku apibendrintai atsakyti, nes kiekviena situacija yra labai skirtinga, tačiau, jeigu yra prieštaravimai ir tiems prieštaravimams yra pagrindas, į tai būtų atsižvelgta ir ieškomi sprendimai. Šiuo konkrečiu atveju mes būtume ieškoję kitos lokacijos arba kito būdo, kaip išspręsti problemą“, – Etaplius.lt komentavo Lukas Trimonis.

Kiek anksčiau, komentuodamas grafičių meną mieste, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis portalui Etaplius.lt teigė, kad grafičio menas iš esmės yra laikinas ir nuolat kintantis, todėl nereikėtų tikėtis, kad vienas ar kitas piešinys ant sienos, kad ir koks jis geras ar kokybiškas būtų, išliks visam laikui.

„Viešų erdvių menas yra kintantis, kaip laikmečio barometras, nepaisant to, turi būti originalus meniškai, ne šabloniškas, ne kopija iš internetinio paveiksliuko, bet menininko braižą turintis kūrinys, deja, taip būna retai“, – teigė menotyrininkas.

Problemų kelia vandalai

Vis dėlto, jeigu profesionalų grafiti pavyko paslėpti – problemų tiek kūrybinei grupei, tiek kito pastato savininkams pridarė nepilnamečiai chuliganai, purškiamais dažais paišantys vadinamuosius „tagus“ (parašus) ant viešų pastatų sienų.

Viena iš filmo scenų vyksta Šiaulių dailės galerijoje, bet jos sienas pastaruoju metu purškiamais dažais ėmė marginti chuliganai. Kai kurie jų palikti ženklai necenzūriniai.

Diena prieš filmavimą sienas nuvalius, kitą dieną jos vėl buvo apipaišytos, šalia mėtėsi dažų balionėlis.

„Tai yra visiška tragedija, nes sienų valymas kainuoja ypatingai brangiai. Dalies grafiti net neišeina išvalyti, tai daug jėgų ir planavimo reikalaujantis darbas.

Prieš filmavimo darbus, po nakties, ir vėl radome naujus grafiti ir dažų balionėlius. Informavome policiją, kuri bandys nustatyti pažeidėjus“, – komentavo Vainius Eiva.

Jaunimo susibūrimų erdvė

Šiaulių dailės galerija pastaraisiais metais buvo tapusi jaunimo susibūrimo vieta. Kaip portalui Etaplius.lt teigė galerijos direktorė Ernesta Šimkienė, buvo užmegztas draugiškas abipusis ryšys.

Jaunimas su riedlentėmis ir BMX dviračiais laiką leisdavo ant galerijos laiptų, savo ruožtu galerija jaunimui surengdavo įvairių renginių ar edukacijų.

Tačiau pastaruoju metu galerijos ir jaunimo santykiai suprastėjo, kai ant sienų ėmė rastis necenzūriniai ir kitokie chuliganų palikti simboliai, tapo neįmanoma susikalbėti.

„Tai, kas vyksta pastaruoju metu, – įžūlus, chuliganiškas, niokojantis „taginimas“, vadinamas pasirašinėjimas, savo žymės palikimas kelia dvejopas mintis.

Viena vertus kalbame apie atsakomybės jausmo už bendrabūvį nebuvimą, vandališką miesto turto niokojimą, nes kenčiame ne tik mes, kenčia daugybė mieste veikiančių įstaigų ir įmonių.

Antra vertus, jei mes manome, kad gyvename mieste, tai šie ženklai, ko gero, neišvengiama miesto gyvenimo žymė, liudijanti įvairiausių subkultūrų egzistavimą. Kad ir kaip tai mums gali nepatikti“, – svarstė Ernesta Šimkienė.

Nuvalyti sudėtinga

Pasak jos, nuvalyti dažus nuo galerijos sienos – brangus ir sudėtingas darbas. Sienos padengtos akmenukų faktūra, todėl vandalų ženklų tiesiog uždažyti neįmanoma. Tenka dažus valyti, bet tai padaryti ne tik labai sunku, tačiau beveik nėra įmonių, kurios sutiktų dirbti. Tos, kurios sutinka, darbai kainuoja brangiai.

„Darbų nesiima net patyrusios valymo įmonės. Akmenukų danga sunkiai pasiduoda valymui, yra jautri stiprioms srovėms, cheminėms medžiagoms. Dabartinės būklės visų sienų nuvalymas mums kainuotų apie pusantro tūkstančio eurų. Nuvalyti taip, kad nebūtų žymės, praktiškai neįmanoma“, – teigė galerijos direktorė.

Apleistas viešasis tualetas

Apie įvykį pranešta policijai, bet, pasak Ernestos Šimkienės, gautas atsakymas, kad viešąja tvarka turi rūpintis savivaldybė. Vis dėlto į įvykio vietą iškviesti pareigūnai, pašnekovės teigimu, surinko įrodymus, paėmė dažų flakonėlį.

Iš savivaldybės, pasak pašnekovės, galerija gavo formalų atsakymą, kad mieste esančios vaizdo stebėjimo kameros galerijos nemato. Pasiūlyta įsirengti apsaugos priemones savo iniciatyva ir lėšomis. Tai bus padaryta, tačiau, kaip teigia pašnekovė, problema gilesnė – prie galerijos esantis apleistas tualetas, tapęs vandalų traukos židiniu.

„Ten susidaro labai palanki terpė būriuotis, šiukšlinti ir panašiai. Šiaulių dailės galerija savo veikla reprezentuoja Šiaulių miesto kultūrinį tapatumą, o tokia situacija, kuomet įstaiga tampa neatsakingų ir nebaudžiamų vandalų objektu, kuria itin nepalankią situaciją tiek kultūros kūrėjams, tiek vartotojams.

Problema yra ta, kad mums tenka prisiimti atsakomybę ir išlaidas už miesto viešosiose erdvėse vykstančius procesus, nes, tarkime, erdvė tarp galerijos, šalia esančios parduotuvės, daugiabučio ir apleisto buvusio viešojo tualeto nėra mūsų, tai viešoji miesto erdvė.

Reikalingos sutelktinės miesto savivaldybės ir policijos pajėgos, nes šis chuliganiškas vandalizmas šiais metais kaip niekada suaktyvėjo, reikalingos prevencinės priemonės, tėvų ir jaunimo švietimas“, – mano Ernesta Šimkienė.

Teritorija stebima

Atsakymuose raštu, kuriuos portalui Etaplius.lt perdavė Šiaulių miesto mero patarėjas Justinas Švėgžda, savivaldybės specialistai nurodė, kad vaizdo stebėjimo kamera prie Vilniaus gatvės ir Kaštonų alėjos kampo Dailės galerijos prieigas mato, tačiau kamera veikia patruliavimo režimu.

Tai reiškia, kad kamera sukinėjasi 360 laipsnių kampu pagal tam tikrą algoritmą ir automatiškai užfiksuoja neįprastas veiklas. Šiuos signalus įvertina budintis Miesto koordinavimo skyriaus darbuotojas, kuris informaciją perduoda atitinkamoms tarnyboms.

Pasak savivaldybės, birželio mėnesį raštu Dailės galerijai nurodyta įsirengti saugos priemones, kaip infraraudonųjų spindulių detektorius, kurie naktį užfiksuotų judėjimą prie Galerijos ir atkreiptų Miesto koordinavimo skyriaus darbuotojų dėmesį. Taip pat imtis kitų papildomų apsaugos priemonių.

„Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas yra pagrindiniai policijos uždaviniai, todėl nenutrūkstamas policijos darbas organizuojamas visą parą, tuo tarpu Savivaldybės administracija bendradarbiauja užtikrindama viešąją tvarką, t. y., vaizdo kamerų įrengimas viešose vietose ir jų stebėjimas“, – teigia savivaldybės atstovai.

Nuo šių metų birželio 1 d. policijos pareigūnams savivaldybės darbuotojai jau perdavė informaciją apie septynis grafitininkų vandalizmo atvejus: trys prie Centrinio parko, trys – ant Kaštonų alėjoje esančios tvoros ir vienas apie ten pat apipaišytas šiukšledėžes.