REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Rugsėjo 3 d. 14:33

Valdantieji atmeta I. Vėgėlės įtarimus dėl slapto susitarimo su prezidentu: nuo tyrimo iniciatyvos neatsitraukiame

Lietuva

ELTA / Karolina Gudžiūnienė

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


276998

Valdančiosios koalicijos atstovai neigia advokato Igno Vėgėlės įtarimus, esą konservatorių vadovybė ir prezidentas Gitanas Nausėda sutarė nebetirti viešojoje erdvėje rezonanso sulaukusios „Pranešėjo istorijos“. Politikai tokius svarstymus vadina „sąmokslo teorijomis“ ir tikina, kad klausimai dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos bei 2019 m. G. Nausėdos prezidentinės kampanijos finansavimo turės būti atsakyti.

Apie politinę karjerą svarstantis teisininkas pastaruoju metu kelia abejones, ar tiek iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), tiek iš Daukanto aikštės aidinti kritika krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui nesignalizuoja apie tam tikrus politinius mainus.

Pasak I. Vėgėlės, konservatorių pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui A. Anušauskas nėra naudingas konkurentas partijos gretose. Tuo metu G. Nausėda, svarstė advokatas, gali derėtis su TS-LKD, siekdamas išvengti jam keliamų klausimų apie 2019 m. rinkiminės kampanijos finansus.

Klausimus dėl rinkiminių išlaidų valdančioji koalicija ketina išsklaidyti parlamentiniu tyrimu dėl galimai neskaidrių ir neteisėtų VSD veiksmų.

Tačiau nepaisant ryžtingų pasisakymų – esą „tik laiko klausimas“, kada Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statusas – kol kas lieka neaišku, ar parlamentinis tyrimas bus inicijuotas.

Kaip Eltai anksčiau teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, rudens Seimo sesijos pradžioje planuojamas susitikimas su Generalinės prokuratūros atstovais. Po jo ir bus sprendžiama, ar prašyti parlamento suteikti NSGK specialiosios tyrimo komisijos statusą.

I. Vėgėlės svarstymus laiko „sąmokslo teorijomis“: iniciatyva dėl parlamentinio tyrimo nėra žlugusi

Eltos kalbintas konservatorius Andrius Vyšniauskas tikina, kad jokių susitarimų nebetirti 2019 m. iškilusios ir dar kartą šį pavasarį surezonavusios istorijos tarp valdančiosios koalicijos ar jo atstovaujamos partijos ir prezidento nėra. Todėl I. Vėgėlės svarstymus Seimo narys vadina „sąmokslo teorijomis“.

„Manau, kad Ignas Vėgėlė turi labai didelių problemų su savo mąstymu ir sąmokslo teorijomis, nes jeigu pažiūrėsime visa tai, ką visą vasarą socialiniuose tinkluose rašinėja – tai visokios nesąmoningos sąmokslo teorijos“, – Eltai teigė A. Vyšniauskas.

„Kažkokių susitarimų ar kitų dalykų nėra – nepaisant to, kokias sąmokslo teorijas tas žmogus paišytų“, – pabrėžė jis.

Jam antrino ir liberalas Raimundas Lopata, sakydamas, kad teisininko keliamos abejonės – tik interpretacija.

„Tai natūralus procesas – jokių mainų čia nėra. Tiesiog elementarus politinis procesas ir tiek. O dėl interpretacijų – čia kiekvieno reikalas. Ignas nusprendė turbūt tokiu kampu žiūrėti į procesą – kas, atrodo, suartėja su tuo, kas vadinama sąmokslo teorijomis, deep state ir panašiai. Kiek aš žinau, kiek tenka dalyvauti šiuose procesuose – tokių susitarimų nėra“, – patikino R. Lopata.

Abu politikai akcentavo, kad VSD veiklos tyrimo klausimas nėra paliktas politinės arenos paraštėse. Tik, pažymėjo, procesai išties užtruko – klausimas, ar reikėtų inicijuoti parlamentinį tyrimą, yra Seimo NSGK rankose.

„Mes, liberalai, pasisakome už tyrimą, suteikiant NSGK tyrimo komisijos teises“, – atstovaujamos frakcijos poziciją priminė R. Lopata.

„Laukiame prokuratūros pasisakymo. Iškilę klausimai nėra susiję vien su tuo, kas buvo jau svarstyta praėjusioje kadencijoje. Dabar aiškinamasi – ar ten viskas atsakyta, ar buvo pažeidimų“, – aiškino jis.

Pavasarį Generalinei prokuratūrai atlikus patikrinimą, konstatuota, kad 2019 m. tuometiniam Seimo NSGK pirmininkui Vytautui Bakui adresuotas pranešėjo kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir įvertintas, primena ELTA. Prokurorai aktualią medžiagą perdavė parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę vykdančiam Seimo komitetui – klausimas grąžintas į NSGK.

Birželio pradžioje NSGK nariai, susitikę su Generalinės prokuratūros atstovais, tvirtino, kad neatsakytų klausimų dėl pranešėjo istorijos yra.

Tuomet L. Kasčiūnas teigė manąs, kad tik „laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statusas ir bus pradėtas parlamentinis tyrimas.

Neabejoja, kad sulauks kritikos dėl prezidento rinkimų

Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.

Visgi, vieningos nuomonės NSGK gretose dėl parlamentinio tyrimo iniciatyvos dar nėra. „Valstietis“ Dainius Gaižauskas anksčiau yra teigęs, kad tai gali turėti neigiamų pasekmių ne tik pasitikėjimui žvalgybos tarnybomis – Seimo narys kėlė klausimą, ar tyrimas nėra prezidento rinkimų kampanijos dalis.

„Ar tai procesai, kurie susiję su būsimais prezidento rinkimais? Taip, kaip politikas sakau, kad taip. Tikrai taip matau”, – po NSGK susitikimo su Generaline prokurore Nida Grunskiene birželį sakė D. Gaižauskas.

Ar artėtų rinkimai, ar ne – kalbama būtų apie tą patį, atkerta A. Vyšniauskas. Nors pripažįsta – laikas imtis tyrimo „galbūt nėra pats geriausias“.

„Ar artėtų rinkimai, ar neartėtų rinkimai – vis tiek ta pati kalba būtų. Kai prasidėjo visa ši istorija, buvo lygiai tie patys argumentai sakomi iš Prezidentūros – kad tai nutaikyta prieš prezidentą“, – viešojoje erdvėje kilusias diskusijas ir priekaištus iš Daukanto aikštės priminė konservatorius.

„Nėra abejonės, kad Gitanas bus kandidatu į prezidentus – man atrodo, nebuvo abejonės nuo tos dienos, kai jis buvo inauguruotas prezidentu.

Aš sutinku – laikas, galbūt, nėra pats geriausias. Bet to geriausio laiko niekada nėra. Klausimas, ar mes norime išsiaiškinti, kas valstybėje vyksta, ką viena svarbiausių valstybinių institucijų daro viduje“, – kėlė klausimą jis, patikindamas, kad didžiausia valdančiosios koalicijos frakcija nuo iniciatyvos neatsitraukia.

Beprasidedančio rinkiminio maratono nesureikšmina ir R. Lopata. Jo teigimu, svarbiausia, kad Seimo daugumoje išsilaikytų politinė valia imtis tyrimo ir atsakyti į visus klausimus – susijusius tiek su VSD, tiek su G. Nausėda.

„Politinė valia iš Liberalų frakcijos yra. Suprantu opozicijos nenorą, nes į klausimyną eventualiai būtų įtraukti klausimai apie prezidentą. Jeigu taip bus – situacija aštrės“, – nurodė NSGK narys.

„Kol kas politinė valia egzistuoja, tad manau, kad ji egzistuos iki galo“, – vylėsi jis.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA