Vakarienė kaip restorane: atimantis žadą žuvų troškinys su jūrų gėrybėmis (receptas)

Nors troškinys mums dažniau asocijuojasi su mėsa ir daržovėmis, laukiant pavasario vakarienei verta išbandyti ir kiek kitokį. Kelių rūšių žuvis bei jūrų gėrybės auksaspalviame padaže savo išraiškingu skoniu nustebins svečius, be to, jam pagaminti nesugaišite daug laiko. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad jūrų gėrybės vertingos ne tik dėl mineralinių medžiagų ar vitaminų, bet ir dėl santykinai mažo kaloringumo bei juose esančių didelės maistinės vertės baltymų. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva primena, kad krevečių bei midijų nereikėtų pervirti ir pataria, kaip jas laikyti namuose.

Mažai kaloringos ir itin naudingos 

Midijos ir krevetės itin dažnai sutinkamos sveikatai palankioje Viduržemio jūros regiono virtuvėje, kasmet populiarėja ir mūsų kraštuose. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad jos – vieni sveikatai palankiausių produktų, kuriuos mums siūlo gamta.

„Jūrų gėrybės priskiriamos prie didelės biologinės vertės maisto produktų, jos yra puikus baltymų, Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, jodo, seleno, kalcio ir vitaminų A bei D šaltinis. Jos unikalios ir tuo, kad savyje beveik nekaupia sunkiųjų metalų, tad jas, kaip ir žuvį, rekomenduojama įtraukti į sveikatai palankios mitybos racioną. Kalbant apie maistingumą, išskirti vertingiausias jūrų gėrybes būtų sunku: jos visos yra palankios mūsų sveikatai, tad kiekvienas žmogus gali pasirinkti jam skoniu ar kitomis savybėmis priimtiniausius delikatesus“, – sako gydytoja dr. E. Gavelienė. 

Tiesa, nepaisant naudingųjų medžiagų gausos, gydytoja dietologė teigia, kad krevetes, kaip ir kitas jūrų gėrybes, turime vartoti saikingai: „Dauguma jūrų gėrybių, nepaisant mažo riebalų kiekio jose, turtingos cholesteroliu. 100 g krevečių turi daugiau nei pusę paros leidžiamos su maistu gauti cholesterolio normos. Todėl žmonės, kuriuos vargina cholesterolio padidėjimas, krevečių turėtų vengti. Kitiems jūrų gėrybes ir žuvį verta įtraukti į racioną bent 2 kartus per savaitę.“ 

Gydytoja dietologė įspėja, kad šių delikatesų nereikėtų skanauti žmonėms, kuriems pasireiškia alerginės reakcijos – pasunkėjęs kvėpavimas, odos bėrimai, virškinimo sistemos sutrikimai ar vėmimas. „Be to, per didelis jūrų gėrybių kiekis žmogaus organizme gali sukelti ir baltyminį šoką, jeigu jūrų gėrybių asmuo nėra ragavęs anksčiau ar tiesiog suvalgė per didelį jų kiekį. Todėl įtraukiant bet kokį naują produktą į savo mitybos racioną pirmiausia reikėtų jo šiek tiek paragauti, pasekti, kaip organizmas reaguoja ir jeigu viskas gerai – patiekalą skanauti toliau“, – pataria dr. E. Gavelienė.

Paruošiamos greitai, svarbu neperkepti ar nepervirti

Jūrų gėrybės įprastos daugelio šalių virtuvėje: jos pagardina daugybę patiekalų, vartojamos ir vienos, bet galioja taisyklė – svarbu jų ilgai nevirti ar nekepti, nes tada keičiasi tiek skonis bei konsistencija, tiek maistinės savybės. 

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad prekybos centrų asortimente yra atvėsintų, šaldytų, virtų, konservuotų midijų sūryme ar savo sultyse, taip pat skirtinguose padažuose marinuotų bei rūkytų šių jūrų gėrybių. O taip pat šaldytų bei atitirpintų, virtų ir nevirtų baltakojų blyškiųjų krevečių, atšaldytų nevirtų krevečių uodegėlių be kiauto, tigrinių krevečių, krevečių sūrime. 

„Geros kokybės krevetės beveik neturi kvapo, tik dvelkia jūros šviežumu, o jų mėsa yra sūroka, tvirta ir švelnaus skonio, rausvos spalvos. Prieš kepant jas keptuvėje ar ant grilio, užteks jas įtrinti aliejumi, druska, pipirais, česnakais, mėgstamomis žolelėmis ir palaikyti šaldytuve pusvalandį. Stipresnėje kaitroje nuluptas krevetes iškepsite per 2-3 minutes iš abiejų pusių, o jei jos neluptos, kepkite silpnesnėje kaitroje iki 7 minučių“, – pataria ekspertė.

Ji primena, kad parduotuvėse geriausia rinktis „MSC“ ir „ASC“ sertifikavimo logotipais pažymėtas žuvis ir jūrų gėrybes, nes jos sužvejotos ar užaugintos laikantis sertifikuotos atsakingos žuvininkystės principų: „Apsipirkus, krevetes, kaip ir kitas jūrų gėrybes, reikėtų kuo greičiau įdėti į šaldytuvą ir laikyti ten sandarioje talpoje. Jei iš krevečių neplanuojate gaminti patiekalo ilgesnį laiką, geriausia būtų jas užšaldyti. Norintiems apsipirkti pigiau, vertėtų ieškoti privačia „Rimi“ etikete pažymėtų šaldytų arba atitirpintų krevečių dėl itin palankaus pirkėjui kainos ir kokybės santykio. 

Kviečiame pasigaminti auksaspalvį žuvies ir jūrų gėrybių troškinį, kuris tiks ir šeimos pietums, ir svečių vakarienei.

RECEPTAS

Auksaspalvis žuvies ir jūrų gėrybių troškinys

Patiekalui reikės: 

400 g menkės filė;

300 g lašišos filė;

pusės poro;

1vnt. svogūno;

1šaukšto sviesto;

1skiltelės česnako;

1šaukštelio druskos;

1 šaukštelio čiobrelių;

1 šaukštelio bazilikų;

250 ml sauso baltojo vyno;

1vnt žuvies sultinio kubelio;

200 ml grietinėlės;

100 ml riebios grietinės;

200 ml vandens;

0,5 g šafrano;

300 g krevečių;

150 g midijų;

2 šaukšteliai pomidorų pastos.

Kaip gaminti:  

1. Atitirpinkite žuvį, jeigu ji šaldyta. Nuplaukite ir susmulkinkite juostelėmis porą. Nulupkite ir susmulkinkite svogūną.
2. Ištirpinkite sviestą dideliame puode arba puode storu dugnu. Pakepinkite svogūną ir porą kelias minutes, kol taps blizgūs ir permatomi. Įspauskite česnaką. Įmaišykite pomidorų pastą, čiobrelius ir bazilikus. Trumpai pakepinkite.
3. Įpilkite vyno ir įdėkite sultinio kubelį. Pavirkite porą minučių. Įmaišykite grietinėlę, riebią grietinę, vandenį ir šafraną. Troškinkite 15 min. Pagardinkite druska.
4. Supjaustykite žuvį vieno kąsnio dydžio gabaliukais, sudėkite į puodą ir troškinkite dar 7 minutes.
5. Nulupkite krevetes. Sudėkite jas ir nuvarvintas midijas.
6. Patiekite su česnakine ar kita, savo mėgstama, duona. 

Skanaus!