Vaistus nuo skausmo lietuviai renkasi pagal veiksmingumą: gydytoja farmakologė atsako, kodėl tai neturėtų būti svarbiausias kriterijus

9 iš 10 Lietuvos gyventojų yra pirkę vaistus nuo skausmo sau arba kitiems, o svarbiausi pasirinkimo kriterijai yra greitesnis ir efektyvesnis veikimas bei gydytojo rekomendacija ar receptas, rodo „Havas Group“ užsakymu atliktas tyrimas. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Skaistė Žukaitienė atskleidžia, į kokius kriterijus, renkantis nereceptinius vaistus nuo skausmo, vertėtų atsižvelgti jauno ir vyresnio amžiaus asmenims.

Anot tyrimo, greitesnį ir efektyvesnį vaistų veikimą, kaip svarbų kriterijų, renkantis preparatus nuo skausmo, įvardijo 52 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų, gydytojo rekomendaciją ar receptą – 51 proc.

Kiek mažesnė respondentų dalis – beveik 42 proc. – teigė, kad atsižvelgia į vaistininko rekomendaciją. Artimųjų rekomendacijomis rinkdamiesi vaistus nurodė besiremiantys vos 16 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.

Ragina didesnį dėmesį skirti saugumui

Apklausa atskleidė, kad vaistų pasirinkimo kriterijai didžiąja dalimi priklauso nuo amžiaus. Jaunesniems apklaustiesiems (iki 40 m.) svarbiausi greitas vaistų poveikis ir kainą, vyresniems nei 50 m. – specialistų (gydytojų, vaistininkų) rekomendacijos ir mažesnis šalutinis vaistų poveikis.

Pasak „Camelia“ vaistininko R. Blyno, jaunesnio amžiaus žmonės dažniau patiria ūmų skausmą, todėl iš vaistų tikisi greito poveikio malšinant užklupusį skausmą. Ilgalaikis vaistų nuo skausmo poveikis įprastai jiems mažiau aktualus.

„Kiek kitokia situacija tarp vyresnio amžiaus žmonių. Pastarieji dažniau serga lėtinėmis ligomis, vartoja daugiau vaistų, todėl šalutinių poveikių kontrolė jiems yra svarbi. Kadangi daugelis vaistų, kuriuos vartoja lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, būna vartojami ilgą laiką ir vienaip ar kitaip palieka žymę organizme, stengiamasi nepabloginti situacijos ir kuo ilgiau išlaikyti kuo geresnę sveikatą“, – pažymi specialistas.

Gydytojos klinikinės farmakologės S. Žukaitienės teigimu, dėl tokių medikamentų vartojimo įpročių vyresnio amžiaus žmonės ypatingą dėmesį turėtų skirti vaistų nuo skausmo saugumui.

„Vertinant vaistus nuo skausmo saugiausi yra naproksenas ir ibuprofenas. Dėl savo farmakologinių savybių jie pasižymi palankiausiu balansu tarp įvairių organų sistemų nepageidaujamų reakcijų – nedidina miokardo infarkto ar insulto rizikos, o skrandžio pažeidimo rizika yra palyginti nedidelė. Į vaisto saugumo kriterijų raginčiau atsižvelgti nepriklausomai nuo asmens amžiaus“, – sako S. Žukaitienė.

Gyventojai prioritetą teikia veiksmingumui, tačiau specialistė ragina neapsigauti

Vaisto veikimo greitis ir efektyvumas yra pagrindinis preparatų nuo skausmo pasirinkimo kriterijus jauniems žmonėms.

Anot gydytojos klinikinės farmakologės Skaistės Žukaitienės, nors vaistų poveikis skirtingiems žmonėms gali skirtis, mokslinių tyrimų, pagrindžiančių didesnį konkretaus medikamento efektyvumą, nėra.

„Pagal poveikio stiprumą vaistai nuo skausmo skirstomi į keletą grupių: paprastieji analgetikai, t.y. paracetamolis ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie skirti silpnam ir vidutiniams skausmui

malšinti, bei opioidiniai analgetikai, kurie malšina vidutinį ir stiprų skausmą. Įprastai gyventojai vartoja paprastuosius analgetikus, kuriuos galima įsigyti be gydytojo recepto. Paracetamolis pasižymi šiek tiek silpnesniu skausmą malšinančiu poveikiu, nei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tačiau apie pastarųjų tarpusavio veiksmingumo skirtumus mokslinių įrodymų šiuo metu nėra“, – pažymi S. Žukaitienė.

Medikamento veikimo greitis, pasak gydytojos klinikinės farmakologės, priklauso nuo vaisto farmacinės formos, tačiau, S. Žukaitienės teigimu, pradinis vaistų nuo skausmo veikimo poveikis tikėtinas jau po 15–20 min., kai kurių – po valandos. Tyrimai rodo, kad maksimalus medikamento poveikis pasireiškia praėjus 1–2 val.

„Havas Group“ užsakymu apklausą 2024 m. balandžio 24–gegužės 7 d. internetu atliko „Norstat LT“ . Tyrimas reprezentuoja 18–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų.