REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Vasario 15 d. 15:48

Ukmergės paminkle „Lituania Restituta“ įbetonuota žinutė ateities kartoms

Ukmergė

Dainiaus Vyto nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: Ukmergės kraštotyros muziejaus informacija


292215

„Tūkstantis devyni šimtai dvidešimt aštuntais metais gegužės mėnesio penkioliktą dieną – Lietuvos Valstybės Nepriklausomo gyvavimo dešimtais metais, esant jos Prezidentu Antanui Smetonai, Ministeriu Pirmininku profesorium Augustinui Voldemarui, Vidaus reikalų Ministeriu Ignui Musteikiui, Ukmergės miesto ir apskrities Viršininku Jonui Raščiui, Ukmergės miesto Burmistru Pranui Kuzmai – Ukmergės miesto ir apskrities gyventojai, vadovaujant Lietuvai Pagražinti Draugijos Ukmergės Skyriui, įmūrijo šį raštą Ukmergės mieste Kęstučio aikštėje, Ukmergės Klebono kun. Aniceto Barakausko iškilmingai pašventintoje vietoje, dedam pamatus Lietuvos Nepriklausomybės dešimties metų sukaktuvėms paminėti paminklui.

Šį paminklą statome, kaipo liudininką mūsų ainiams, kuris rodys, kaip mes branginame laisvę, gerbiame žuvusius už ją ir džiaugiamės nepriklausomu gyvenimu. Mes visi trokštame ir visuomet esame pasiryžę Nepriklausomybę išlaikyti ir reikalui esant už ją gyvybę atiduoti“, - ši žinutė ateities kartoms buvo įbetonuota į pačioje Ukmergės miesto širdyje stovinčio paminklo „Lituania Restituta“ („Atkurta Lietuva“) pamatus 1928-ųjų gegužės 15 d.

Paminklo pirminė paskirtis – sukurtas ir pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakčiai paminėti. Tačiau paminklas buvo baigtas 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, dėl šios priežasties dalyje istorinių šaltinių aptinkama, jog paminklas pastatytas Vytauto Didžiojo garbei.

Pagal Liudo Truikio projektą statymo darbus atliko skulptorius Silvanas Jakševičius. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“, kaip teigia 1938 m. dokumentas, skirtas Ukmergės apskrities viršininkui, tuo metu „kaštavo“ 16 tūkst. litų. Dalį lėšų skyrė miesto savivaldybė, kitą dalį surinko visuomenė.

1930 m. rugsėjo 8 d. buvo surengta Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ atidarymo šventė. Rugsėjo 8-oji tarpukariu buvo paskelbta Tautos švente, kadangi šią dieną 1430 m. turėjo įvykti Vytauto Didžiojo karūnavimas. 1930 m. Tautos šventė sutikta itin iškilmingai, kadangi buvo minimas Vytauto Didžiojo karūnacijos 500-metis.

1951 m. Nepriklausomybės paminklas buvo nugriautas, obelisko dalys užkastos čia pat, Kęstučio aikštėje.

1989 m. kovo 18 d. buvo surengta pirmoji talka ieškant užkastojo paminklo. Vytį ir anotacinę lentą sovietiniu laikotarpiu išsaugojo ukmergiškiai Jonas Fišeris ir Rapolas Diečkus.

1989 m. gegužės 15 d. pašventinti atstatomojo paminklo pamatai (beje, tą pačią dieną 1928 m. buvo padėti pamatai pirmajam paminklui). Šventinant pamatus atstatomajam paminklui, buvo įbetonuota kapsulė su pirmojo rašto kopija ir nauju Ukmergės Sąjūdžio paminklo atstatymo komisijos raštu. Paminklas atstatytas pagal Vilniaus projektavimo kooperatyvo projektą. Skulptorius E. Varnas. Darbus vykdė Ukmergės kelių statybos valdyba.

Atstatyto Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ atidarymo šventė įvyko 1990-ųjų vasario 16-ąją.

Prie paminklo „Lituania Restituta“ ukmergiškiai kasmet mini sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną, vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir kovo 11-ąją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas išlieka svarbiausiu laisvės simboliu Ukmergėje.

ĮDOMYBĖS

* Rapolas Diečkus pasakojo, kaip jiedu (kartu su Jonu Fišeriu) sužinoję, kad rytojaus dieną paminklas bus užkastas, rizikuodami naktį nuplėšė Vytį ir anotacinę lentą. Juos R. Diečkus slėpė lovoje po čiužiniu, o kai su šeima buvo išvežtas į Sibirą, paprašė buto šeimininko juos užkasti darže. Grįžęs iš tremties R. Diečkus, iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Vytį ir anotacinę lentą saugojo savo namuose Širvintose.
* Paminklo aukštis – 16,70 m., svoris – apie 550 t., medžiaga – gelžbetonis.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA