Aktualijos | 13 MIN.

Tarp jaukių lošimų namų sienų – sužlugdyti žmonės

Rasa Milerytė
2024 m. birželio 3 d. 17:22
Midjourney iliustracija

Kino filmuose apie lošimų namus matome prabangias lošimų sales, girdime linksmą muziką, džiugiai nusiteikę ir dailiai pasipuošę žmonės čia nerūpestingai leidžia laiką: gurkšnoja kokteilius, šnekasi, vis pastatydami ant pasirinktos spalvos ar skaičiaus ir laimėdami milžiniškas sumas. Pagrindiniai tokių filmų veikėjai namo visada išeina praturtėję. Tačiau lošimų namuose dirbę žmonės ir priklausomus asmenys konsultuojantys psichologai pasakoja apie kitokią realybę. Kaip pramoga prasidėjęs lošimas gali lengvai peraugti į priklausomybę, o ją įveikti labai sunku. Priklausomi žmonės grimzta į skolas, praranda šeimas ir draugus, nebegeba kontroliuoti nei savo laiko, nei emocijų, nei finansų. Šypsena šių žmonių veide – retas atvejis.

Lošėjai – prislėgti, pavargę, irzlūs

Trejus metus lažybų punkte dirbusi Karolina (vardas pakeistas) lošiančius žmones skirsto į tris grupes: tai sporto komandų fanai, simboline suma palaikantys mėgstamas komandas, ką tik 21-erių sulaukę asmenys, kuriems lošimas – smagi pramoga, ir tie, kurie iš lažybų tikisi uždirbti. Būtent trečiąją grupę ji įvardija probleminiais lošėjais, t. y. tokiais, kurie serga priklausomybe.

Jos teigimu, dauguma, kazino ar lažybų punkte apsilankę pirmą kartą, nenutuokia, kaip čia viskas vyksta ir kaip lengva nuo pramogos pereiti prie priklausomybės. Trejus metus lošėjus iš arti stebėjusi moteris sako, kad rizikingas gali būti ir pirmas kartas, nes ši priklausomybė išsivysto labai lengvai. „Labai dažnai matydavau, kad žmonės ateina tik trumpam palošti arba atsilošti tai, ką yra pralaimėję, tačiau taip įsitraukia, kad prabūna visą naktį, – pasakoja Karolina. – Lošiant dingsta visi pagrindiniai poreikiai: alkis, troškulys, poreikiai pailsėti. Visas dėmesys sutelkiamas į lošimą ir kuo daugiau žmogus pralošia, tuo agresyviau lošia toliau. Kai kuriems net vystosi paranoja, esu girdėjusi pasakojant, kad aparatai taip užprogramuoti, kad tyčia neleistų laimėti.“

Ji pastebi, kad dauguma lošimų namų klientų yra vyrai, jų amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų. „Moterų ateina mažai. Jos dažniau susikuria nuotolinių lažybų paskyrą ir spėju, kad ne pačios lošia, o atiduoda paskyrą nepilnamečiams vaikams“, – Karolina priduria, kad toks elgesys neatsakingas, nes nepilnamečiai, jos manymu, dar lengviau gali tapti priklausomi.

Ji sako šį darbą galiausiai metusi, nes nebenorėjo matyti, kaip žmonės griauna savo gyvenimus. „Esu sutikusi žmonių, kurie turi dešimttūkstantinių skolų. Skolinasi iš artimųjų, kad padengtų lošimo skolas, o tada lošia toliau.“

Holivudo filmuose, vaizduojančiuose lošimų namus, matome džiugiai nusiteikusius žmones, girdime linksmą muziką, tačiau tikrovėje, pasak Karolinos, viskas kitaip: į lošimų namus dauguma žmonių ateina prislėgti, emociškai pavargę, nervingi ir irzlūs. Karolina sako, kad nesunku atskirti pramogaujantį žmogų nuo priklausomo, tačiau, tikina ji, lošimo įstaigų darbuotojai tokių žmonių neaptarnauti neturi teisės.

Interjeras apgalvotas iki smulkiausių detalių

Su priklausomais nuo lošimų žmonėmis dirbanti ir į šią temą įsigilinusi psichologė Andželika Ivankova sako, kad tai, kaip įrengiami lošimų namai, ilgamečio žmonių elgesį tyrinėjančių mokslininkų darbo rezultatas. „Mokslininkai, kurių specializacijos susijusios su žmonių elgesiu, daug metų dirbo, kad lošimų namai taptų ideali vieta, kurioje niekas netrikdytų lankytojų dėmesio. Mokslininkai, tarp jų – ir psichologai, pasistengė numatyti visas smulkmenas patalpose, net tokias, kurių neturėtų tose patalpose būti“, – sako psichologė. Ji aiškina, kad laikrodžių ir langų nebuvimas padeda lošimų namų lankytojus išlaikyti čia kuo ilgiau, nes taip žmogaus dėmesys atitraukiamas nuo realaus pasaulio, jis nustoja galvoti apie būtinybę atlikti tam tikrus darbus ar reikalus, jo dėmesys sutelkiamas tik į vykstantį žaidimą.

„Daugelis užduotų klausimą: o kaipgi mobilieji telefonai ir rankiniai laikrodžiai? (Beje, juos segėti lošimų namų darbuotojams draudžiama.) Šiuo atveju veikia „komforto faktorius“ – juk daug paprasčiau žvilgtelti į didelį kabantį ant sienos laikrodį nei išsitraukti iš kišenės ar rankinės telefoną arba bandyti įmatyti laiką ant nedidelio rankinio laikrodžio“, – sako A. Ivankova ir priduria, kad laikrodžių ir langų nebuvimas priverčia prarasti laiko suvokimą ir manyti, kad jo praėjo visai nedaug. Taigi, laikas patalpose niekad nekinta, o atmosfera nuolat lieka jauki, pastebi psichologė.

Ji vardija ir daugiau užsibūti lošimų namuose skatinančių detalių: specifiniai garsai, atkreipiantys žmogaus dėmesį, malonus apšvietimas, muzika, patogios kėdės ir foteliai, visada besišypsantis bei malonus aptarnaujantis personalas, kuris pasiūlo nemokamų gėrimų ar užkandžių. „Iš tokios atmosferos nesinori išeiti, o išėjus norisi grįžti vėl. Rūpestingai personalo darbuotojo pasiūlytas alkoholinis gėrimas priverčia žmogų padaryti daug neapgalvotų dalykų. Pavyzdžiui, žmogus, atėjęs į lošimo namus, neplanavo užsilikti ilgam, tačiau personalo dėmesingumas, alkoholio poveikis, atsipalaidavimas priverčia lankytoją užsibūti ir išleisti daugiau pinigų negu jis buvo numatęs. Šis laikinas gyvenimo džiaugsmas, šventės atmosfera, atitraukimas nuo realybės su laiku virsta į priklausomybę, psichikos sutrikimą, kurį lydi depresija ir mintys apie savižudybę“, – sako psichologė A. Ivankova

Priklausomybės mastas auga

Psichologė sako, kad azartinių lošimų priklausomybė, dar vadinama ludomanija, patenka į sunkiausiai gydomų priklausomybių penketuką. „Priešingai nei kitos priklausomybės, ludomanija išsivysto negreitai, žmogaus gyvenimo kokybė prastėja iš lėto, todėl problema išryškėja tik tuomet, kai asmuo susiduria su finansiniu žlugimu, skolomis, psichikos sveikatos sunkumais, įtampa santykiuose. Neurofiziologiniai tyrimai rodo, jog azartiniai lošimai dirgina tuos pačius smegenų centrus, kuriuos veikia kokainas ar psichoaktyvios medžiagos”, – teigia ji. Specialistė apgailestauja, kad Lietuvoje trūksta tyrimų, galinčių atskleisti priklausomų asmenų procentą, tačiau manoma, kad priklausomybę lošimams patiria apie 2,5 proc.

2017 m. Lietuvoje atsirado galimybė užregistruoti prašymą neleisti lošti.

Tokį prašymą pateikę asmenys nebegali dalyvauti lošimuose, kuriuos vykdo Lietuvoje registruotos bendrovės. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, 2017 m. tokius prašymus pateikė 2580 žmonių. 2024 m. gegužės pabaigoje galioja 16714 prašymų.

Tokį prašymą galima pateikti terminui nuo šešių mėnesių iki 99 metų. Jei terminas nenurodytas, jam priskiriamas dviejų metų galiojimo terminas. Bet kurį prašymą galima nutraukti praėjus šešiems mėnesiams.

Auga ne tik priklausomų asmenų skaičius, bet ir lošimų bendrovių pelnas. Lošimų priežiūros tarnybos pateikiami duomenys rodo, kad 2002 m. lošimų įstaigos uždirbo 3 825 653 eurų grynojo pelno, 2023 m. – 222 203 575 eurų. Palyginti su 2022 m., pajamos pernai išaugo 13,5 proc. arba daugiau nei 26 mln. eurų. 2002 m. Lietuvoje veikė šešios lošimus organizuojančios bendrovės, 2023 m. – jau dvylika. 2023 m. pabaigoje buvo atidaryti 189 automatų salonai, 92 lažybų punktai, 16 lošimo namų (kazino), 5 totalizatoriaus punktai.

Pažeidžiamiausi – jauni vyrai

Priklausomybė lošimams dažniausiai paliečia jaunus vyrus – nuo 21 iki 30 metų amžiaus, sako psichologė: „Jauni žmonės lengviau pasiduoda pagundoms, labiau vadovaujasi emocijomis bei stokoja gyvenimiškos patirties, todėl ši amžiaus grupė tampa tokia pažeidžiama. Tačiau, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus, asmenys, turintys priklausomybę nuo lošimų, pasižymi tais pačiais bruožais, išgyvena panašias emocijas bei sunkumus“, – pastebi psichologė. Jos teigimu, priklausomas žmogus praranda susidomėjimą kitomis veiklomis, jam darosi sunku susikoncentruoti ties konkrečiu darbu bei užduotimis, jis patiria nuolatinę vidinę įtampą ir susierzinimą, o emocinė būsena tampa nestabili. Tokio žmogaus tikslas – jau ne laimėjimas, o pats procesas, todėl galiausiai išsivysto abejingumas finansiniam žlugimui.

„Kai nėra galimybės lošti, žmogus patiria emocines ar fizines kančias, su laiku keičiasi jo išvaizda: atrodo pavargęs, išsekęs, sulysęs, vystosi miego sutrikimai, daugėja konfliktų šeimoje ir darbe, keičiasi žmogaus vertybės – vagystės, manipuliacijos tampa įprastu dalyku“, – psichologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad priklausomas asmuo netenka kritinio mąstymo, jo įsitikinimai tampa iracionalūs: tikėjimas, kad ši diena yra sėkminga, palanki laimėjimui; galvojimas, jog skolas galima grąžinti tik atsilošus; įsitikinimas, kad lošimo metu bus pralaimėta tik dalis turimos pinigų sumos.

Sudėtingesnė už kitas priklausomybes

Su nuo lošimų priklausomais žmonėms dirbanti psichologė Gabrielė Glušauskaitė sako, kad priklausomybė nuo lošimų sudėtigumu keliais aspektais skiriasi nuo kitų priklausomybių: lošimai yra kur kas lengviau prieinami, ypač kai lošti galima nuotoliu, šią priklausomybę lengviau nuslėpti nuo aplinkinių, be to, ši priklausomybė stipriau paliečia ir lošiančių žmonių artimuosius, nes pralošę pinigus ir prisidarę skolų lošėjai dažnu atveju manipuliaciniais metodais kreipiasi artimųjų pagalbos. Psichologė pastebi, kad pirmasis lošimas visada įvyksta dėl pramogos, tačiau dėl individualių asmens savybių, tokių kaip polinkis į rizikingą elgesį, azartiškumas, ir socialinės įtakos, pavyzdžiui, gyvenimo šalia priklausomų artimųjų, pramoga neretai išauga į sudėtingą priklausomybę. Ji antrina kolegei, kad ypač didelę riziką tapti priklausomais patiria lošimą išmėginantys jauno amžiaus asmenys.

„Asmens amžius, kada pirmą kartą išbandė lošimus gali būti svarbus svertas priklausomybės link, kadangi kuo jaunesnis asmuo išbando lošimus, tuo labiau tikėtina, jog lošimai taps probleminiu elgesiu, nes žmogaus smegenų centrai, atsakingi už savikontrolę, yra pilnai nesusiformavę. Taip pat jaunesni asmenys turi egocentriškų idėjų ir net žinodami, jog lošimas yra viena iš priklausomybės formų, nepriskiria tokio rezultato sau – netiki, kad būtent jie gali tapti priklausomais“, – sako psichologė G. Glušauskaitė.

Specialistė džiaugiasi, kad apie priklausomybę nuo lošimų viešai kalbama vis daugiau, tačiau pabrėžia: informacijos sklaida apie lošimus vis dar nepakankama. „Ypač trūksta autoritetingų asmenų, pavyzdžiui, Seimo narių gilesnio susidomėjimo ir kryptingo veikimo. Tai būtų svarbu, nes dažnesnės kalbos apie lošimo priklausomybę Lietuvoje gali skatinti mažesnį šios problemos stigmatizavimą, o tai palengvintų priklausomų asmenų problemos pripažinimą bei sveikimo kelio pradėjimą. Lietuvoje yra nemažai galimybių pradėti sveikimo nuo lošimo priklausomybės kelią, visgi kartais pasigendama galimybės gauti greitą psichologinę pagalbą sveikatos įstaigose, o norinčiam sveikti, motyvuotam žmogui pagalbą svarbu suteikti čia ir dabar“, – sako specialistė.

Reklama lošimus normalizuoja

Visuomenė vis daugiau diskutuoja apie tai, kad pastaruoju metu lošimų reklamos tapo itin agresyvios ir kad reklamas reikėtų visiškai uždrausti. Balandį Baltijos tyrimų ir Lietuvos radijo ir televizijos atlikta visuomenės apklausa rodo, kad visiškam azartinių žaidimų reklamos uždraudimui pritartų aštuoni iš dešimties žmonių.

Reklamos daromą žalą pastebi ir psichologės. G. Glušauksiatės teigimu, reklama itin veikia jaunus žmones ir sportininkus. Jos duomenimis, pastebima, kad sportininkai labiau įsitraukia į lošimus, ypač lažybas, nes tiki turintys užtektinai žinių, kad galėtų nuspėti lažybų baigtį. „Be to, reiklamos sukelia nemalonių išgyvenimų sveikstantiems lošėjams, jų artimiesiems. Moksliniuose tyrimuose teigiama, kad reklama prisideda prie lošimo normalizavimo, nes reklamose azartiniai lošimai pristatomi kaip įprasta laiko praleidimo forma ar net veikla, kurios svarbu imtis, kad pritaptum prie visuomenės. O kai visuomenėje vyrauja nuostata, kad lošimas yra normali veikla, susirūpinimas lošiančiais asmenimis nekyla“, – apgailestauja G. Glušauskaitė.

Psichologė A. Ivankova pastebi, kad lošimų reklama didžiausią poveikį daro 18–34 metų amžiaus žmonėms ir asmenims, linkusiems į azartines priklausomybes. „Tarp asmenų, kuriems kyla pavojus tapti priklausomiems nuo lošimų, 41 proc. nurodė išbandę naują lažybų formą, o 40 proc. lažinosi dėl impulso, pamatę ar išgirdę lažybų reklamas“, – užsienyje atlikto tyrimo statistika dalijasi specialistė. Ji pabrėžia, kad lošimo reklamos sukuria iliuziją, jog galima greitai išlošti, nors iš tiesų tikimybė, kad pavyks žaidimą palikti laimėjus, labai maža. „Azartinių lošimų reklama padidina lošimo tikimybę, todėl ji turi būti draudžiama kaip viena iš daugelio priemonių, mažinančių žalos vaikams ir jaunimui bei visai visuomenei riziką“, – įsitikinusi A. Ivankova.

Į reklamą investuojama vis daugiau

Seimas svarsto galimybę nuo 2025 m. visiškai uždrausti azartinių žaidimų reklamą. Tokią įstatymo pataisą svarstymui pateikęs Seimo narys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Mindaugas Lingė sako, kad inicijuoti įstatymo pataisas paskatino augantis probleminių lošėjų skaičius ir nenuoseklus požiūris į priklausomybes.

„Nuolatinė ir itin gausi lošimų reklama prisideda prie azartinių lošimų kaip nekaltos pramogos normalizavimo. Reklamas dažnu atveju įgarsina žinomi aktoriai, muzikantai ir kiti pramogų pasaulio atstovai, taip kurdami mitą, kad lošimas yra tik smagi pramoga, o reklamos pabaigoje greitakalbe išsakyti žodžiai „tai gali sukelti priklausomybę“ nuskamba žaismingai. Šiuo metu ypatingas poveikis daromas jaunai kartai į kurią stipria nukreipta reklama, sportas sutapatintas su lošimų bendrovėmis ir tokiu būdu daroma žala augančiai kartai, kuri sportą ir lošimus mato kaip vieną reiškinį. Kita grupė, kuriai padėtų reklamos uždraudimas – tai iš priklausomybių bandantiems išsivaduoti ir pasveikti asmenims. Agresyvi ir visur pasiekiama reklama skatina atkryčius“, – sako Seimo narys.

2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo draudimas reklamuoti azartinius lošimus Lietuvos teritorijoje, tačiau, sako M. Lingė, lošimų organizatoriai puikiai naudojasi palikta galimybe reklamuoti lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. „Stebint televizijas, kitas žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus, susidaro įspūdis, kad azartinių lošimų reklamos kiekis, įsigaliojus draudimui, ne tik nesumažėjo, bet pagausėjo“, – sako jis ir pateikia iškalbingų skaičių: nuo 2020 m. reklamai skiriamos lėšos padvigubėjo – nuo 6,36 mln. eurų 2020 m. iki 12,73 mln. eurų 2023 m.

Seimo narys tikisi, kad įstatymą priimti pavyks. „Panašu, kad Seime yra tvirtas palaikymas, – sako M. Lingė. – Bet ne paslaptis, kad šios srities lobistai labai aktyviai veikia, siekdami, kad tokie draudimai neatsirastų. Daug organizacijų, kurios yra saistomos su azartinių lošimų bendrovėmis per rėmimo ar reklamos užsakymų lėšas, pasisako prieš tokį draudimą.“

***

Šis darbas parengtas BENDRA.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES projektą. Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.


Šiauliai
Pagausėjusiai Šiaulių apuokų šeimynai dabar labiausiai reikia ramybės REPORTAŽAS
Šiaulių pietinio rajono daugiabučių kaimynystėje įsikūrusios didžiųjų apuokų šeimos drama vėl prikaustė gamtos mylėtojų dėmesį. Po tragiškai pasibaigusio praėjusio sezono, kai žuvo abi mažosios patelės, bei šiųmetės gilios žiemos, kurios pūgos sėmė lizdus, buvo rimtai nuogąstaujama dėl šių paukščių ateities. Tačiau šiandien iš Šiaulių skrieja džiugios žinios. Nepaisant spaudusio šalčio, sausio pabaigoje padėti kiaušiniai išgyveno, o kovo pradžia atnešė naują viltį – lizde jau išsirito pirmieji du jaunikliai. Kadangi tai vienintelė Lietuvoje tiksliai žinoma ir dokumentuota perinčių didžiųjų apuokų pora, kiekviena sėkminga jų gyvenimo para prilygsta laimėtam mūšiui už visos rūšies išlikimą.
Gamta | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Artėjant kasmetiniam LNK ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ paramos koncertui jautrų video apie savo vaikystę įrašė dėvėtų drabužių ekspertas, internetinės televizijos laidos „Varkė Labdarkė. Turginio dienoraštis“ kūrėjas Tadas Kanapeckas.
Veidai | 3 MIN.
0
Ar kada nors sutikai žmogų ir pajutai – lyg būtum jį pažinojęs visą gyvenimą? Lyg pokalbis tekėtų be pastangų, o tyla nebūtų nejauki? Astrologai sako: kai kurios sąjungos užrašytos žvaigždėse. Štai kaip Zodiako ženklai randa savo sielų draugus.
Lietuva | 3 MIN.
0
Lietuva
Šiauliai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jau per vėlu deryboms su Iranu, nors jų nori Teheranas.
Pasaulis | 2 MIN.
1
Kovo 3 d., Šiauliai. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Šiaulių AVMI) informuoja, kad prasidėjus pajamų deklaravimo laikotarpiui, gyventojai aktyviai teikia pajamų deklaracijas. Iki šiol jau deklaravo daugiau kaip 50,5 tūkst. Šiaulių apskrities gyventojų.
Aktualijos | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Muzika lydi mus visur – nuo rytinės kavos prie darbalaukio iki vakarėlio po atviru dangumi. Tačiau laidai ir sudėtingas garso sistemos montavimas ilgą laiką buvo rimtas barjeras tiems, kurie norėjo mėgautis kokybišku garsu bet kur ir bet kada. Šiandien viskas pasikeitė: belaidės garso kolonėlės iš prabangos prerogatyvos virto kasdienio gyvenimo dalimi, prieinama kiekvienam. Pastaraisiais metais belaidžių kolonėlių paklausa Europoje nuolat auga – pagal „Statista" duomenis, belaidžių garso įrenginių rinka 2025 m. viršijo 10 mlrd. EUR ir toliau plečiasi. Priežastys paprastos – technologijos žengė į priekį, o kainos tapo prieinamesnės. Šiandien rinkoje galima rasti modelių tiek kelionėms, tiek įvairiausių stilių namų interjerams.
Lietuva | 5 MIN.
0
Prieš 2024 metų Seimo rinkimus aktyviai Lietuvos vidaus politikoje dalyvavusi, o dabar nuo jos beveik visiškai atsitraukusi europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako viešai vengianti komentuoti, nes Lietuvoje neužima jokių pareigų.
Lietuva | 2 MIN.
0

Pakruojis
Vilnius
Vasario 19 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuotas 21 klausimas.
Politika | 3 MIN.
0
Artėjant 2027 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nustatė kiekvienoje savivaldybėje renkamų savivaldybių tarybų narių skaičių. Pagal naujausius komisijos skaičiavimus, trijose savivaldybėse tarybų narių skaičius keisis.
Politika | 3 MIN.
0

Lietuva
Pasaulis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jau per vėlu deryboms su Iranu, nors jų nori Teheranas.
Pasaulis | 2 MIN.
1
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį telefonu kalbėjosi apie vengrus, kovojusius už Ukrainą ir paimtus į nelaisvę, aptarė kitus su karu susijusius klausimus, pranešė Kremlius.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
UAB „Akmenė bona“ praneša, kad Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo veikti 29,5 MW galios vėjo parkas, kuris buvo išvystytas kartu su partneriu UAB „Akmenės laisvoji ekonominė zona“.
Verslas | 4 MIN.
0
Restruktūrizuojama viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga Group“ už 8,46 mln. eurų pardavė 100 proc. pievagrybių verslo „Baltic Champs“ akcijų Latvijos kapitalo įmonei „Global Champs“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė baigė ikiteisminį tyrimą dėl trijų žmonių žūtimi pasibaigusios avarijos, įvykusios pernai gruodį Panevėžyje. Nustačius visas avarijos aplinkybes, priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes avarijos kaltininkas kartu su dviem bendrakeleiviais žuvo.
Kriminalai | 3 MIN.
0
Šiaulių rajone namo daržinėje pirmadienį rasti šaunamieji ginklai, pranešė policija.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Pakruojis
Policijos pareigūnai kovo mėnesį dėmesį skirs vairuotojų blaivumui, pėsčiųjų saugumui ir matomumą gerinančių priemonių naudojimui tamsiuoju paros metu.
Gatvė | 2 MIN.
0
UAB „Pakruojo autotransportas“ autobusų parkas atsinaujina. Po truputėlį žengdama naujovių link įmonė įsigijo naują elektrinį autobusą. Tai antroji elektrinė transporto priemonė įmonėje, kuri užtikrins patogų susisiekimą Pakruojo rajone ir už jo ribų.
Gatvė | 2 MIN.
0
Kretinga
Klaipėda
Šiemet Kretingos rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams, gatvėms, tiltams, daugiabučių namų kiemams, pėsčiųjų ir dviračių takams tvarkyti rajono biudžete numatyti 7,4 mln. eurų, beveik 3 mln. eurų daugiau nei tam panaudota praėjusiais metais.
Gatvė | 4 MIN.
0
Klaipėdoje pradedami Naikupės gatvės atkarpos nuo Minijos iki Žalgirio gatvės atnaujinimo darbai, pranešė vietos savivaldybė.
Gatvė | 2 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Nors Šiauliuose vykęs Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) finalo ketvertas apsiėjo be šeimininkų komandos, „Šiaulių“ (11-8) sirgaliai vasarį turėjo priežasčių džiaugtis.
Sportas | 6 MIN.
0
Sekmadienį Šiauliuose vykusių Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalinių rungtynių metu netrūko nei sportinės įtampos, nei emocijų tribūnose. Tačiau vienas vakaro epizodas privertė pakilti visą areną – sirgalius Gvidas pataikė metimą nuo vidurio linijos ir laimėjo 5 tūkst. eurų po mokesčių „Citadele“ banko įsteigtą piniginį prizą.
Sportas | 3 MIN.
1


Šiauliai
Pakruojis
Šiaulių pietinio rajono daugiabučių kaimynystėje įsikūrusios didžiųjų apuokų šeimos drama vėl prikaustė gamtos mylėtojų dėmesį. Po tragiškai pasibaigusio praėjusio sezono, kai žuvo abi mažosios patelės, bei šiųmetės gilios žiemos, kurios pūgos sėmė lizdus, buvo rimtai nuogąstaujama dėl šių paukščių ateities. Tačiau šiandien iš Šiaulių skrieja džiugios žinios. Nepaisant spaudusio šalčio, sausio pabaigoje padėti kiaušiniai išgyveno, o kovo pradžia atnešė naują viltį – lizde jau išsirito pirmieji du jaunikliai. Kadangi tai vienintelė Lietuvoje tiksliai žinoma ir dokumentuota perinčių didžiųjų apuokų pora, kiekviena sėkminga jų gyvenimo para prilygsta laimėtam mūšiui už visos rūšies išlikimą.
Gamta | 5 MIN.
0
Netekome žymaus dailininko, grafiko, dėstytojo, Pakruojo krašto garbės piliečio Romualdo Čarnos. Žymus šalies menininkas paliko ryškų pėdsaką šalies kultūros ir meno gyvenime, garsindamas Pakruojo krašto vardą visame pasaulyje.
Veidai | 2 MIN.
0
Šiauliai
Šiauliai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI), gripu ir koronaviruso infekcija (toliau – COVID-19 liga) padidėjo visose Šiaulių apskrities savivaldybėse, išskyrus Kelmės ir Radviliškio rajonus. Epideminis sergamumo lygis neregistruotas nė vienoje savivaldybėje.
Sveikata | 3 MIN.
0
Vakar, kovo 2-ąją, buvo lygiai mėnuo, kai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje dirba nauja vedėja – Rūta Šiaučiulienė. Naujoji vadovė sako, kad pirmasis mėnuo buvo ir labai intensyvus, ir prasmingas. Ji jau turėjo pirmuosius susitikimus su miesto švietimo įstaigų vadovais, susipažįsta su vykdomais projektais, analizėmis ir kitais duomenimis. Pasak R. Šiaučiulienės, galima tik pasidžiaugti, kad Šiauliai turi aktyvią švietimo bendruomenę ir gilias tradicijas, o jai pačiai svarbus pradėtų darbų tęstinumas ir atviras dialogas su visais – nuo vaiko ir jo tėvelių iki mokytojų ar vadovų.
Veidai | 4 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Dar prieš kelerius metus saulės energetika Lietuvoje buvo apipinta keistu įvaizdžiu. Ji atrodė kaip sprendimas tiems, kurie „turi atliekamų pinigų“, gyvena moderniuose namuose ir mėgsta demonstruoti tvarumą.
Namai | 4 MIN.
0
Ar jūsų namuose yra indai kasdienai ir indai šventėms? Anksčiau tai būdavo įprasta, o neretas tokią praktiką vis dar taiko. Tiesa, gerieji indai laikomi indaujose ar giliai spintelėse, imami tik šventėms ar atvykus ypatingiems svečiams, o tada vėl dedami į vietą iki kito karto, kuris gali būti net labai negreitai. O kasdienai naudojami indai paprasti, vienspalviai ar su kuklesniais raštais, neutralūs, neretai įsigyti pigiau. Tačiau ar tikrai nenusipelnome kasdien mėgautis maistu iš dailių ir prabangių indų?
Namai | 4 MIN.
0

Lietuva
Pakruojis
Artėjant kasmetiniam LNK ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ paramos koncertui jautrų video apie savo vaikystę įrašė dėvėtų drabužių ekspertas, internetinės televizijos laidos „Varkė Labdarkė. Turginio dienoraštis“ kūrėjas Tadas Kanapeckas.
Veidai | 3 MIN.
0
Netekome žymaus dailininko, grafiko, dėstytojo, Pakruojo krašto garbės piliečio Romualdo Čarnos. Žymus šalies menininkas paliko ryškų pėdsaką šalies kultūros ir meno gyvenime, garsindamas Pakruojo krašto vardą visame pasaulyje.
Veidai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Muzika lydi mus visur – nuo rytinės kavos prie darbalaukio iki vakarėlio po atviru dangumi. Tačiau laidai ir sudėtingas garso sistemos montavimas ilgą laiką buvo rimtas barjeras tiems, kurie norėjo mėgautis kokybišku garsu bet kur ir bet kada. Šiandien viskas pasikeitė: belaidės garso kolonėlės iš prabangos prerogatyvos virto kasdienio gyvenimo dalimi, prieinama kiekvienam. Pastaraisiais metais belaidžių kolonėlių paklausa Europoje nuolat auga – pagal „Statista" duomenis, belaidžių garso įrenginių rinka 2025 m. viršijo 10 mlrd. EUR ir toliau plečiasi. Priežastys paprastos – technologijos žengė į priekį, o kainos tapo prieinamesnės. Šiandien rinkoje galima rasti modelių tiek kelionėms, tiek įvairiausių stilių namų interjerams.
Laisvalaikis | 5 MIN.
0
Šioje „Dūzės ir Mūzės nuotykių“ laidelėje nuotaikingai pasitiksime draugų dieną! Nors laidos pradžia vaikučius gali nustebinti, tačiau nuotykių ir linksmybių tikrai netrūks. Taip ir pat svečių!
Laisvalaikis | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Ar kada nors sutikai žmogų ir pajutai – lyg būtum jį pažinojęs visą gyvenimą? Lyg pokalbis tekėtų be pastangų, o tyla nebūtų nejauki? Astrologai sako: kai kurios sąjungos užrašytos žvaigždėse. Štai kaip Zodiako ženklai randa savo sielų draugus.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Kovo 3-ioji – Tarptautinė rašytojų diena; Lėlių šventė (Hina-Matsuri); Pasaulinė laukinės gamtos diena; Pasaulinė klausos diena; Pasaulinė omega-3 diena.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Upėtakis – viena iš tų žuvų, kuri neretai laikoma labiau šventinio stalo pasirinkimu, tačiau iš tiesų puikiai tinka ir kasdieniams patiekalams. Jo skonis nėra intensyvus, todėl patinka net vaikams ar tiems, kurie žuvies paprastai vengia. Prekybos tinklas „Rimi“ pastebi, kad žuvis vis dar dažnai atsiduria lietuvių lėkštėse rečiau nei mėsa ar paukštiena, nors mitybos specialistai nuolat primena apie jos naudą.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Sviestas jau daugybę metų vadinamas konditerijos karaliumi. Prancūzai netgi turi garsų posakį – „Konditerijoje svarbiausi trys dalykai: sviestas, sviestas ir dar kartą sviestas“. Nors šis nebrangus produktas pirmiausia siejamas su prancūziškais rageliais, pyragais ar sausainiais, jis neretai tampa ir kūrybiškų, netikėtų pikantiškų kulinarinių madų žvaigžde. Apie vieną tokią tendenciją pasakoja „Maximos“ Kokybės ir maisto gamybos departamento technologas Vladislovas Judickis.
Virtuvė | 4 MIN.
0