REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sekundė pliusams2024 m. Vasario 15 d. 09:02

Sekundė pliusams: ar dažni tarnybiniai patikrinimai darbe visais atvejais laikytini mobingu ir susidorojimu su darbuotuoju?

Lietuva

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT


292112

Tinklalaidėje „Sekundė pliusams“ advokatė Daiva Rusakienė atsako į Etaplius.lt portalo skaitytojo užduotą klausimą: darbdavys mane nušalino nuo darbo, per pusę metų atliko net kelis tarnybinius patikrinimus. Ar tokius darbdavio veiksmus galima laikyti mobingu ir susidorojimu su manimi?

Pradėkime nuo to, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalis numato, kad smurtas, priekabiavimas darbe bei mobingas – tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžiama aplinka, atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Dažniausiai smurtas ir priekabiavimas pasireiškia psichologiniu spaudimu, neetišku, nepagarbiu elgesiu kitų darbuotojų atžvilgiu, ignoravimu, engimu, nepagrįstomis pastabomis ir kritika, šaukimu, įžeidinėjimu, šmeižimu, manipuliavimu, pajuoka, patyčiomis, pasiekimų nuvertinimu, neetiškais komentarais, grasinimais, bauginimais, taip pat fiziniu ir (arba) seksualiniu išnaudojimu.

Mobingas – darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryšių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose. Tokie veiksmai paprastai būna nevienkartinio pobūdžio.

Šiuo atveju tarnybinių patikrinimų kiekybiškumą skaitytoja vertina kaip susidorojimą su ja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog tai, kad pareiškėjui buvo inicijuoti tarnybiniai patikrinimai, nepatvirtina aplinkybės dėl tiesioginės vadovės nusistatymo prieš pareiškėją.

Tiesioginės vadovės bei kitų asmenų teisėti pavedimai tinkamai atlikti pareigas, pagrįstai išreikštos pastabos ir adekvatus įvertinimas bei tinkama kritika negali būti pripažįstama asmens pažeminimu, įžeidimu ar psichologiniu smurtu (žr., pvz., 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1204-756/2020).

Tarnybinių nusižengimų procedūros savaime negali būti siejamos su mobingo sąvoka, nes teisinio vieneto administracija, esant tam pagrindo gali ir turi, pradėti tokias procedūras. Antra vertus, tarnybinių santykių metu galimos įvairios situacijos, kurios gali sukelti papildomos įtampos, nepasitenkinimo ir kt., tačiau, nesant kitų aplinkybių, būdingų mobingui, neturėtų būti priskiriamos aptariamam socialiniam reiškiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-556/2019).

Natūralu, kad darbo santykių metu galimos įvairios situacijos, kurios gali sukelti papildomos įtampos, nepasitenkinimo ir kt., tačiau, nesant kitų aplinkybių, būdingų mobingui, neturėtų būti savaime priskiriamos aptariamam socialiniam reiškiniui.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA