Šeimos gydytoja papasakojo, kaip sušvelninti pūslelinės požymius ir kada svarbu kreiptis į savo gydytoją

Paprastoji pūslelinė (herpes simplex) – tai labiausiai paplitusi virusinė infekcija, kurios nešiotojais yra apie 80–90 proc. populiacijos. Ją sukelia Herpes simplex virusas (HSV), dėl kurio ant pažeistos odos ir gleivinės atsiranda vandeningos pūslelės. Nors dažniausiai šios ligos požymiai greitai praeina, tam tikrais atvejais pūslelinė gali sukelti itin sudėtingų sveikatos problemų. Plačiau apie šią infekciją ir tai, kokiais atvejais itin svarbu skubiai kreiptis į savo gydytoją, pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Laura Lopšaitienė.

„Lūpų pūsleline dažniausiai užsikrečiama per seiles, pavyzdžiui, bučiuojantis, naudojant tuos pačius indus ar liečiant pažeistą odą. Taip pat neretai, ypač 6 mėn.–3 m. vaikai, virusu užsikrečia oro lašiniu būdu. Genitalijų pūslelinė plinta lytiškai santykiaujant, o naujagimiai gali užsikrėsti gimdymo metu nuo pūsleline sergančios motinos“, – teigia L. Lopšaitienė.

Verta paminėti ir kitą ligos tipą – juosiančiąją pūslelinę, kurią sukelia suaktyvėjęs Varicella zoster virusas ir dažniausiai ji būdinga 60–80 m. amžiaus pacientams. Susirgus pasireiškia neuralginis skausmas, lydimas pūslelinio bėrimo, plintančio pagal pažeistą nervą. Liga užsikrečiama oro lašiniu būdu nuo sergančiųjų vėjaraupiais.

Virusas organizme išlieka visą gyvenimą

Užsikrėtus HSV, po 2–7 d. ant odos ar gleivinės atsiranda pūslelės su skaidriu skysčiu, kurioms pratrūkus susidaro erozija, galinti infekuotis. Infekcijos požymiai išnyksta po 2–3 sav., tačiau gali kartotis, nes virusas organizme išlieka visą gyvenimą. Jei imunitetas stiprus, gali atsitikti ir taip, kad jokie infekcijos simptomai nepasireiškia.

„Pūslelinės požymiai gali vėl suaktyvėti nusilpus imunitetui: persirgus kita infekcine liga, patyrus traumą ar didelį stresą, veikiant aukštai temperatūrai ar ultravioletinei spinduliuotei. Moterims papildomai įtakos dar gali turėti mėnesinės ar hormoniniai pokyčiai“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Dėl šios priežasties, siekiant išvengti nuolatinių infekcijos požymių, naudinga stiprinti imuninę sistemą vartojant vitaminą C, žuvų taukus, atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, pasirūpinti kokybišku poilsiu ir vengti stresinių situacijų.

HSV skirstomas į du tipus

HSV-1 virusas dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, o HSV-2 – genitalijas bei odą aplink išeinamąją angą.

„Burnos gleivinės ir veido pūslelinė yra dažniausiai pasitaikanti klinikinė forma. Jos metu beria lūpas ir veidą, tai pat dažnai padidėja regioniniai limfmazgiai, vargina bendras negalavimas ir vietinis niežulys. Paprastai nuo šios pūslelinės formos pasveikstama per 10–14 dienų“, – akcentuoja L. Lopšaitienė.

Genitalijų pūslelinė taip pat pasireiškia pūslelėmis ir opelėmis – moterims makštyje, jos prieangyje, gimdos kaklelyje, o vyrams – varpoje ir apyvarpėje. Infekcijos metu vargina skausmingas šlapinimasis, karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas. Šiuo atveju bėrimai gyja nuo 2 iki 6 savaičių, o virusas gali išlikti aktyvus ir po to.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pūslelinės požymiai kartojasi gana retai ir yra silpnai išreikšti, jiems gydyti pakanka priešvirusinio kremo, gelio ar acikloviro preparatų.

„Visgi, jei klinikiniai simptomai intensyvėja, o vietinis gydymas nepadeda, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes sunkesnės ligos formos turi būti gydomos geriamais antivirusiniais vaistais. Uždelsus tai padaryti, liga progresuoja, jos eiga sudėtingėja bei padidėja komplikacijų rizika. Ypač tai būdinga žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, taip pat naujagimiams, kūdikiams, senyvo amžiaus pacientams ir tiems, kurių oda yra pažeista nudegimų“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.

Burnos ir perioralinės srities infekcija gali komplikuotis į įvairius odos pažeidimus ar odos ligas, pavyzdžiui, odos nudegimus ar atopinį dermatitą. Taip pat dažna komplikacija – poherpinė neuralgija, dėl kurios skausmai be bėrimų trunka mėnesius ar net metus.

„Sunki HSV-1 infekcija gali sukelti ragenos ir akies junginės uždegimą, ragenos opas, dėl kurių sutrinka regėjimas ir net gresia visiškas apakimas. Taip pat ši infekcija gali išprovokuoti herpinį encefalitą – smegenų uždegimą, kuris negydomas gali baigtis mirtimi“, – pažymi L. Lopšaitienė.

Kadangi naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelta pūsleline nėštumo laikotarpiu, ypač III trimestre ar gimdymo metu, ši infekcija kūdikiui gali sukelti odos, akių, smegenų ar kitų vidaus organų, ypač kepenų, pažeidimus.

Kaip sušvelninti simptomus?

Pajutus pirmuosius požymius, pažeistą vietą reikėtų iškart tepti priešvirusiniu kremu ar acikloviro preparatais iki 10 kartų.

„Taip pat naudoti pleistrus, drėkinamuosius cinko kremus ar cinko pastas. Lūpų pūslelinės plitimą slopina eteriniai aliejai, pavyzdžiui, levandų ar arbatmedžių. Naudos turi ir ramunėlių arbata bei šalčio kompresai, svarbu nepamiršti dezinfekcijos, o burnos gleivinę skalauti chlorheksidinu tirpalu“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Užsikrėtus genitalijų herpetine infekcija naudinga rinktis diskomfortą ir skausmingumą mažinančias priemones: laisvus, medvilninius apatinius, šaltus kompresus bei siekiant išvengti antrinės infekcijos, nepamiršti išbertų vietų dezinfekcijos.

Taip pat svarbu vasarą nepamiršti naudoti apsauginio kremo nuo saulės ir lūpų pieštuko su SPF apsauga, nes UV spinduliai gali suaktyvinti virusą.