Šeimos gydytoja išvardijo svarbiausias taisykles, padėsiančias kovoti su sezoninėmis peršalimo ligomis

Šaltuoju metų laikotarpiu stipriai išauga žmonių, susiduriančių su viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, skaičius. Tam įtakos turi permainingi orai, netinkamai parinkta apranga ar avalynė ir dalyvavimas sergančių žmonių susibūrimuose. Gydytoja Rūta Laučienė pasakoja, kaip atpažinti peršalimo simptomus bei kaip su jais kovoti.

„Neretai pacientai viršutinių kvėpavimo takų simptomus, tokius kaip sloga, kosulys, gerklės skausmas vadina peršalimu. Svarbu paminėti, kad visgi simptomus sukelia ne šaltas oras, o infekcinių ligų sukėlėjai – virusai arba bakterijos. Be to, virusinės infekcijos diagnozuojamos žymiai dažniau nei bakterinės“, – atkreipia dėmesį R. Laučienė.

Kodėl atšalus orams sergama dažniau?

Pacientų sergamumas šaltuoju metų laikotarpiu didėja dėl kelių priežasčių. Permainingi orai ar netinkamos aprangos bei avalynės pasirinkimas sukuria puikias sąlygas sušalti. Taip mažinamas organizmo atsparumas ir infekcijos sukėlėjui tampa paprasčiau įveikti organizmo gynybą.

„Dėl besikeičiančių orų ir mažėjančios saulės šviesos kai kurie žmonės patiria emocinių sunkumų, daugiau streso, greičiau pasireiškia nuovargis, kuris taip pat mažina organizmo atsparumą infekcijoms. Įtakos peršalimo ligų skaičiaus didėjimui turi ir vaikų grįžimas į ugdymo įstaigas. Glaudus kontaktas tarp vaikų, prasta rankų higiena ir rečiau vėdinamos patalpos sudaro puikias sąlygas virusams ir bakterijoms plisti“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ šeimos gydytoja.

Kaip elgtis pajutus, kad „kabinasi“ peršalimas?

Kiekvienam pacientui pirmieji viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai gali skirtis, tačiau dažniausiai pasireiškia gerklės perštėjimas, nosies užgulimas arba sloga, čiaudulys, kosulys, akių perštėjimas ar jautrumas, galvos skausmas, bendras silpnumas ir nuovargis bei kaulų „laužymas“. Taip pat gali pradėti kilti kūno temperatūra ir pasireikšti šaltkrėtis.

Pajutus pirmuosius viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus nereikėtų panikuoti, o pirmiausia pradėti vartoti šiltus skysčius bei ilsėtis ir leisti organizmui sveikti – laikytis tausojančio režimo.

„Papildomai naudinga vartoti vitaminą C, kuris ankstyvame ligos etape gali padėti sumažinti sirgimo trukmę. Suaugusiesiems šio papildo dozė neturėtų viršyti 1–2 g per dieną. Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams dėl vitamino C dozės korekcijos reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju, o vaikams šio vitamino dozė apskaičiuojama atsižvelgiant į jų amžių ir kūno svorį“, – pažymi R. Laučienė.

Taip pat sutrumpinti ligos trukmę ir pagerinti sveikatos būklę gali padėti cinko ir vitamino D vartojimas. Šiuos papildus svarbu pradėti gerti kuo anksčiau, geriausia – iškart pajutus pirmuosius ligos simptomus.

Be to, profilaktinėmis dozėmis vitaminą D galima vartoti ir organizmo stiprinimui. Tai daryti galima visus metus, tačiau dėl dozės taip pat reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Susidūrus su sloga – papildomas dėmesys nosies gleivinei

Pajutus, kad prasideda sloga, naudinga nosį plauti jūros vandeniu ar specialia nosies plovimo sistema su tam skirtu tirpalu, bet prieš tai reikėtų įsitikinti, kad nosis nėra užgulusi.

„Jaučiant, kad kvėpavimas pro nosį visgi yra apsunkęs, prieš ją plaunant į gleivinę vertėtų įlašinti anemizuojančių lašų ar purškalo. Tokie nosies lašai ar purškalai gali būti vartojami iki 3–4 kartų per dieną, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, tačiau svarbu šių preparatų nevartoti ilgiau nei 7 dienas, kad nepasireikštų medikamentinė sloga“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Susidūrus su nosies užgulimu asmenims nuo 12 m., atsižvelgiant į sveikatos būklę, galima pradėti vartoti sudėtines tabletes, skirtas kvėpavimui pro nosį palengvinti. Dažniausiai jų sudėtyje būna priešalerginių vaistų ir pseudoefedrino. Be to, slogos trukmę gali padėti sumažinti augalinių nosies gleivinės sekretą skystinančių preparatų vartojimas.

Kaip kovoti su gerklės skausmu?

Jaučiant gerklės perštėjimą galima vartoti gerklės gleivinę raminančių bei drėkinančių pastilių, pavyzdžiui, savo sudėtyje turinčios islandinės kerpenos. Po jų vartojimo reikėtų bent 30 min. nevalgyti ir negerti. Taip pat galima naudoti gerklės gleivinę drėkinančius purškalus, o jaučiant intensyvesnį gerklės skausmą – vertėtų rinktis nuskausminantį efektą suteikiančias gerklės pastiles ar purškalus.

„Nereikėtų savo nuožiūra pradėti vartoti atsikosėjimą skatinančius sirupus ar tabletes, nes šiuos preparatus naudojant neteisingai, savijauta gali pablogėti. Pasireiškus kosuliui geriausia gerti šiltus skysčius, o jei nepasireiškia alergija medui – jis taip pat puikiai tinka sauso kosulio slopinimui“, – sako R. Laučienė.

Pasireiškus karščiavimui reikėtų stebėti savo būklę. Suaugusiesiems naudinga temperatūros nemažinti, kol ji nesiekia 38,5 laipsnio. Tačiau jei jaučiamas didelis bendras silpnumas, galvos, kaulų ar raumenų skausmas, galima šios ribos nelaukti ir vaistus išgerti greičiau.

„Sergant vaikui, temperatūrai galima leisti kilti ir iki 39 laipsnių, tačiau svarbu stebėti vaiko savijautą. Jei jo nuotaika gera, jis nori žaisti ir aktyviai leisti laiką – antipiretikų duoti nebūtina. Tačiau pastebėjus, kad pakilus temperatūrai vaikas nori tik gulėti, ją galima mažinti anksčiau bei stebėti savijautos pokyčius po vaistų suvartojimo“, – pažymi „Kardiolitos klinikų“ šeimos gydytoja, pridurdama, kad temperatūrai mažinti pagrindiniai vaistai yra paracetamolis ir ibuprofenas.

Svarbu laikytis tausojančio režimo

Dažniausia klaida, kurią daro susirgę asmenys – tausojančio režimo nesilaikymas. Peršalimo simptomus jaučiantys pacientai dažnai linkę ir toliau tęsti darbus, dėl ko organizmui tampa sunkiau kovoti su virusais ir bakterijomis.

„Be to, pacientai linkę vartoti per mažas antipiretinių vaistų dozes, dėl to negaunamas tinkamas temperatūrą ir skausmą mažinantis efektas. Ši problema dažniausiai matoma konsultuojant susirgusius vaikus, kadangi vaistus tėvai duoda pagal standartizuotas vaisto informaciniame lapelyje nurodytas dozes, o ne individualizuotas pagal vaiko kūno svorį“, – akcentuoja šeimos gydytoja.

Į savo gydytoją naudinga kreiptis, jei kelias dienas tęsiasi intensyvus karščiavimas virš 38,5 laipsnio. Taip pat vertėtų pasikonsultuoti, jei karščiavimas sunkiai mažėja vartojant tinkamas antipiretikų dozes arba simptomai užsitęsia ir dinamikoje būklė negerėja. Vizitas pas gydytoją pravartus ir jaučiant dusulį, pasireiškus stipriam galvos ar gerklės skausmui.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad neteisingai gydant peršalimo ligas didėja plaučių ligų, sinusito, ausų uždegimo rizika. Be to, neteisingai vartojant vaistinius preparatus didėja rizika užsitęsti kosuliui, o lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams gali paūmėti jų simptomai.

Verta nepamiršti, kad imunitetą stiprinti naudinga visus metus – tam svarbu kokybiškas miegas, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuotas maistas, pakankamas skysčių vartojimas ir buvimas gryname ore.