REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Kovo 26 d. 15:40

Seimo VSD pranešėjo komisijos išvados: D. Jauniškis talkino G. Nausėdai, prezidentas pažeidė priesaikos nuostatas

Lietuva

ELTOS nuotr.

Augustė Lyberytė, Martyna Pikelytė, Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA


296145

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją analizavusi komisija paviešino parlamentinio tyrimo išvadas. Jose teigiama, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Ši medžiaga, teigia komisija, galėjo būti atskleista pačiam G. Nausėdai. Taip pat konstatuojama, kad savo ruožtu atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė duotos priesaikos nuostatas.

Antradienį registruotame išvadų protokole teigiama, kad neatvykdamas į komisijos posėdį pateikti paaiškinimų bei neatsakydamas į klausimus raštu G. Nausėda kliudė Seimui vykdyti savo konstitucines funkcijas. Priduriama, kad tokiu būdu prezidentas pažeidė Konstituciją ir priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

„Komisija konstatuoja, kad Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos atsisakymas liudyti Komisijai nesuderinamas su Konstitucija, Prezidento duota priesaika ir įstatymais“, – rašoma tyrimo išvadoje.

D. Jauniškis talkino G. Nausėdai, rinkdamas informaciją apie kandidato aplinką

Komisijos išvadose teigiama, kad surinkta medžiaga patvirtina, jog VSD direktorius D. Jauniškis 2019 m. prezidento rinkimų metu rinko žvalgybos informaciją apie tuomečio kandidato G. Nausėdos aplinką – jo komandos, štabo narius, rėmėjus. Pažymima, kad parlamentinė komisija neturėjo galimybės patikrinti, ar VSD tuo pačiu laikotarpiu rinko informaciją ir apie kitus kandidatus ar jų aplinką.

Išvadų nutarimo projekte taip pat nurodoma, jog tyrimo medžiaga leidžia daryti išvadą, jog VSD surinkta informacija galėjo būti atskleista tretiesiems asmenims – taip pat ir G. Nausėdai.

„Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad VSD direktoriaus D. Jauniškio surinkta informacija apie kontržvalgybines rizikas keliančius asmenis galėjo būti neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti, tuometiniam kandidatui 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusiam Gitanui Nausėdai“, – rašoma tyrimo išvadose.

Įvertinusi visą medžiagą, tyrimo komisija taip pat daro išvadą, kad informacija apie G. Nausėdos aplinką galėjo pasiekti VSD direktorių tik per patį kandidatą ar jo pavedimu veikusį asmenį.

„(...) pareiga pagrįsti informacijos apie žmogiškąjį šaltinį tikrumą tenka VSD direktoriui D. Jauniškiui. Neturint tokio pagrindimo, D. Jauniškio liudijimą komisija vertina kaip nepatikimą, klaidinantį, kaip D. Jauniškio gynybinę versiją“, – tvirtina komisija.

Be to, pažymima, kad rinkdamas informaciją apie tuomečio kandidato aplinką, D. Jauniškis neužtikrino medžiagos rinkimo ir panaudojimo teisėtumo kontrolės, nesiėmė veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos teisėtumą, skaidrumą bei žmogaus teisių apsaugą ir pan.

VSD direktoriaus paliepimu tikrinti ir SEB klientai

Komisijos išvadoje taip pat nurodoma, kad 39 iš 41 VSD direktoriaus D. Jauniškio nurodymu tikrintų asmenų buvo SEB banko klientai bei stambūs Lietuvos verslo įmonių vadovai, akcininkai.

„Komisijos surinktais duomenimis, ilgametis SEB banko darbuotojas J. V. (Jonas Vaičaitis – ELTA) teikė pagalbą kandidatui į Prezidentus Gitanui Nausėdai organizuojant susitikimus VSD tikrintiems verslininkams priklausančiose įmonėse, susitikinėjo su šių įmonių akcininkais ir vadovais, 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu ir aptarinėjo klausimus susijusius su Prezidento rinkimais“, – rašoma komisijos išvadoje.

Komisijos surinktais duomenimis, J. Vaičaitis dirbo SEB banke Stambių verslo klientų skyriuje iki G. Nausėdai pasiskelbiant kandidatu į prezidento postą. Išvadoje pažymima, kad jis buvo vienas iš darbuotojų, kuris turėjo prieigą prie keleto banko informacinių sistemų ir dokumentų bazių, kuriose fiksuojama informacija apie banko klientus.

Todėl, komisijos nuomone, G. Nausėda, rengdamasis 2019 m. prezidento rinkimų kampanijai, išnaudojo savo ryšius su stambių Lietuvos verslo įmonių vadovais, akcininkais, pasitelkdamas aukštas pareigas einantį SEB banko Stambių verslo klientų skyriuje tuo metu dirbusį J. Vaičaitį.

Nurodo, kad tarnybos piktnaudžiavo įslaptinant informaciją

Komisijos išvadose taip pat pažymima, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), VSD, Generalinė prokuratūra „daugeliu atvejų nepagrįstai įslaptino komisijos prašomą informaciją“. Tokiu būdu, anot komisijos, pažeistas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo principus bei „apribojo visuomenės galimybę susipažinti su šių institucijų veiksmais, nagrinėjant pranešėjo kreipimąsi“.

Vertinant tai, VSD pranešėjo komisija siūlo Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijoms parengti įstatymo pataisas, kuriomis būtų nustatoma aiški tvarka, kada institucijos gali priimti sprendimus išslaptinti informaciją, kada paslapčių subjektas nepagrįstai įslaptina informaciją ir pan.

Siūlo įpareigoti saugoti tyrimo informaciją ne trumpiau kaip 10 metų

Be to, komisija teikia siūlymus ir tarnyboms, rinkusioms medžiagą kriminalinės žvalgybos patikrinimų metu. Atsižvelgiant į tai, kad STT ir VSD surinko informaciją, kuri patvirtina G. Nausėdos, STT ir VSD vadovų galimai padarytas nusikalstamas veiklas, jų buvusius ir esamus ryšius su rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis, siūloma minėtoms tarnyboms „nesunaikinti surinktos informacijos ir ją saugoti ne trumpiau kaip 10 metų“.

Komisijos registruotas išvadas ketinama pateikti Seimui ketvirtadienį.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekė atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.

Taip pat norėta išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Kelti klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija norėjo išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turėjo pateikti iki kovo 10 d., tačiau prasidėjus pavasario sesijai komisijos darbas pratęstas iki kovo 26 d.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA