REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Gegužės 2 d. 11:46

Seime – siūlymai įvesti tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, griežtinti atskaitomybę rinkėjams

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


266003

Viešojoje erdvėje netylant skandalui dėl neskaidriai leidžiamų savivaldybių tarybų veiklai skirtų lėšų, Seime gimsta siūlymas aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus. Parlamento konservatorius Vilius Semeška ketina registruoti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, taip pat griežtinti atskaitomybę rinkėjams.

„Negalime nematyti tos problemos ir nuo jos nusišalinti, nes ji yra akivaizdi“, – Eltai sakė Seimo narys.

„Yra gimęs įstatymo pataisų projektas, kurį mes dar šlifuosime ir derinsime“, – akcentavo jis, pridurdamas, kad palaikymas iniciatyvai jaučiamas ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir opozicijos gretose.

Siekiant užkardyti piktnaudžiavimą tarybos narių veiklai skirtomis lėšomis, ketinama registruoti įstatymo pataisas, kuriomis būtų įtvirtintos konkrečios tokių lėšų lubos.

Svarstoma, kad tarybų narių veiklai skirtų išmokų dydis galėtų priklausyti nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU). V. Semeškos manymu, didžiausia skirtina suma negalėtų viršyti 0,4 VMDU – maždaug 750 eurų.

„Ne apriboti sumą, bet leisti savivaldybių tarybos nariams pasirinkti iki, pavyzdžiui, 0,2 arba 0,4 VMDU. Šiandien Seimo nariai turi 0,8 VMDU“, – pavyzdį pateikė jis.

„VMDU maksimali riba, manau, būtų sąžininga ir teisinga“, – aiškino politikas.

Šiuo metu kiekviena iš 60 savivaldybių gali savarankiškai apsispręsti, kokius išmokų dydžius tarybos nariai gauna ir kaip atsiskaito už tai, ką įsigijo. Pasak V. Semeškos, tokia praktika yra itin ydinga.

„Aiškiai įstatyme būtų įvardinta iki kiek savivaldybės taryba gali pasitvirtinti savivaldybės tarybos nario veiklai išlaidų. Šiuo metu įstatyme jokių lubų nėra ir gaunasi tokia kuriozinė situacija, kad kiekviena savivaldybė nusistato savo sumą“, – stebėjosi politikas.

Be to, svarstoma apibrėžti ir sąrašą prekių ir paslaugų, kurioms tarybos nariai galėtų skirti savo lėšas. Taip, anot konservatoriaus, būtų išvengta abejotinų išlaidų.

„Nustatyti, ką gali įsigyti ir kokias išlaidas gali patirti savivaldybės tarybos nariai – (sudaryti – ELTA) baigtinį sąrašą, kad ne savivaldybės taryba galėtų sugalvoti, kokias išlaidas apmokėti, bet numatyti įstatymu“, – dėstė Seimo narys.

Siūlo dažniau atlikti auditus

Taip pat ketinama griežtinti atskaitomybės tvarką. Įstatymo pataisose turėtų atsidurti prievolė savivaldybėms viešai teikti ne tik bendrines išlaidų ataskaitas, o bent kartą per porą metų atlikti auditus. Toks principas, politiko teigimu, sukurtų efektyvų kontrolės mechanizmą.

„Norime, kad įstatymu savivaldybės būtų įpareigotos skelbti ne tik bendrines ataskaitas, bet pilnas ataskaitas. (...) Tam, kad kiekvienas rinkėjas, kiekvienas mokesčių mokėtojas galėtų (...) matyti, kur išleisti mokesčių mokėtojų pinigai“, – siūlymo detales dėstė jis.

„Ne rečiau kaip kartą per du metus atlikti nepriklausomą auditą, kaip yra naudojamos tarybos nario veiklai skirtos lėšos. Ir to audito rezultatai, išvados taip pat turėtų būti viešai prieinamos“, – pridūrė V. Semeška.

Klausiamas, kada Vietos savivaldos įstatymo pataisos galėtų pasiekti Seimo plenarinių posėdžių salę, parlamentaras nurodė, kad ketina registruoti teisės aktus dar šią savaitę. Seimo narys teigė, kad pasikeitimai turėtų įsigalioti nuo liepos 1 d. Tačiau, pažymėjo jis, dėl to dar bus diskutuojama.

„Tikslas būtų, kad nuo liepos 1 d. būtų pasirašytas įstatymas ir įsigaliotų. Tada savivaldybių tarybos greitai pasikeistų savo reglamentus ir galėtų veikti pagal naują įstatymo pataisą, o tą ydingą praktiką, kuri yra dabar, panaikintų“, – akcentavo V. Semeška.

Kaip ELTA pranešė anksčiau, klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo. Kol kas A. Tapinas paviešino galimi piktnaudžiavimo Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse atvejus.

Pastarasis sulaukė itin didelio rezonanso. Pagėgių savivaldybės tyrime nagrinėjamos tarybos narių kuro išlaidų apyskaitos, čekių nuorašai bei kitos finansinės ataskaitos, už kurias politikams buvo grąžinti pinigai iš savivaldybės biudžeto. Pateikiamos mažiausiai 13 Pagėgių savivaldybės narių, tarp jų – ir mero, galimai fiktyvios išmokų avanso apyskaitos.

Kilus skandalui, meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, tarybos narė Gražina Jankauskienė bei buvęs Pagėgių tarybos narys Vladimiras Gorodeckis paskelbė stabdantys narystę Liberalų sąjūdžio partijoje.

Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse, A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.

Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA