REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2018 m. Gegužės 25 d. 10:58

Raimondo Uždravio rankose medis virsta skulptūromis

Šakiai

Kraštietis Raimondas Uždravis Neveronyse vykusiame II tarptautiniame drožybos motopjūklais čempionate tarp 22 skulptorių buvo geriausias. M. Vizbaro nuotr.

Gintarė MartinaitienėŠaltinis: Etaplius.lt


39109

Gimęs ir augęs Gelgaudiškyje, dabar gyvenantis Kaune Raimondas Uždravis jau 25-eri metai draugauja su grandininiais pjūklais, liaudyje benzopjūklais vadinamais. Buvusio miško pjovėjo ir dailidės rankose medis šiandien virsta įspūdingomis medžio skulptūromis. Praėjusią savaitę Neveronyse (Kauno r.) vykusiame tarptautiniame drožybos motopjūklais čempionate Raimondas tapo nugalėtoju.


Foto galerija:

uzdravis2.jpg
uzdravis3.jpg
uzdravis4.jpg
uzdravis5.jpg

Raimondas mėgo piešti nuo vaikystės. Jis prisimena ir savo pirmuosius piešinius – vaikų darželyje pieštus pasakų personažus: lapę su blynų keptuve ir vilką. Kartu su broliu namuose piešdavo matytų filmų personažus, jų nuotykius, pabaisas ir karžygius. Piešė ir besimokydamas Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje.
„Šiandien prisimindamas, nuo ko prasidėjo drožėjo kelias, sakau, kad Dievas davė sugebėjimą piešti. Mokykloje mėgau piešti karikatūras. Aš tuo net piktnaudžiaudavau: susipykęs su klasės draugu ar drauge, greitai nupeckioju ką ir pasiunčiu per suolus“, – prisiminimais dalijosi R. Uždravis.
Jau tuomet mokykloje daug kas pranašavo, kad jis pasirinks dailininko kelią.
„Bet aš labai mėgau gamtą, dalyvavau gamtininkų būrelyje. Darydavom skruzdėlynų aptvarus, inkilus paukščiams, jau nuo 12 metų pradėjau žieduoti paukščius. Daug laiko su draugais praleisdavome gamtoje“, – pasakojo mūsų kraštietis ir atviravo, kad skubėjo suaugti, būti nepriklausomas, todėl, baigęs aštuonias klases, įstojo mokytis į tuometį Miškų technikumą Kaune. Technikumo taip ir nebaigė, o išėjo savanoriu tarnauti į kariuomenę. Grįžęs iš jos sukūrė šeimą.
„Tas nepriklausomybės atgavimas 1990 m. – tai buvo lyg revoliucija, atsirado naujos veiklos sritys, galimybės užsidirbti daugiau pinigų. Pradėjau dirbti miško ruošos įmonėje „Juodgiris“. Nuo 1993-ųjų sausio pradėjau medkirčio karjerą. Iš pradžių kirviu eglės išvartų šakas genėjau, vėliau gavau benzopjūklą, traukiau medieną arkliais“, – pasakojo pašnekovas. Ir šiandien jį daugelis draugų vadina tiesiog Raimiu – medkirčiu.
Dirbdamas miško pjovėju R. Uždravis poilsio valandėlėmis, pamatęs kokį įdomesnį kelmą, motopjūklu jame išpjaudavo akis, padarydavo šypseną, įstatydavo šakas – ragus ir palikdavo stypsoti miške.
„Išmokau valdyti pjūklą, kaip valgyti šaukštu. O 1998 m. UAB „Juodgiris“ savininko Audriaus Martinkevičiaus buvau pakviestas prisidėti prie Gelgaudiškio dvaro pažintinio tako įrengimo. Tuomet mano dailės ir medkirčio praktika tarsi susijungė. Greit pajutau, kad su benzopjūklu galima ne tik mišką kirsti, bet iš medžio kažką kurti, statyti. Pajutau atradęs savo pašaukimą“, – dalinosi prisiminimais Raimondas. Vėliau jis pagal užsakymus pradėjo daryti lauko baldus, pavėsines.
Meistro gyvenime buvę ir kitokių kūrybinių krypčių – dvejus metus jis dirbo „Draugo“ redakcijoje ir pripažino, kad žurnalistika jam taip pat patiko, įgijo įdomios patirties. Tačiau po poros metų vėl grįžo prie medžio darbų.
„Išvažinėjau pusę Lietuvos statydamas, kurdamas įvairiausius medžio darbus. Neišmokau ramiai gyventi, vis kažko ieškojau. Būta ir praradimų, ir netekčių asmeniniame gyvenime. Teko gerai permąstyti ir perkainoti gyvenimo vertybes. Kėliausi gyventi į kitą miestą pradėti gyvenimą iš naujo“, – pasakojo Raimondas.
2012 m., ilsėdamasis Šventojoje, vienos bendruomenės renginio metu jis sukrovė ne paprastą Joninių laužą, o padarė kupranugario skulptūrą. Vyriškis pasakojo, kad kitais metais laužas virto jau kita skulptūra. Atsirado ir norinčių įsigyti jo daromas degančias skulptūras, ir priekaištaujančių, kad deginamas toks grožis. Tai paskatino Raimondą vis labiau užsiimti medžio drožyba. Medžio gabalai pradėjo virsti meninėmis skulptūromis: realiais gyvūnais, drakonais, mistinėmis būtybėmis ir kitkuo.
„Internete radau informacijos, kad pasaulyje vyksta drožėjų turnyrai. Pamačiau jų darbus, galimybes ir buvau abstulbintas, kad visa tai daroma benzopjūklais. Nusprendžiau ir aš sudalyvauti, susikroviau įrankius ir 2015 m. išvykau į Vokietiją. Daug pamačiau, daug pasimokiau ir mano kūryba pasuko šiuo keliu. Vėliau dalyvavau Europos drožėjų benzopjūklais čempionate Anglijoje, kūriau švento Jurgio skulptūrą Olandijoje. Mokiaus ir tobulėjau. Kilo pavydas – kodėl jie turi tokius puikius renginius, o mes ne?“ – apie savo dar vieną naują patirtį pasakojo R. Uždravis ir pridūrė, kad skulptūras daro tik su motopjūklu, vėliau ją apdegina, apšlifuoja, belieka nudažyti. Vyriškis patikino, kad šiuo metu turi net devynis motopjūklus ir jų, drožiant skulptūras, prireikia visų.
2016-aisiais R. Uždravis kartu su kolega Andriumi Vosyliumi įkūrė medžio drožėjų motopjūklais klubą „Stee Beavers“ („Plieno bebrai“), kuris organizavo pirmąsias tarptautines medžio drožėjų varžybas Lietuvoje. Jose Raimondas užėmė antrą vietą, nusileisdamas tik pasaulinės klasės meistrui iš Japonijos. Vėliau buvo trečias Lenkijos medžio drožėjų čempionate, o 2017 m. tapo Škotijos tarptautinio turnyro čempionu. „Steel Beavers“ organizavo ir praėjusį savaitgalį Neveronyse (Kauno r.) vykusį II tarptautinį drožybos motopjūklais čempionatą Lietuvoje, kuriame varžėsi 22 skulptoriai iš dešimties pasaulio šalių. Čia mūsų kraštietis laimėjo pirmą vietą.
R. Uždravio sukurta ne viena parko koncepcija Lietuvoje. Paskutinė tokia – Karmėlavos (Kauno r.) parkas, kuriame stovi pagal Raimondo sukurtus eskizus „Steel Beavers“ drožėjų išdrožtos skulptūros popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui atminti, Lietuvos krepšiniui ir kitos.
,,Norėčiau sugrįžti ir gimtinėje surengti drožėjų čempionatą ar greitojo pjovimo varžybas. Manau, kad skulptūros galėtų papuošti nuostabias Gelgaudiškio miestelio erdves ir miško parką“, – apie savo ateities vizijas kalbėjo Raimondas.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“



REDAKCIJA REKOMENDUOJA