REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Vasario 19 d. 11:11

Prokuroras: Š. Stepukonis kaltės neneigia, tačiau pateikia savo įvykių versiją

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Saulius Jakučionis, Valdas PryšmantasŠaltinis: BNS


292389

Prokuroras Darius Karčinskas sako, kad dėl kelių dešimčių milijonų eurų neteisėto pasisavinimo įtariamas buvęs „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis „pilnai“ neneigia savo kaltės, tačiau duodamas parodymus pateikia savo įvykių versiją.

„Jis kaltės pilnai neneigia, tačiau akivaizdu, kad duodamas parodymus jis pateikia savo įvykių versiją, savo aplinkybes“, – žurnalistams pirmadienį sakė tyrimą kuruojantis Europos prokuroras.

Pasak jo, tyrėjai lygins jo parodymus su kita ikiteisminio tyrimo medžiaga ir spręs, ar Š. Stepukonio parodymai yra nuoširdūs ir teisingi.

Didžiąją dalį pasisavintos sumos pralošė

Dėl kelių dešimčių milijonų eurų neteisėto pasisavinimo įtariamas buvęs „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis pralošė didžiąją dalį pasisavintų pinigų, pirmadienį pranešė tyrimą kontroliuojantis Europos prokuroras Darius Karčinskas.

„Didžioji minėto pasisavinto turto dalis buvo pralošta tiek Lietuvoje, tiek Estijoje veikiančiose lošimo bendrovėse“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Karčinskas.

Pasak jo, Š. Stepukonis pralošė daugiau nei 20 mln. eurų, tiksli suma dar yra nustatinėjama.

„Mes renkame duomenis iš lošimų bendrovių, gretiname juos su bankų sąskaitų išrašais ir kita gauta medžiaga. Konkrečiai sutikslinti tų sumų aš šiuo metu negalėčiau“, – kalbėjo prokuroras.

D. Karčinsko teigimu, šiuo metu aiškinamasi, kur yra likę pasisavinti pinigai ir kiek jų apskritai yra.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių.

Atliekant tyrimą praėjusią savaitę buvo atlikta apie 15 kratų Lietuvoje ir Estijoje.

Š. Stepukonio atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Viename jų jis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo, kitas, dar 2022 metais nutrauktas ir vasarį atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Lošimo priežiūros tarnybos vadovas: Š. Stepukonis buvo probleminis lošėjas

Kelių dešimčių milijonų eurų pasisavinimu iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonių įtariamo buvusio partnerio Šarūno Stepukonio veiksmus tirianti Lošimų priežiūros tarnyba teigia, kad jis buvo probleminis lošėjas.

„Viena turbūt akivaizdu, kad Stepukonis turėjo ilgametę lošimo patirtį ir jo lošimas tikrai nepanašėjo į pramoginį lošimą – tai buvo labai intensyvus, daugiau panašus į probleminį arba patologinį lošimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys.

Anot jo, tarnyba atlieka tikrinimą dėl Š. Stepukonio ir lošimų bendrovės „Olympic“ veiksmų, susijusių su dingusiomis lėšomis. Daugiau detalių dėl atliekamo tyrimo jis teigė atskleisti negalintis.

V. Daukšys sako, kad Š. Stepukonis lošė maždaug penkerius metus.

„Pagal mūsų duomenis, maždaug penki (metai – BNS) ir daugiau (...) Lošimas buvo panašus į probleminį arba patologinį, ten sumos būna įvairios, tas lošimas paprastai, kuris atitinka tokius požymius, jis yra nuolatinis, vyksta kiekvieną dieną“, – teigė V. Daukšys.

Tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo kontroliuojantis Europos prokuroras Darius Karčinskas pirmadienį teigė, kad Š. Stepukonis tiek Lietuvoje, tiek Estijoje veikiančiose lošimo bendrovėse, pralošė didžiąją dalį pasisavintų pinigų – daugiau nei 20 mln. eurų, tiksli suma dar yra nustatinėjama.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

„BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo. Kitu ieškiniu „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje „En Efficiency“ Š. Stepukoniui bei vertybinių popierių prekybos platformai „Interactive Brokers“ pateikė dar vieną – 5,48 mln. eurų ieškinį.

Tiriama, ar Š. Stepukonis dalį lėšų galėjo nukreipti į Vengrijos VP prekybos platformą

Teisėsauga aiškinasi, ar buvusio „BaltCap“ infrastruktūros fondo partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavintos lėšos galėjo būti nukreiptos į Vengrijos vertybinių popierių (VP) prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“, sako tyrimą kuruojantis Europos prokuroras Darius Karčinskas.

„Rengiami duomenys, analizuojamos banko sąskaitos, ar nebuvo pinigai nukreipti į vertybinių popierių biržą, ar šioje situacijoje taip pat dalyvavo brokerių bendrovė, kurią jūs minėjote („Interactive Brokers“ – BNS). Tie duomenys ikiteisminio tyrimo metu yra žinomi, tokia bendrovė yra žinoma, tačiau užbėgti įvykiams už akių ir daryti kažkokias galutines išvadas, šiandien dar nėra laikas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė D. Karčinskas.

Pasak Lietuvos banko (LB) atstovo Vaido Cibo, „Interactive Brokers“ registruota Vengrijoje – Lietuvos centrinis bankas nėra atsakingas už jos priežiūrą.

„Mano žiniomis, šita prekybos platforma yra registruota Vengrijoje ir ji yra prasinešusi, kad gali teikti paslaugas Lietuvoje – tai vadinamas paslaugų teikimas per sieną. Mes šitos įstaigos, aš nežinau, ar ten yra filialas, ar įsteigta įmonė, neprižiūrime. Už jos priežiūrą yra atsakinga ta šalis, kurioje ji yra įsteigta. Mano žiniomis, tai yra Vengrija“, – spaudos konferencijoje sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius V. Cibas.

Jo teigimu, Lietuvoje „Interactive Brokers“ neturėjo filialo, taip pat jai nebuvo suteikta jokia veiklos licencija.

„Pagal direktyvinį reguliavimą, kuris yra taikomas visu Europos Sąjungos mastu, jeigu finansų įstaiga nori teikti paslaugas kitoje valstybėje, ji turi tiesiog pranešti, tai šiuo atveju turėjo Lietuvai pranešti, kad ji čia teiks paslaugas. Ir tuo viskas yra apsiribojama“, – sakė V. Cibas.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA