PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Birželio 10 d. 10:05

Prezidentinių reitingų lentelėje pokyčių nematyti: aiškiu lyderiu ir toliau išlieka G. Nausėda

Lietuva

Prezidento kanceliarijos nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


269810

Prezidentinių reitingų lentelėje tendencijos išlieka tos pačios – lyderio pozicijoje ir toliau tvirtai laikosi dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda. Prezidentą šiame poste antrąją kadenciją norėtų matyti daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų, rodo gegužės mėnesį Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Sociologė Rasa Ališauskienė akcentuoja, kad tai, jog pareigas einantis šalies vadovas sulaukia daugiausiai gyventojų paramos, yra įprasta tendencija.

Visgi, anot jos, bendras reitingų lentelės išsidėstymas dar gali keistis, kai politikai oficialiai praneš apie savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose.

2023 metų gegužės 12-29 d. atliktoje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2024 metų gegužę įvyksiančių šalies vadovo rinkimų. Pavardes respondentai minėjo patys, galimų kandidatų sąrašas nebuvo pateikiamas. Viso 2023 m. gegužę apklausti gyventojai spontaniškai nurodė 50 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes.

Apklausos duomenys parodė, kad G. Nausėdą antrą kadenciją prezidento pareigose norėtų matyti 26,9 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų.

Antrojoje reitingų lentelės vietoje – dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nors buvusi šalies vadovė ne kartą yra kartojusi, kad prezidento rinkimuose nedalyvaus, dar kartą šiame poste ją norėtų matyti 8,1 proc. apklaustųjų.

Tuo tarpu trečioje vietoje rikiuojasi advokatas Ignas Vėgėlė – jį prezidento poste norėtų matyti 7,2 proc. respondentų.

Tarp dažniausiai minimų pavardžių gyventojai dar nurodė ekspremjerą Saulių Skvernelį (7,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų pirmininkę (LSDP) Viliją Blinkevičiūtę (5,5 proc.), premjerę Ingridą Šimonytę (5,1 proc.). Taip pat norimais asmenimis prezidento poste buvo išskirti šie asmenys: parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, visuomenininkas Andrius Tapinas, apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintas Rolandas Paksas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bei Seimo narys Aurelijus Veryga.

Savo ruožtu 4,8 proc. apklaustų gyventojų paminėjo kitas pavardes, 0,8 proc. atsakė, kad, jų nuomone, nėra vertų būti prezidentu po 2024 metų rinkimų. Šeštadalis (17 proc.) neturėjo šiuo klausimu nuomonės – manė, kad dar per anksti apie tai galvoti ir nenurodė jokios pavardės.

Sociologė: kol nėra konkretaus kandidatų sąrašo – tai tik bendri svarstymai

Savo ruožtu „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad šioje apklausoje nėra klausiama, už kurį kandidatą respondentai atiduotų savo balsą. Sociologė akcentuoja, kad apklausoje dalyvavusių gyventų yra teiraujamasi, ką jie norėtų matyti prezidento poste. Taigi, pasak jos, kol kas ši reitingų lentelė rodo tik bendras gyventojų nuotaikas dėl to, kas, jų nuomone, būtų tinkamesnis šalies vadovas.

„Čia dar tik žaidimo pradžia, dar tik bendras kontekstas, ką žmonės įsivaizduoja tame poste. O jau kai matys, iš ko reikia rinktis, tai jau galutinai spręs“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

Sociologė pabrėžia, kad šioje pirminėje svarstymų stadijoje respondentai dažniausiai renkasi įvardinti geriausiai žinomas ir visuomenėje aptarinėjamas pavardes – partijų vadovus ir prezidentus.

„Tarp šitų pavardžių, kurias dažniausiai žmonės pamini, matome esamą ir buvusį prezidentą, partijų vadus, premjerą ir tuos žmones, apie kuriuos jau daugiau žiniasklaida kalba kaip šiuo metu labiausiai aptarinėjamus variantus– turiu omenyje A. Anušauską, A. Tapiną ir I. Vėgėlę. Taigi, labai priklauso nuo žiniasklaidos dėmesio, kiek tas žmogus aptarinėjamas“, – atkreipė dėmesį ji.

R. Ališauskienė įsitikinusi, kad nemažą vaidmenį vaidina ir tai, kad dauguma politikų dar nepranešė, ar dalyvaus artėjančiuose prezidento rinkimuose. Pasak jos, politikams apie tai pranešus, greičiausiai, padidėtų ir respondentų, įvardinančių šiuos asmenis kaip norimus Daukanto aikštės vadovus, skaičius.

„Pažiūrėkime į D. Grybauskaitę, kuri nuosekliai sako, kad neplanuoja dalyvauti, bet žmonės čia pareiškė, kad matytų ją tame poste. Tai jeigu ji būtų pasakius, kad ketina dalyvauti, tai, reikia manyti, kad procentas būtų didesnis. Lygiai taip pat S. Skvernelis sako, kad nebandys siekti prezidento posto, nors dalis žmonių jį ten mato. Jeigu jis paskelbtų šio posto siekiantis, tai tas procentas irgi būtų truputį didesnis“, – pabrėžė ji.

Taigi, pasak „Baltijos tyrimų“ vadovės, didžiosioms šalies partijoms oficialiai pranešus, ką deleguoja siekti prezidento posto, reitingų lentelėje greičiausiai atsiras tam tikrų pokyčių.

Apklausa vyko šių metų gegužės 12-29 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.