Prezidentas įteikė Nacionalines kultūros ir meno bei J. Basanavičiaus premijas

Šalies vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį Prezidentūroje šešiems kūrėjams įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas bei Jono Basanavičiaus premiją.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų 2023 metų laureatais tapo rašytoja Violeta Palčinskaitė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė, fotomenininkė Violeta Bubelytė, dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, aktorė Rasa Samuolytė ir kompozitorius Mindaugas Urbaitis.

Taip pat įteikta Jono Basanavičiaus premija. Ji šiemet skirta mitologei ir tautosakininkei Daivai Vaitkevičienei. Komisijos sprendimu premija mokslininkei paskirta „už giluminius mitologinio pasaulėvaizdžio tyrimus, prigimtinės kultūros įprasminimą, puoselėjimą ir sklaidą“.

Kaip sveikinimo kalboje sakė G. Nausėda, premijų laureatų įnašas į kultūrą „yra neįkainojamas“.

„Savo kūrybine veikla jūs liudijate, kad kultūra ir istorija nėra užsiėmimas poilsio metui. Tai mūsų valstybės egzistencinis ir vertybinis pamatas, kurį statyti turime kasdien. Kurį ginti išaušus minutei turime būti pasiruošę visi, nes būtent jis daro mus stiprius ir nepalaužiamus“, – kalbėjo šalies vadovas.

Rašytoja V. Palčinskaitė sakė besididžiuojanti jog Vasario 16-osios išvakarėse yra pagerbiama reikšmingu apdovanojimu.

„Galvoju, kad mano asmeniu tarsi yra apdovanota visa mūsų lietuvių vaikų literatūra, kas man yra labai brangu, labai svarbu. (...) Gyvename labai neramiais laikais ir kokį išsiugdysime tą būsimos visuomenės pilietį, tokią visuomenę ir tokią ateitį turėsime. Aš netikiu, kad išmanieji telefonai, naujausios technologijos galėtų nustelbti vaikuose tai, kas yra amžina“, – savo kalboje sakė V. Palčinskaitė.

E. Rakauskaitė teigė, kad apdovanojimas už viso gyvenimo kūrybinius nuopelnus jai atnešė vidinę ramybę.

„Apdovanojimai ir įpareigoja, tad savuosius ateities planus jau argumentuotai sutelksiu į kultūros puoselėjimą Anykščių rajone, kur šiuo metu gyvenu“, – kalbėjo laureatė.

Ji taip pat paskelbė, kad Petro Repšio sukurtą apdovanojimo medalį kovo 22 dieną bus galima įsigyti Vilniaus aukcione. Pusė gautų lėšų bus perduota Ukrainos palaikymui, kita pusė – skiriama fotomenininko Romualdo Rakausko kūrybinio palikimo puoselėjimui.

Fotomenininkė V. Bubelytė teigė premijos gauti nesitikėjusi.

„Nuostaba buvo, iki šiol keistokas jausmas, čia tikrai man?“ – kalbėjo menininkė.

Dailės istorikė G. Jankevičiūtė sakė esanti apdovanota už tekstus ir parodas, „padedančius naikinti mūsų atminties pilkąsias zonas“.

„XX amžiaus vidurio Lietuvos okupacijoms ir kultūrai padarytam jų poveikiui skirti mano darbai daugelį metų man pačiai ir kitiems atrodė tik kaip dabarčiai atveriamas tolimos istorijos puslapis. Judinti šią praeitį buvo skausminga, bet prieš keliolika metų niekas netikėjo ir nebūtų patikėjęs, kad sulauksime dienos, kai istorija grėsmingai priartės“, – kalbėjo laureatė.

Švenčiant premijų įteikimą ji ragino galvoti apie dieną, kai blogio jėgos „sulauks pelnyto galo, o į mūsų gyvenimus sugrįš negandos baimės netemdoma ramybė ir giedras džiaugsmas“.

„Jeigu man kas nors būtų pasakęs, kai tik pradėjau savo aktorės kelią, kad tokią dieną ir tokią progą stovėsiu čia, ko gero, tas mano kelias toks ir nebūtų įvykęs. Tikriausiai, būčiau kažkur sustojusi ir pradėjusi laukti tos dienos. O žmonės, kurie mane mokė, vedė, su manimi ėjo ir eina iki šiol, būtų praėję pro mane laukiančią“, – sakė aktorė R. Samuolytė.

Kompozitorius M. Urbaitis teigė, kad garsų pasaulis jį „įtraukė savo magija ir vienu metu tapo prieglobsčiu bei saugia užuovėja, bet taip pat pasipriešinimo ir maišto forma“.

„Muzika, kuri išlaisvino ir neleido būti pavergtam. Muzika, kuri tapo viskuo – pasauliu, talpinančiu viską savyje, be kurio visa kita atrodė nepilna ir nepakankama. Bėgant metams, šis jausmas manęs neapleidžia“, – teigė M. Urbutis.

Kultūros ministras Simonas Kairys tvirtino, kad laureatų darbai yra „reikšminga mūsų stiprybės dalis“, o kultūra – „vertybė, kurią privalome ginti, ir ginklas, kuriuo kovojame prieš blogį“.

„Gyvenimo pamatus klojame ne ant tuštumos, o ant storų kultūrinių sluoksnių. Į pasaulį žengiame taip pat ne tuščiomis rankomis, mūsų atramos – šeimose įdiegtos vertybės, nacionalinė kultūra, kalba, pilietiškumas“, – sakė S. Kairys.

J. Basanavičiaus premijos laureatė mitologė, tautosakininkė D. Vaitkevičienė teigė savo darbais siekianti atskleisti, kad mituose ir apeigose užkoduota prasmė nėra būdinga tik meninei kūrybai, gyvuoja ir kasdienėse praktikose.

„Mituose įkūnytos vertybės skleidžiasi žmonių santykiuose ir susieja mus su dieviškuoju pasauliu. Ten, kur išnyko baltų dievų vardai, išliko iš žemės ir dangaus jų atneštos vertybės: šviesa, meilė, darna, laimė, tvirtybė, teisingumas. Už šias vertybes esu giliai dėkinga protėvių kartoms ir esu įsitikinusi, kad tai tebėra gyva. (...) Tai buveinė, į kurią visada galima sugrįžti. Vertinkime ją“, – ragino D. Vaitkevičienė.

Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Šiuo metu tai sudaro 39,2 tūkst. eurų.

Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.