PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Sausio 12 d. 10:49

Premjerė: sankcionuotų rusiškos kilmės prekių atvežimą kontroliuoti sudėtinga

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Valdas PryšmantasŠaltinis: BNS


256252

Sankcionuotų rusiškos kilmės prekių įvežimą į Lietuvą pasinaudojus aplinkinėmis šalimis sustabdyti įmanoma, nors tai sudėtinga, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Įmanoma, bet tai yra gana sudėtingas procesas, čia yra keletas lygmenų, per kuriuos reikia veikti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, nustatyti, kad rusiškos kilmės prekės patenka į Lietuvą sudėtinga dėl to, kad jos gali būti įvežamos nebūtinai per tą pačią šalį, kurioje parduodamos.

„Žinoma, yra muitinės institucijos, yra patikra, bet kadangi Europos Sąjunga yra viena didelė erdvė, įvežti prekes galima nebūtinai per tą šalį, kurioje prekės yra parduodamos. Pavyzdžiui, galima importuoti prekes per Estiją, Latviją, Lenkiją, o atvežti į Lietuvą visiškai vidiniu sandoriu ir nustatyti, kad tos prekės yra Lietuvoje ir dar išsiaiškinti, kad jos yra rusiškos kilmės yra gerokai sudėtingiau. Tam reikia, kad visos muitinės institucijos veiktų pagal suderintą algoritmą“, – kalbėjo premjerė.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje su šia agresore prekybos ryšius nutraukė arba ketino tai padaryti nemažai valstybių, tačiau iki šiol prekybos apimtys su Rusija išlieka gana didelės. Kai kurie ekonomistai teigia, kad prekyba gali būti maskuojama reeksportu per Vidurio Azijos šalis.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.

I. Šimonytė sako, kad sankcionuotų prekių judėjimo kontrolė turėtų būti ne tik Lietuvos, bet ir šalių, per kurias bandoma jas atvežti, atsakomybė.

„Yra svarbu, kad tų valstybių institucijos taip pat neleistų naudotis tomis jurisdikcijomis sankcijų apėjimui. Tai nors politiškai mes matome, kad nėra didelio intereso centrinės Azijos šalyse, tarkime, padėtų Rusijai apeiti sankcijas, ant žemės, ten kur veikia konkrečios institucijos, žinome, kad ir dėl korupcijos lygio, ir dėl kitų priežasčių, gali būti visaip“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė teigė, kad svarbiau yra kontroliuoti ne rusiškų prekių atvežimą, o bandymus į Rusiją išvežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali būti naudojamos karo pramonėje.

„Nesakau, kad nereikia kreipti į tai dėmesio, mes į tai atkreipiame dėmesį kasdieniniame savo darbe, bet didesnę riziką matome, kai bandoma prekes išvežti iš ES, kadangi tai gali būti potencialiai dvigubos paskirties prekės, naudojamos karinėje pramonėje“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytė teigimu, lietuviškos kilmės tokios prekės į Rusiją nevežamos, tačiau ji neatmetė galimybės, kad jas per Lietuvą gali būti bandoma vežti iš kitur.

„Lietuviškos kilmės – tikrai ne, bet per Lietuvą, kad yra bandymų, arba gali būti bandymų tokias prekes vežti, aš to neatmetu, tą mes tikriname“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Kalbėdama apie visų įmonių viešinimą, kurios iki šiol dirba su Rusija, premjerė teigė, kad toks viešinimas galėtų būti naudingas nebent vartotojams, kurie iki šiol neįsigilina į informaciją apie prekių kilmę, bet nenori prisidėti prie Rusijos finansavimo bet kokiu būdu.

„Turbūt, kad viešumas yra galinga jėga, tokioje aplinkoje kai yra konkurencija, kai yra tiekėjų, siūlančių tam tikras prekes. (...) Toks viešumas turbūt suteiktų žmonėms informaciją, tiems, kurie galbūt nesusimąsto, kad aš nenoriu pirkti tos prekės ir atitinkamai jokiu būdu finansuoti viską, kas yra susiję su Rusija“, – teigė ji.

Praėjusią savaitę sako Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis pasiūlė viešinti visas iki šiol su Rusija ir kitomis valstybėmis agresorėmis prekiaujančias Lietuvos įmones, kad apie jas sužinotų visuomenė.