Popiežius Pranciškus: nukrečia šiurpas vien ištarus Sibiras, Vilniaus ir Kauno getai

Krikščionio gyvenimas veda per kryžių, kuris, kartais atrodo, niekada nesibaigs. Taip apie lietuvių išgyventas tremtis ir kitas kančias sekmadienio šv. Mišių pamoksle Kauno Santakoje kalbėjo popiežius Pranciškus.

„Išminties knyga mums kalba apie teisiojo persekiojimą, apie tą, kuris patiria užgaules ir kančias vien todėl, kad yra geras. Kiek daug iš jūsų gali pirmuoju asmeniu arba giminės istorijas papasakoti apie tai, ką perskaitėme, kiek iš jūsų matė svyruojantį tikėjimą dėl to, kad Dievas neatėjo jūsų apginti, kad, nepaisant ištikimybės jam, jis neįsikišo į jūsų istoriją. Kaunas žino, ką tai reiškia. Visa Lietuva tai gali paliudyti“, - sakė Šventasis Tėvas.

Popiežiaus Pranciškaus žodžiais, nukrečia šiurpas vien ištarus žodį Sibiras arba getai Kaune, Vilniuje, kitur. „Visi vienbalsiai su apaštalu Jokūbu galime kartoti jo laiško, kurį girdėjome, žodžius: kankina, žudo, pavydi, kovoja ir kelia karus”, - sekmadienio skaitinį citavo popiežius.

Klausdamas, ką šį sekmadienio rytą Jis pastatys į centrą, popiežius Pranciškus vardijo valstybės šimtmečiu į dėmesio centrą statydintus labiausiai reikalingus rūpesčio: etnines mažumas, bedarbius, ekonominius migrantus, vienišus senolius ar jaunuolius, kurie nemato savo gyvenime prasmės, nes yra netekę savo šaknų.

Popiežius kvietė būti išeinančia Bažnyčia, nebijoti aukoti savęs dėl pačių mažiausių, gyvenančiųjų egzistenciniuose pakraščiuose. Pontifiko žodžiais, kartais reiks elgtis kaip sūnaus palaidūno tėvui, kuris prie durų laukia grįžtančio, kad galėtų jas atverti vos sūnus prisiartins, arba kaip mokiniams, kuriems reikia išmokti priimti mažutėlį, nes taip priimame patį Jėzų.

„Štai kodėl mes nekantraujame priimti Jėzų Jo žodyje, eucharistijoje, mažuosiuose, priimti, kad jis sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje“, - pabrėžė popiežius.

Viskas, kas yra žmogiška, nesvetima Kristaus mokinių širdžiai. Pontifiko žodžiais, taip jaučiame, kai mūsų savastimi tampa džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas, patiriami mūsų meto žmonių, ypač neturtingųjų ir visų prispaustųjų varge.

„Štai kodėl mes, kaip bendruomenė, esame giliai solidarūs su žmonija, su šio miesto ir visos Lietuvos žmonėmis bei jos istorija. Norime dovanoti gyvenimą tarnystėje ir džiaugsme, ir tokiu būdu skelbti visiems: Jėzus Kristus yra vienintelė mūsų viltis“, - pamokslą baigė popiežius Pranciškus.

Ši sekmadienį pasaulio Katalikų bažnyčios centru tapo Kaunas, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius yra šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvauja per 90 000 žmonių, jas aukoja per 800 kunigų, gieda 260 choristų.

Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebruoja vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir per 800 kunigų iš tokių šalių kaip Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija, Vokietija, Islandija.

Altoriaus scenoje stovi Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo originalas ir popiežiaus pernai palaimintuoju paskelbto Teofiliaus Matulionio relikvijos. Šalia paveikslo marmurinėje vazoje „pamerkta“ Italijos meistrų pagaminta auksinė rožė. Ji yra atsidavimu Mergelei Marijai garsėjančio popiežiaus pamaldumo dovana (votas) Lietuvos Globėjai - Trakų Dievo Motinai.

Popiežiui Pranciškui ir jam patarnaujantiems diakonams skirtus liturginius rūbus audė ir siuvo Paštuvoje gyvenančios vienuolės basosios karmelitės. Jos taip pat sukūrė šioms šv. Mišioms skirtus kunigų liturginius rūbus.

Šv. Mišios aukojamos lotynų kalba. Šventajai Komunijai dalyti pasitelkta daugiau kaip 200 žmonių: kunigų, paruoštų pasauliečių, seminaristų.

Vidurdienį visam pasauliui iš Kauno bus tiesiogiai transliuojama „Viešpaties angelo“ malda bei popiežiaus kalba prieš ją, kurios laukia ne tik bažnytinės, bet ir pasaulietinės žiniasklaidos žmonės.

Popiežiaus Pranciškaus aukojamose šv. Mišiose Kauno Santakoje dalyvauja ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, šiandien esame liudininkai, kaip tikėjimas gali suvienyti žmones, sutelkti mintis patiems geriausiems tikslams ir pasitikėjimui vieni kitais.

Šios dienos pavakarę Vilniuje prezidentė Rūdninkų aikštėje kartu su Šventuoju Tėvu pagerbs Vilniaus geto aukų atminimą. Šventasis Tėvas sustos tyliai maldai prie paminklo. Sekmadienį, Lietuvos žydų genocido dieną, sukanka 75 metai, kai buvo likviduotas Vilniaus getas, o jo gyventojai sušaudyti Paneriuose arba išvežti į nacių koncentracijos lagerius.

Šalies vadovės teigimu, karo metais prarasta didelė žydų bendruomenė - skaudi Lietuvos netektis. Simboliška, kad popiežius būtent šiandien meldžiasi geto tragediją mininčioje vietoje.

Toliau valstybės vadovė kartu su popiežiumi vyks į Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. Čia, buvusiame KGB vidaus kalėjime, Šventasis Tėvas melsis prie kelių kalinių kamerų, kuriose kalėjo už tikėjimo laisvę kovojantys tikintieji ir kunigai. Drauge su Lukiškių aikštėje susirinkusiais žmonėmis Popiežius prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms melsis už visus, kalėjusius ir žuvusius dėl Lietuvos laisvės.

Prezidentės teigimu, Katalikų bažnyčia suvaidino ypač svarbų vaidmenį kovoje su okupaciniu režimu. Tikinčiųjų ir dvasininkų pastangos saugoti bei skleisti draudžiamą tikėjimą, kovoti už valstybės ir piliečių laisvę buvo reikšmingas žingsnis siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Mums brangus popiežiaus dėmesys pasiaukojamai tautos kovai už laisvę.

ELTA