PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2018 m. Birželio 3 d. 12:46

Pomėgių pasaulis: žvejyba pagal Vitalijų Keršį

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


40086

Retai surasi kokį nors žmogų, kuris neturėtų savo pomėgio. Vieni kiauras dienas ir naktis garažuose restauruoja senovinius automobilius, kiti – dainuoja ir šoka, treti – kolekcijų kaupimu užsiėmę, ketvirti – vėl į kažkokią veiklą pasinėrę. Na o štai joniškietis Vitalijus Keršis daug laisvalaikio valandų aukoja žvejybai.

– Žvejyba užkrėtė mane senelis Gabrielaitis, – sako Vitalijus. – Dar vaikas būdamas su juo važiuodavau gaudyti žuvų. Dabar kai prisimenu pirmąją savo meškerę, šypsausi – pagaliukas su pririštu šniūru, o vietoj plūdės – šampano butelio kamštis. Vėliau jau ir bambukinę meškerę su valu gavau. Taigi tapau žveju kaip „priklauso“. O mintyse vis tiek svajojau kada nors turėti teleskopinę meškerę – tokią, kaip senelio.

Šiandien Vitalijaus Keršio žvejybos įrankių arsenalas gausus ir įvairus, o rajono tvenkiniai žinomi kaip penki savos rankos pirštai. Čia tiek valandų su mėškerė rankose praleista, kad nebesuskaičiuosi. Vitalijus Keršis ne tik gerai žino, kur ir kokią žuvį galima pagauti, bet su draugų žvejų pagalba yra lyg ir savotiškas rajono tvenkinių prižiūrėtojas. Pro jo akis retai kada be atsako praslenka netvarka tvenkiniuose ir jų pakrantėse. Ne visiems tai patinka. Ne vienas Vitalijų Keršį ir pakeiksnoja. Tačiau niekur nedingsi – už apsileidimą ir neatsakingą elgesį kai kam net ir paraudonuoti tenka.

– Joniškio tvenkiniuose žuvies yra daug, – sako Vitalijus Keršis. – Ir visokios – pradedant nuo karpių ir baigiant lynais. Tačiau tikras žvejas jums tikrai nepasakys, kokiuose tvenkiniuose ir kuriose jų vietose ta žuvis slepiasi. Nepasakys, su kokiu jauku tą žuvį gaudė ar kiek kartų spjovė ant masalo kad geriau kibtų. Užtat noriai papasakos kokią nors istoriją apie sugauto laimikio neišpasakytą dydį.

Vieną tokią istoriją papasakojo ir Vitalijus Keršis. Pagavo žmogus didelę lydeką, gal 10 ar 12 kilogramų sveriančią. Pritvirtino ją ant seno dviračio bagažinės, vežioja po apylinkes ir visiems giriasi, o kadangi diena buvo karšta, tai ta lydeka ėmė netrukus ir pašvinko. Istorijos moralas paprastas: nesigirk per daug, nes Dievas tave nubaus.

Žvejyba – tai ne vien tik malonumas, įmerkus meškerę ramiai pasėdėti gamtos prieglobstyje. Kartais tenka išvalyti dalį tvenkinio nuo nepageidaujamos augmenijos, kad paskui galėtum smagiai pažvejoti. Na o patirtų džiaugsmo akimirkų žvejyboje nenusakysi jokiais žodžiais. Pabandyk jei gudrus nupasakoti tą virš trijų kilogramų lyno tempimą į krantą, kai virpa ne tik meškerykotis, bet ir širdis. Surask pačius tiksliausius žodžius apibudinti jausmui, kai ant vienos meškerės iškart pakimba du karpiai. Taigi taigi… pats to nepatyręs nesuprasi. Neatsitiktinai pernai Vitalijus Keršis su draugais įsijungė į Lino Jonausko akciją, kurios metu organizavo žvejybą Žagarės globos namų auklėtiniams – tegul vaikai supranta, kad malonumų toli ieškoti nereikia, užtenka paimti į rankas meškerę ir nukulniuoti prie artimiausio tvenkinio.

Pabaigai reikėtų pasakyti, kad kiekvienas tikras žvejys vis dėlto linkęs pasididžiuoti laimikiu ir pasigirti aplenkęs kolegą sugautų žuvų kiekiu. O tam itin tinka varžybų dvasia. Na kad ir tokia, kaip pernai Žeimelyje. Nuvažiavo ten joniškiečiai, ir nors nenugalėjo, bet nuotaiką parsivežė puikią.