Partijų reitinguose politinės įtampos pokyčių nesukėlė: ginčai daugiau vyksta tarp politinių stovyklų

Pastarųjų naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenimis, situacija partinių reitingų lentelėje nesikeičia. Nors valstybei patiriant kelias krizes iš karto įtampų ir aštrių diskusijų netrūko, politinių jėgų išsirikiavimas partinių reitingų lentelėje iš esmės nesikeitė nuo pat rugsėjo mėnesio. „Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, tai, kad net krizių kuriama įtampa kone tris mėnesius nesugebėjo išjudinti pokyčių reitinguose, susiję, ko gero, su tuo, kad ginčų metu akistaton stojo ne tiek partijos, kiek dvi iš skirtingų politinių jėgų sudarytos stovyklos.

Kur kas ryškesni partijų reitingų pokyčiai žvelgiant į tai, kaip politinių jėgų populiarumas keitėsi besibaigiančių metų perspektyvoje. Lyginant su apklausa, kuri atlikta 2020 m. lapkritį, opoziciniai socialdemokratai sugebėjo kone dešimčia procentinių punktų savo populiarumą padidinti, tuo tarpu gausiausias Seimo frakcijas turinčių konservatorių ir „valstiečių“ simpatikų gretos per metus sumažėjo labiausiai.

Lapkričio 16–gruodžio 2 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Lietuvos socialdemokratų partija. Opozicijoje esančius socialdemokratus lapkričio mėnesio pabaigoje ketino palaikyti 16,3 proc. respondentų. Spalio mėnesį darytoje apklausoje tokių buvo 17,4 proc.

Reikšmingai nesikeitė ir toliau reitinge išsirikiavusių partijų užimtos pozicijos. Iš esmės identišką gyventojų palaikymą nuo rugsėjo mėnesio turi valdantieji konservatoriai ir opoziciniai „valstiečiai“. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą Tėvynės Sąjungą-Lietuvos Krikščionis demokratus (TS-LKD) lapkričio mėnesį palaikė 10,6 proc. gyventojų. Tuo tarpo Ramūno Karbauskio „valstiečius“ – 10,1 proc. Spalio pabaigoje ties abejų politinių jėgų pavadinimu reitingų lentelėje buvo įrašytas identiškas palaikymo procentas – 9,2 proc.

Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis. Viktorijos Čmilytės-Nielsen pirmininkaujamą politinę jėgą palaiko 8,3 proc. gyventojų (spalio mėn. palaikymas siekė 7,1 proc.). Kaip ir praėjusį mėnes, toliau reitingų lentelėje Remigijaus Žemaitaičio vedama partija „Laisvė ir teisingumas“. Šį politinį darinį palaiko 7,4 proc. respondentų, o mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 6,8 proc.

Lapkričio mėnesio pabaigoje Darbo partijai simpatizavo 6 proc. respondentų (spalio mėn. pabaigoje tokių buvo 6,7 proc.).

Lapkričio mėnesio apklausa rodo, kad valdančioji Laisvės partija rudens laikotarpiu reitingų lentelėje taip ir neperžengė 3 proc. siekiančio gyventojų palaikymo. Pastarosios apklausos rodo, kad Aušrinės Armonaitės vadovaujamą partiją palaikė 3 proc. Šios partijos palaikymas spalio mėn. siekė 2 proc., o rugsėjį – 2,8 proc.

Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą teigia palaiką 2,7 proc. gyventojų (spalį tokių buvo 2,8 proc.). Lietuvos regionų partiją lapkritį rėmė 1,1 proc. respondentų, o partiją Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) palaiko 1 proc.

Trečdalis (31,5 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką galėtų balsuoti.

Per metus labiausiai sumenko konservatorių reitingas

Visą rudenį partinių reitingų lentelėje tęsėsi štilis. Tačiau vertinant tai, kaip gyventojų simpatijos politinėms jėgoms keitėsi metų perspektyvoje, situacija kur kas dinamiškesnė.

Pastarąsias „Baltijos tyrimų“ apklausas lyginant su 2020 metų lapkričio mėnesio apklausos rezultatais, didžiausi pokyčiai žvelgiant į socialdemokratų reitingus. Per metus šios partijos palaikymas išaugo dešimčia procentinių punktų – nuo 6,4 proc. iki 16,3 proc. Ir tai, kad LSDP 2021 m. pabaigoje sugebėjo įtvirtinti lyderystę partinių reitingų lentelėje yra, ko gero, daugiausiai susiję su Vilijos Blinkevičiūtės tapimu partijos pirmininke. Būtent nuo pavasario pradžios, kai ji stojo už LSDP vairo, socialdemokratų simpatikų gretos ėmė nuosekliai augti.

Per metus teigiamai pasikeitusiu reitingu pasigirti gali ir R. Žemaitaičio vedama politinė partija „Laivė ir teisingumas“. Šią politinę jėgą 2020 m. lapkritį palaikė 2,9 proc., tuo tarpu 2021 m. lapkritį tokių jau buvo 7,4 proc.

Tuo tarpu didžiausi reitingo nuostoliai, patirti per metus, priskiriami valdantiesiems konservatoriams ir Laisvės partijai. 2020 m. lapkritį už valstybės vairo stojusią TS-LKD palaikė 15,5 proc. Po metų konservatorių palaikymas buvo 5 procentiniais punktais mažesnis (10,6 proc.).

Prabėgę metai valdžioje nurėžė ir pusę Laisvės partijos turėto palaikymo (nuo 7,7 proc. 2020 m. lapkritį iki 3 proc. 2021 m. lapkritį). Sumažėjo ir opozicinių „valstiečių“ reitingas. Prieš metus šią opozicinę partiją palaikė 13 proc. Naujausių apklausų duomenimis, „valstiečiams“ simpatizuojanti gyventojų dalis 3 procentiniais punktais kuklesnė.  

Svarsto, kodėl įšalo reitingai: diskutuoja ne partijos, bet politinės grupės

 „Baltijos tyrimų“ direktorės R. Ališauskienės manymu, yra ne viena priežastis, kodėl trečią mėnesį iš eilės pokyčių partinių reitingų lentelėje nematyti. Viena vertus, sako sociologė, iki rinkimų dar nemažai laiko, kita vertus – politiniai ginčai pastaruoju metu labiau vyksta ne tarp atskirų partijų, bet tarp skirtingų politinių stovyklų. Vienoje barikadų pusėje – valdančiosios partijos, o kitoje – opozicija. Tai, pasak R. Ališauskienės, iš dalies paaiškina, kodėl netrūkstant įtampos bei diskusijų politinėje virtuvėje situacija reitingų lentelėje išlieka statiška.

„Panašu, kad turime du nesusisiekiančius indus ir iš vieno, ir iš kito rinkėjai neteka“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

„Kitaip tariant, liberalų, Tėvynės sąjungos ir Laisvės partijos šalininkai lieka vienoje žaidimo aikštelėje, ir tikimybė, kad jie pereitų pas socdemus ar „valstiečius“ yra labai menka“, – pridūrė ji.  

R. Ališauskienė pažymi, kad centro dešinės arba dabartines valdančiąsias partijas remiančių piliečių stovyklose dinamikos galimybė taip pat yra ganėtinai ribota.

„Šių trijų partijų rinkėjai yra gana skirtingi. Nors jie ir yra tos pačios pakraipos, bet nėra taip, kad jie būtų identiški ir galėtų lengvai keisti partiją: kad Laisvės partijos rinkėjas galėtų peršokti pas konservatorius arba atvirkščiai“, – teigė ji.

Centro kaitrės stovykloje – sąsajų tarp skirtingų politinių jėgų rėmėjų yra daugiau, tačiau, akcentuoja R. Ališauskienė, tarpusavio konkurencija tarp opozicinių partijų pastaruoju metu nebėra tokia intensyvi, kad galėtų reikšmingai veikti jų populiarumą. Ekspertės teigimu, situaciją šioje stovykloje paveikė tik socialdemokratai, pavasarį pirmininke išsirinkę V. Blinkevičiūtę.

„Opozicijoje pajudėjimai jau įvyko pavasarį, kai socdemai su Blinkevičiūte pradėjo augti. Jie ypač apvalgė „valstiečius“. Kita vertus, nebuvo kažkokių itin didelių skandalų, kad kuri nors partija prarastų labai daug palaikymo“, – teigė ji.

„Baltijos tyrimų“ direktorė sutiko, kad perspektyvoje laukia dar vienas veiksnys, galėsiantis pajudinti centro kairės stovyklą. Tai žinia, kad Saulius Skvernelis su bendraminčiais galiausiai įsteigė partiją. Tokios partijos faktinis atsiradimas galėtų dar kažkiek aptrupinti „valstiečių“ reitingą, pažymi R. Ališauskienė. Tačiau kol kas, sako sociologė, panašu, kad problemų, su kuriomis pastaruoju metu susiduria „valstiečių“ partija, oponentai centro kairėje neišnaudoja.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų nubyrėjimas ir žmonių išėjimas vyksta, tačiau jų oponentai, kurie galėtų „valstiečių“ elektoratą prisitraukti, neįskaitant Skvernelio kuriamos partijos, kažkokių labai ryškių žingsnių nedaro. Nėra taip, kad vienam iš gaujos nusilpus kiti plėšrūnai supuolę kandžiotų ir atakuotų su kokias kitais pasiūlymais. „Pasikalimas“ daugiau vyksta tarp opozicijos ir pozicijos grupių, o ne atskirų partijų“, – teigė R. Ališauskienė.

Apibendrindama pastarųjų metų reitingų dinamiką „Baltijos tyrimų“ direktorė pripažino, kad ją labiausiai nustebino pokyčiai ties „valstiečių“ partijos pavadinimu.

„Įdomiausia situacija su „valstiečiais“. Pastaruosiuose Seimo rinkimuose jie pasirodė gana neblogai, iš valdančiųjų perėjo į opoziciją. Atrodo, kad iš tokios pozicijos, kai esi pagrindinė opozicinė partija, tu gali neblogai ir jaukiai jaustis, nes gali kritikuoti ir siūlyti kažką alternatyvaus valdantiesiems, kurie dirba esat krizinei situacijai. Kitaip tariant, gali apsunkinti valdantiesiems gyvenimą. Tačiau susidaro toks vaizdas, kad jie per metus gyvenimą apsisunkino sau. Pradėjo byrėti ir tarpusavyje nesutarti“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

ELTA