Parkavimo mokesčiai: mažinti, didinti ar naikinti?

Jau kelintas mėnuo kalbama apie automobilių parkavimo tarifų Klaipėdos mieste pokyčius. Siūloma juos didinti motyvuojant tuo, kad jie nekeisti daugiau nei dešimtmetį, o automobilių srautai didėja. Tikimasi, kad būtų surenkama ir daugiau rinkliavos.

Tokie planai sulaukė ir politikų, ir bendruomenės atstovų pastabų, tad kol kas klausimas Tarybos posėdyje dar nebuvo svarstytas. Trečiadienį į neformalią diskusiją šia tema įvairių sričių atstovus sukvietusi Klaipėdos miesto tarybos narė Vaida Raugelė teigė, kad šia tema trūksta diskusijų.

"Žmonės pasiskirsto į tris grupes: vieni siūlo palikti kaip yra, kiti sako didinti tarifus ir plėsti mokamas zonas, treti linkę į kitą kraštutinumą - viską panaikinti. Akivaizdu, kad diskusijų trūksta. Tą girdėjau iš senamiesčio verslininkų, klausimas nebuvo svarstytas Smulkaus ir vidutinio verslo taryboje. Nevyriausybinių organizacijų taryba pasiūlė pakeitimą, bet faktas, kad nėra realios diskusijos su šitais patariamaisiais organais, - sakė politikė.

Parkavimo mokesčiai Klaipėdoje buvo įvesti 2009 metais ir iki šiol tarifai nebuvo keisti, tik įvedus eurą suapvalinti. Siūloma juos keisti siekiant reguliuoti eismo srautus, tvarkyti parkavimą prieigose, mažinti oro taršą.

"Sprendimus ruošia ekspertai, tos srities profesionalai, ne politikai. Kai matai, kad sprendimo projektas ruoštas dvejus metus, keista, kad pasigendi skaičių, argumentų, pavyzdžių", - pridūrė V. Raugelė.
Jai antrino Tarybos narė Judita Simonavičiūtė, teigusi, kad politikai neišgirdo Savivaldybės administracijos motyvų, kodėl mokesčiai turėtų būti peržiūrėti.

"Prie manęs buvo įvesta rinkliava, tai buvo labai sudėtingas procesas. Rinkliava yra drausmės mokestis, tvarkos mokestis. Mes ją įvedėme atsižvelgdami į europinę patirtį. Tvarkos trūko, todėl rinkliava ir buvo įvesta. Dabar yra dvi pusės, kurios yra sudėtos į sprendimą: rinkliavos dydis ir infrastruktūra – parkavimo zonų plėtra. Bet neaiškūs tikslai, ką šituo sprendimu turime padaryti", - komentavo politikė.

Palikti, didinti, naikinti?

Diskusijoje dalyvavę klaipėdiečiai siūlė įvairių variantų: palikti dabar esamus mokesčius visose zonose, didinti tarifus tik labiausiai užstatomose zonose, uždrausti automobilių statymą senamiestyje, didinti tarifus visose zonose, tačiau tvarkyti infrastruktūrą, net visiškai panaikinti mokesčius, tam tikrose zonose pakeičiant juos eismo draudimais.

Dar vienas pasiūlymas - rinkliavos tarifus peržiūrėti nuolat. Pavyzdžiui, miestą suskirstyti ne į 4 parkavimo zonas, kaip yra dabar, o į daugiau ir nuolat stebėti, kaip užpildomos aikštelės. Jei užpildymas viršija, tarkime, 80 procentų, tarifus didinti, jei aikštelė nuolat tuščia, rinkliavą mažinti.

Asociacijos "Klaipėdos žalieji" atstovė Liudvika Kuzminčiūtė mano, kad reikėtų išskirti labiausiai lankomas, komplikuotas vietas, kur kyla daug nepatogumų gyventojams, pavyzdžiui, prie Poilsio parko, Melnragėje. Tokiose vietose, pasak L. Kuzminčiūtės, vertėtų pratęsti apmokestinamą laiką ir padidinti tarifus.

Transportininkų atstovas Linas Poška teigė, kad didėja automobilizacijos lygis. Pasak jos, per paskutinius trejus metus lengvųjų automobilių skaičius mieste padidėjo 17 tūkst. Be to, "Klaipėdos keleivinio transporto" duomenimis, pailgėjo ir laikas, kuriam automobiliai paliekami mokamose zonose.

"2012 metais vidutiniškai automobilis aikštelėje stovėdavo už 55 centus, 2019 metais – už 1,51 euro. Taigi, stovi beveik tris kartus ilgiau. Kiek aikšteles beplėsime, jei kainos bus tokios, kad galima automobilį pamesti dienai ar ilgiau, jeigu kursime automobiliams komfortišką aplinką, žmonės pirks daugiau automobilių, o nusipirkę naudosis kuo dažniau. Kuo daugiau pirks, tuo daugiau aikštelių reikalaus", - nuomonės, kad reikia didinti mokesčius, laikėsi L. Poška.

Pavyzdžiu jis pateikė Paryžių, kur esą pradėtos naikinti automobilių stovėjimo aikštelės, vietoje jų įrengiant žaliąsias zonas ar vaikų žaidimų aikšteles.

Pasak L. Poškos, daug išduodama ir lengvatinių leidimų - 2019 m. tokių buvo išduota 11 292.
"Tai labai didelis skaičius. Gyventojo leidimas pernelyg pigus. Būdavo spekuliacijų, kai leidimus perleisdavo kitiems. Užkardyti nėra jokių galimybių, tik kaina, kuri verstų pagalvoti, ar imti leidimą ir ar imti kitą leidimą antram automobiliui", - svarstė L. Poška.

Ką daryti su senamiesčiu?

Daug diskusijų kelia siūlymas ženkliai didinti tarifus senamiestyje - esą dabar didžioji dalis jame stovinčių automobilių su yra ten gyvenančių ir dirbančių žmonių, jie turi leidimus, o atvažiuojančiųjų yra mažai. O ir apskritai, diskusijos dalyvių nuomone, reikia ieškoti būdų pritraukti žmones į senamiestį, o ne atbaidyti didesniais mokesčiais. Tam reikia gerinti infrastruktūrą - įrengti aikštelių, kur būtų galima palikti automobilius, o tada būtų galima kalbėti ir apie mokesčių didinimą.

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos vadovė Aurelija Petkūnienė sako, kad senamiesčio užkimšimas yra užprogramuotas, nes apie 80 procentų automobilių yra su leidimais.

"Žmonėms neuždrausime pirkti automobilių ir važiuoti, gyventojams – statyti. Tačiau dabar netipinė situacija dėl pandemijos, verslui labai sudėtingas metas. Senamiestyje vyrauja tas verslas, kuris pandemijos metu uždraustas – mažos parduotuvės, grožio salonai, kirpyklos, kelionių agentūros. Mums parkavimo mokesčių didinimas skamba baisiai, tarsi per laidotuves planuojame vestuves. Reikėtų atidėti, kas liečia senamiestį. Kad automobiliai stovi ilgiau, yra pliusas, o ne minusas, nes tai reiškia, kad yra ką veikti", - nuomonę išsakė A. Petkūnienė.

Gali būti, kad parkavimo mokesčių klausimas į miesto Tarybą sugrįš balandžio mėnesio pabaigoje. Diskusijos dalyviai tikisi, kad iki to laiko visuomenei bus pristatyti pasiūlymai ir išklausytos įvairių suinteresuotų pusių nuomonės bei atsakyta į kylančius klausimus.

INFORMACIJA

Dar sausio mėnesį Klaipėdos savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje buvo pristatyti 3 galimi rinkliavos tarifų pakeitimų variantai.

Pirmuoju jau nuo gegužės mėnesio buvo siūloma žaliąją pajūrio zoną, išskyrus Girulių plente esančias mašinų stovėjimo aikšteles, pakeisti į geltonąją. Taip pat šiame variante yra siūloma prailginti raudonosios zonos rinkliavos laiką. Šiuo metu darbo dienomis mokamas parkavimas yra nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro. Pritarus šiam variantui, rinkliava būtų vykdoma darbo dienomis nuo nuo 8 val. ryto iki 22 val. Buvo pasiūlyta ne tik išplėsti raudonąją zoną, apimant Melnragėje esančias aikšteles Audros gatvėje ir priešais universitetą esančio Poilsio parko prieigas, bet ir peržiūrėti mėlynosios zonos išsidėstytmą, siūlant perkelti ją į autobusų stoties prieigas. Visų rūšių stovėjimo leidimų kainas svarstyta didinti nuo 2022 metų sausio 1 dienos. Jeigu šiam varianatui būtų pritarta, prognozuojama, kad pajamos kasmet padidėtų apie 400 tūkst. eurų.

Antruoju variantu buvo pateiktas pasiūlymas nuo 2022 m. sausio 1 d. praplėsti mokamas stovėjimo zonas Sportininkų rajone – iki Malūnininkų gatvės, Vilhelmo Berbomo gatvės atkarpoje – iki Kretingos gatvės ir pietinėje miesto dalyje – iki Kauno gatvės. Šio siūlymo varianatas grindžiamas tuo, kad Kauno gatvėje atsiradus policijos komisariatui, atsirado didelė automobilių statymo problema. Todėl priskyrus šią vietą mėlynajai zonai, būtų galimą palaikyti bendrąją mašinų statymo tvarką. Tačiau Kauno gatvės klausimas jau sprendžiamas. Jeigu bus pritarta šiam variantui, nuo 2022 m. sausio 1 d. raudonosios zonos tarifas nuo 0,90 iki 1,80 euro už valandą ir tokiu atveju papildomų pajamų dydis per metus sudarytų daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Trečiuoju variantu buvo siūloma pritarti abiems aukščiau paminėtiems siūlymams ir jau nuo rugsėjo mėnesio padidinti tarifus visose zonose. Pritarus šiam siūlymui, nuo 2022 metų pavyktų surinkti 900 tūkst. eurų.

Surinkta rinkliava skiriama administravimo išlaidoms padengti ir viešojo transporto infrastruktūrai gerinti. Rinkliavos administravimas per metus sudaro 595 tūkst. eurų.