PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Vasario 9 d. 13:07

P. Gražuliui apkaltinus Seimo pirmininkę „pedofilijos dangstymu“, E. Gentvilas ketina kreiptis į Seimo etikos sargus

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA


258744

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ketina kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl parlamentaro Petro Gražulio išsakytų kaltinimų, esą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dangsto pedofilijos skandalą Seime.

„Aš žinau, kad jūs dangstote šį pedofilijos skandalą. Tai tuo esu įsitikinęs. Ir taip neturėtų būti, jūs turite už dangstymą prisiimti atsakomybę, o ne kažkokiais užsiimti kaltinimais kitų“, – neeilinio Seimo posėdžio metu į Seimo pirmininkę kreipėsi P. Gražulis, omenyje turėdamas Seimą supurčiusį K. Bartoševičiaus skandalą.

Į šį P. Gražulio pasisakymą sureagavo E. Gentvilas. Liberalų sąjūdžio seniūnas teigė dėl šių parlamentaro išsakytų kaltinimų Seimo pirmininkei ketinąs kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.

„Aš noriu atkreipti tiek Seimo pirmininkės, tiek, ypatingai, generalinės prokurorės dėmesį – prieš tai nuo šoninio mikrofono Seimo pirmininkės adresu buvo pasakytas kaltinimas dangstant pedofiliją. Tai yra Baudžiamajame kodekse numatytas nusikaltimas – nusikaltimų dangstymas, pedofilijos dangstymas“, – atkreipė dėmesį E. Gentvilas.

„Manau, inicijuosiu, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija išanalizuotų Petro Gražulio pasisakymą Seimo pirmininkės adresu, apkaltinant ją Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimu“, – pridūrė jis.

Sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.

Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą, pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Į VRK politikas kreipėsi būdamas komandiruotėje Čilėje, o savo sprendimą argumentavo asmeninėmis priežastimis.

Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.

Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję.

Antradienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.

Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją.

Siekia inicijuoti Seimo laikinąją tyrimo komisiją

K. Bartoševičiaus klausimu Seimo mažumai priklausantys politikai iniciavo ir laikinąją tyrimo komisiją, skirtą išsiaiškinti, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl K. Bartoševičiaus. Neeilinės Seimo sesijos išvakarėse Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą dėl šios iniciatyvos. Parlamento teisininkams kilo abejonių, ar inicijuojama laikinoji tyrimo komisija turėti įgaliojimus atlikti planuojamos apimties tyrimą. Jų teigimu, reikėtų pasvarstyti, ar iniciatyva „dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina“.

Nepaisant opozicijos priekaištų ir argumentų, kad tokia Seimo Teisės departamento išvada dar nereiškia, jog ketinama steigti laikinoji komisija prieštarauja Konstitucijai, konservatoriaus Stasio Šedbaro pirmininkaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė įvertinti iniciatyvos atitiktį pagrindiniam šalies įstatymui. Opozicija tai įvertino kaip valdančių bandymą galimai nutekintos informacijos K. Bartoševičiui istorijoje „pasislėpti už procedūrų“. Mat TTK pripažinus projektą prieštaraujančiu Konstitucijai, komisijos sudarymui Seimo salėje turės pritarti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Visgi Seimo TTK ketvirtadienį apsisprendė nesvarstyti, ar opozicijos iniciatyva steigti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus skandalo aplinkybes, prieštarauja Konstitucijai.

Toks bendras komiteto narių sutarimas buvo pasiektas dėl to, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturi apsibrėžęs aiškaus kriterijo, ar esant Seimo Teisės departamento išvadai dėl galimo Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimo, galima svarstyti įstatymo projekto neatitikimą Konstitucijai. Todėl Seimui užteks paprastos parlamentarų daugumos, kad laikinoji tyrimo komisija Seime būtų įsteigta.

Praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.