Obelinės kaimo vaiką A. Gustaitį 9 lėktuvų ANBO projektų autorių prisimenant

Prieš 126 pavasarius greta Marijampolės gimė Antanas Gustaitis, tapęs Lietuvos karo aviacijos pasididžiavimu, o vėliau sutikęs tragišką lemtį Rusijoje. Karo lakūno, Lietuvos karo aviacijos vado, brigados generolo, aviakonstruktoriaus gimtadienio proga kviečiame prisiminti svarbiausius A. Gustaičio žingsnius, keliant tuometinių Lietuvos oro pajėgų kokybę.

Antanas Gustaitis, kai kuriuose šaltiniuose vadinamas sparnuotu sūduviu, gimė 1898 m. kovo 26 d. Obelinės kaime, Sasnavos valsčiuje pasiturinčių ūkininkų Kazimiero ir Petronėlės Gustaičių šešių vaikų šeimoje. Baigęs Marijampolės pradžios mokyklą, įstojo į Marijampolės gimnaziją.

1919 m. įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir buvo pasiųstas mokytis į Karo aviacijos mokyklą. Ją baigus, A. Gustaičiui suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis.

1920 m. paskirtas karo aviacijos mokomojo būrio vado padėjėju, vėliau – pirmosios oro eskadrilės lakūnu mokiniu. 1923 m. perkeltas į mokomąją oro eskadrilę ir paskirtas jos vadu. Suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis.

Kai 1922 m. jaunas Lietuvos karo aviacijos lakūnas Jurgis Dobkevičius pastatė ir išbandė savo konstrukcijos sportinį lėktuvėlį „Dobi-I„, A. Gustaičiui taip pat kilo mintis pastatyti savo konstrukcijos lėktuvą.

“Jau anksčiau daug skaitė, studijavo lėktuvų konstrukcijas. Ilgai svyravo, kol ryžosi prašyti aviacijos viršininko leidimo statyti mažą sportinio tipo lėktuvą aviacijos dirbtuvėse. Abejojo, ar jam leis, nes tuo metu aviacijoje buvo favorizuojami rusų kilmės lakūnai, be to Gustaitis nebuvo aviacijos viršininko malonėje. Vėliau paklausė kai kurių patarimų ir ryžosi prašyti. Nors be didelio entuziazmo, bet leidimas buvo duotas. Iš savo santaupų nupirko Anglijoj 30 arklio jėgų motorą, ir statyba prasidėjo“, - iš A. Gustaičio žmonos B. Gustaitienės prisiminimų.

1925 m. liepos 14 d. Kauno aerodrome A. Gustaitis sėkmingai išbandė savo suprojektuotą ir savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse pastatytą vienvietį sportinį lėktuvėlį su 30 AJ varikliu „ANBO-I„. “ANBO-I“ buvo pastatytas tik vienas egzempliorius. Jis yra išlikęs iki šių dienų ir eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

1925 m. A. Gustaiti buvo išsiųstas studijuoti lėktuvų konstravimo į Paryžiaus Aukštąją aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokyklą, o 1926 m. pakeltas į kapitonus. Studijuodamas Paryžiuje suprojektavo dvivietį lėktuvą „ANBO-II„ lakūnams mokyti.

1928 m. sėkmingai baigęs mokslus Paryžiuje, A. Gustaitis gavo inžinieriaus diplomą, grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas karo aviacijos viršininko padėjėju. O vėliau tais pačiais metais tapo ir Karo aviacijos štabo viršininku, taip pat jam buvo suteiktas majoro laipsnis.

1929 m. A. Gustaitis buvo paskirtas Karo aviacijos parko viršininku. Karo aviacijos dirbtuvėms tobulinti ir plėsti jis skyrė ypač daug dėmesio ir pastangų. Jis nusprendė pradėti naujų lietuviškų savos konstrukcijos lėktuvų serijinę gamybą.

1929 m. spalio 5 d. į orą pakilo trečiasis jo konstrukcijos mokomasis lėktuvas “ANBO-III„. Tai buvo pirmasis lietuviškos konstrukcijos lėktuvas gamintas serijomis. Visus pirmuosius lėktuvus išbandydavo pats konstruktorius.

Visų prototipų lėktuvus mėgindavo pats. Sakydavo: „Negalėčiau sau dovanot, jei dėl kokios mano klaidos žūtų žmogus. Geriau pačiam rizikuoti“, – iš B. Gustaitienės prisiminimų.

1932 m. liepos 14 d. A. Gustaitis sėkmingai išbandė vieną geriausių savo konstrukcijos lėktuvų „ANBO-IV„, skirtą žvalgybai ir bombardavimui.

Nuo 1934 m. šis modernus ir gerai ginkluotas lėktuvas pakeitė visus pasenusius Lietuvos karinio oro laivyno žvalgybos lėktuvus.

1935 m. A. Gustaitis buvo paskirtas karo aviacijos viršininku. Jam vadovaujant, Lietuvos oro pajėgos savo kokybe pasivijo ir net pralenkė daugelį pirmaujančių Europos valstybių. Skraidančio personalo drausmingumas ir tvarkingumas buvo laikomas pavyzdžiu kitoms ginklo rūšims.

1937 m. pradžioje išbandyta modernizuota „ANBO-IV“ versija „ANBO-41„. Konstrukcinėmis ypatybėmis, o svarbiausia greičiu ir pakilimo laiku „ANBO-41“ žymiai pralenkė moderniškiausius to meto užsienio žvalgybinius lėktuvus. Tais pačiais metais A. Gustaičiui suteiktas brigados generolo laipsnis.

1939 m. rugsėjo 5 d. išbandė paskutinį savo kūrinį – „ANBO-VIII“. Tai buvo modernus žemasparnis dvivietis lengvasis bombonešis su uždara kabina. Ginkluotas keturiais kulkosvaidžiais sparnuose ir vienu žvalgo kabinoje, galėjo paimti iki 600 kg bombų.

„ANBO-aštuntas buvo jo pasididžiavimas. Sakydavo, kad sugebėtų daug įdomesnių lėktuvų sukonstruoti, jei galėtų naudoti visą metalo konstrukciją, bet jie būtų daug brangesni ir reikalautų daug pakeitimų dirbtuvėse. Kraštui svarbu, kad būtų pigiau. Jis visada apie ekonomiją galvojo. Svajojo ateityje visgi mėginti statyti naikintuvą. ANBO-aštuntas buvo, kaip sakydavo, kelias ta kryptimi, šitas lėktuvas jam ypač pasisekė ir buvo žymiai geresnių davinių, negu buvo tikėtasi“, – iš B. Gustaitienės prsiminimų.

Nežinia, kiek dar A. Gustaitis būtų tobulinęs Lietuvos oro pajėgas, tačiau 1940 m. birželio 15 d. TSRS okupavus Lietuvą prasidėjo Lietuvos kariuomenės likvidavimas.

„Jis nenorėjo patikėti, kad kariuomenė nesipriešins, nepateisins savęs, kad jau nieko padaryti negalima. Atiduoda Lietuvą be šūvio, juk kariuomenė yra kraštui ginti. Kas mes, kariai, esame, ar tik reprezentacija?“ – čia jo žodžiai, aš taip atsimenu“, – iš B. Gustaitienės prisiminimų.

A. Gustaitis labai jautriai išgyveno Lietuvą ištikusią tragediją. 1940 m. liepos 12 d. jis kreipėsi į JAV konsulatą Kaune įvažiavimo vizos. Jos negavęs suprato, kad oficialiu keliu iš Lietuvos išvykti nepavyks.

1941 m. pradžioje prasidėjus masiniams suėmimams ir trėmimams, padėjęs sutvarkyti savo žmonai ir dukroms repatrijavimo į Vokietiją dokumentus, nutarė iš Lietuvos pasitraukti nelegaliai.

„Aš jį palydėjau iki Aleksoto. Antanas nešėsi kartu albumėlį su savo visomis konstrukcijomis ir šeimos fotografijomis. Sakė: „Šitą aš vešiuos su savimi“. Dar kalbėjau, sakiau, kad man duotų, juk aš gi ten važiuoju. Kažkodėl nenorėjo man jų duoti. Norėjo pats turėti. Antanas turėjo pereiti sieną pats vienas. Pasakojo, kad jis su palydovu važiavo. Kai išlipo iš traukinio ir ėjo link vežimo, greitai juos apsupo. Palydovas mėgino bėgti, ir jį sužeidė į koją. Bet Antanas nebėgo. Kur ten pabėgsi?“, – iš B. Gustaitienės priiminimų.

A. Gustaitis buvo pristatytas į Kauno kalėjimą, o 1941 m. kovo 7 d. išsiųstas į Maskvą. 1941 m. birželio 27 d. pareikštas kaltinimas šnipinėjimu vokiečių žvalgybos naudai ir aktyvia veikla, kuriant antisovietinį pogrindinį centrą. Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos nuosprendis – sušaudyti buvo įvykdytas 1941 m. spalio 16 d. Butyrkų kalėjime.

Remtasi Lietuvos aviacijos istorija (1919 – 1940 m.) ir Visuotine lietuvių enciklopedija

mmm.lt