Nuo socialinės darbuotojos iki miesto seniūnės

Neseniai įvyko konkursas miesto seniūno pareigoms užimti, kurį laimėjo Giedrė PAVASARYTĖ.
Iki tol, išėjus į pensiją ilgametei Kaišiadorių miesto seniūnei L. Katelevskienei, kurį laiką šį darbą atliko jos pavaduotoja R. Kanevičienė.

Seniūno pareigas miesto seniūnijoje G. Pavasarytė pradėjo eiti nuo spalio 22 dienos. Sužinoję konkurso rezultatus ir laukdami galutinio patvirtinimo uždavėme G. Pavasarytei kelis klausimus, prašydami prisistatyti ir papasakoti apie save. Štai ką naujoji seniūnė mums papasakojo:

– Gimiau 1987 Kaišiadoryse, Gražinos Tveragaitės Pavasarienės ir Henriko Pavasario šeimoje. Kaišiadoryse ir augau. Dar turiu sesę, šiuo metu ji podoktorantūrinėje stažuotėje Taivane, laimėjo stažuotę Nacionaliniame Taivano technologijų universitete. Nors ji metais už mane ir jaunesnė, bet turiu ko pasimokyti, mėgstame kartu leisti atostogas ir laisvalaikį. Tėveliai mus auklėjo ir mokė būti sąžiningomis, aiškino kaip svarbu dirbti, mokytis, tobulėti, siekti savo tikslo ir būti mandagiomis ir nežeminti kito. Daug dėmesio skyrė pokalbiams, įvairioms diskusijoms šeimoje, leido išsakyti savo nuomonę ir ją toleravo.

2006 m. baigiau Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinę mokyklą ir pradėjau neakivaizdines studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, ten įgijau socialinės pedagogikos bakalauro diplomą. Lygiagrečiai pradėjau dirbti Paparčių šv. Juozapo vaikų globos namuose socialinio darbuotojo padėjėja. Darbas buvo nelengvas, bet labai įdomus, tuomet man nerūpėjo atlygis, turėjau labai gerą praktiką ir direktorės Rūtos Kanclerytės bei kolegių nuolatinę pagalbą ir jutau gražų bendradarbiavimą. Ten padirbau metus. Supratau, kad noriu tobulėti ir išmokti bei sužinoti daugiau, tuomet įsidarbinau Rumšiškių senelių globos namuose „Auksinis amžius“ socialine darbuotoja. Ten dirbdama išmokau labai daug. Mane mokė pati geriausia mokytoja – ilgametė direktorė Irena Karpavičienė. Iki šiol man tai yra vadovo pavyzdys. Iš jos išmokau,
kad tik būdama sąžininga ir rodydama iniciatyvumą, galiu rasti kalbą su kiekvienu globos įstaigoje gyvenančiu seneliu. Ji mokė, kaip reikia dirbti komandoje, kaip bendradarbiauti, tartis ir išklausyti darbuotojus, nedaryti skubotų išvadų ir remtis tik faktais ir širdimi. Ten dirbau 9 metus, tik gaila, kad blogų žmonių dėka, teko iš ten išeiti. Nors, turbūt, jau buvo atėjęs tam laikas, ir laimėjusi vyriausiojo specialisto pareigoms eiti organizuotą konkursą, pradėjau dirbti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriuje. Čia pradirbau truputį daugiau nei dvejus metus ir panorau keltis sparnus, nes noriu išmokti daugiau, būti arčiau paprasto žmogaus ir tobulėti.
Mano apsisprendimas ieškoti savęs socialiniame darbe atėjo ne iš niekur. Paauglystės metu, kai jauna siela nerimsta ir ieško kažko, likimas mane suvedė su viena labai protinga moterimi – Danguole Miliauskaite. Šalia Visuomenės sveikatos centro pradėjo veikti jaunimo klubas „Savas kampas“, man jame teko eiti klubo prezidentės pareigas. O veikla buvo labai paprasta, bet reikšminga. Tikslas buvo žalingų įpročių prevencija, asmens higienos mokymai, ir šią veiklą mokomi Danguolės vykdė jaunuoliai, mokė savo bendraamžius puoselėti sveikatą.
Dirbdama Rumšiškių senelių globos namuose 2014 m. pavasarį sulaukiau netikėto savo darbo įvertinimo – tai „Gerumo žvaigždės“. Pirmą kartą surengtoje LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos akcijoje „Geriausio socialinio darbuotojo rinkimai”. „Gerumo žvaigždėmis“ buvo apdovanoti aštuoni geriausio vardą pelniusieji Lietuvos socialiniai darbuotojai. Tarp jų – ir aš, Rumšiškių senelių globos namų „Auksinis amžius“ socialinė darbuotoja Giedrė Pavasarytė, „Gerumo žvaigždė“ įteikta nominacijoje „Už darbą su senjorais”. Tuomet jau supratau, kad esu paprasta, bet neprasta, ir noriu bei galiu siekti ir eiti tolyn.

Esu ištekėjusi, bet nekeičiau pavardės, vyras sutiko, sako: labai jau graži, gali nekeisti. O ištekėjau prieš 9 metus, labai džiaugiuosi, kad žmogus, kuris yra šalia, nuolat palaiko ir skatina tobulėti, nors esame labai skirtingų sričių specialistai, bet bendrą kalbą šeimoje randame. Jau penkeri metai esame Palomenės kaimo gyventojai, abu aktyviai dalyvaujame Beloniškių bendruomenės veikloje, esu bendruomenės pirmininkė. Na, kaip jau minėjau, skirtingų sričių specialistai su vyru esame, tačiau pomėgiai sutampa – tai ir svarbiausia. Šokame ir dainuojame Beloniškių bendruomenės ir Palomenės kaimo saviveiklininkų kolektyve (vad. Jurgita ir Kęstutis Žilaičiai), taip pat šokame ir „Žilvitoje“ (vad. Laima Morkūnienė). Daug laiko skiriu savišvietai, bendravimui su žmonėmis, mėgstu skaityti, keliauti, būti gamtoje, sportuoti. Su Beloniškių bendruomenės nariais esame įgyvendinę ne vieną reikšmingą projektą, didžioji mano laisvalaikio dalis būtent ir skirta šiai veiklai. Dar priklausau ir NVO rajono tarybai, esu pirmininkės pavaduotoja. Tad tenka susitikti ir su kitomis Kaišiadorių rajono bendruomenėmis, jas atstovauti rajone ir už jo ribų.

Esu LSDP Kaišiadorių skyriaus narė ir pirmininko B. Bradausko pavaduotoja. Partiškumo tikrai nesureikšminu, nes kiekvienoje partijoje ir jos skyriuose yra labai daug gabių ir protingų žmonių, politikų. Šią partiją pasirinkau dėl jos puoselėtų idėjų ir dėl garbaus Algirdo Brazausko atminimo, manau, jis buvo labai praktiškas ir protingas bei gabus žmogus, mylėjo tautą ir jos žmones, taip pat nekeitė savo vertybių, buvo tvirtas visame kame.
Man labai nepatinka esama politinė situacija Kaišiadorių rajone, manau politikai daugiau turėtų žiūrėti kaišiadoriečių interesų, o ne vadovautis savo ambicijomis, dėl to kenčia paprasti eiliniai žmonės. Taip pat niekaip nesuvokiu veidmainiškumo ir įžūlumo apraiškų, žmonės tam ir rinko savo atstovus, nes jais tikėjo ir pasitikėjo, šiandien tikrai trūksta vienybės ir loginio mąstymo. Dažnai pasvarstau, kad jeigu rajoną valdytų moterų dauguma, gal būtų paprasčiau.
Kaišiadorių miesto seniūnija yra pati didžiausia, tad ir nuveikti tikrai yra ką, miestas jau po truputį gražėja, bet tobulėti visada yra kur. Labai vertinu bendradarbiavimą ir geranoriškumą, todėl tikiuosi sulaukti pagalbos iš rajono valdžios, seniūnaičių, taip pat esu atvira kritikai ir priimu
tai kaip teigiamą pamokymą, juk visi esame skirtingi, ir tam tikrus dalykus linkę praleisti pro savo asmeninę patirtį. Planuoju daugiau dėmesio skirti viešųjų darbų organizavimui gyventojų aptarnavimui. Tad esu atvira siūlymams, rekomendacijos, pastaboms, sveikai, neįžeidžiančiai kritikai. Seniūnijoje dirba puiki specialistų komandą, kurie jau turi patirtį, tad turėsiu su kuo tartis, planuoti ir organizuoti veiklą Kaišiadorių mieste.