REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Įvairenybės2018 m. Rugpjūčio 12 d. 11:26

Nuo gaisrų saugo šv. Laurynas

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


48228

Rugpjūčio 10-ąją senovės lietuviai garbino Perkūną. Dabar ši diena tapatinama su šv. Laurynu.

Perkūnas – ryškiausia iš baltų mitologijos atėjusi dievybė. Pasakojama, kad Perkūną sukūrė Dievas ir apgyvendino aukštame neprieinamame kalne. Iš savo tvirtovės Perkūnas valdė dangų, atmosferą, saugojo žmogaus dorovę, moralę.

Perkūno vardo senovėje be reikalo neminėjo. Jį ištarti galėjo tik suaugę vyresni žmonės ir tik mažybine forma. Tiesa, malonus kreipinys nepadėdavo, jeigu už lango siausdavo audra. Tuomet būdavo apskritai draudžiama minėti Perkūną – bijota, kad jis gali pasirodyti.

Žmonės tikėjo, kad rugpjūčio 10-oji – paskutinė metų Perkūno šventė. Skaičiuota, kad nuo šios datos Perkūnas daugiau nebetrenkia. Šventę lydėjo nemažai prietarų. Pavyzdžiui, tądien žmonės neveždavo šieno – manė, kad taip gali suerzinti Perkūną. O jeigu rugpjūčio 10-ąją nelydavo, vadinasi, rudenį laukia daug gaisrų.

Atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su šv. Lauryno diena. Šv. Laurynas buvo vienas iš septynių Romos diakonų.

Kaip ir daugelis pirmųjų krikščionių, jis buvo persekiojamas. Vėliau mirtinai nukankintas ant įkaitintų geležinių grotų. Liaudyje tikima, kad jis saugo namus nuo gaisrų, dar yra laikomas virėjų ir bibliotekų globėju.

„Etaplius“ informacija



REDAKCIJA REKOMENDUOJA