Mero linčo teismas: skambučiai, blokavimas, kaltinimai

Po kri­ti­kos mies­to val­džiai ir Šiau­lių me­rui – skam­bu­čiai darb­da­viams, blo­ka­vi­mas feis­bu­ke, vie­šas gė­di­ji­mas ir kal­ti­ni­mas pro­pa­gan­da. Ko­le­gos žur­na­lis­tai Šiau­liuo­se kol kas tik pu­se lū­pų pra­si­ta­ria, kad vis stip­rė­ja jaus­mas, lyg gy­ven­tu­me ne de­mok­ra­ti­nė­je ša­ly­je, bet „vie­nos tie­sos“ apim­to­je Ru­si­jo­je. Ar val­džios troš­ki­mas ga­li bū­ti toks stip­rus, kad vi­sos kovos prie­mo­nės – ta­po nor­ma?
 

Auklėja žurnalistus

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidos ir kitų institucijų atstovai sulaukė ypatingo Šiaulių miesto mero dėmesio. Viešuose įrašuose feisbuke Artūras Visockas gėdijo žurnalistus, mokė juos darbo kultūros. Tai ne pirmą kartą pasireiškianti mero, kuris savęs nevadina politiku, politinė bendravimo kultūra.

Po publikacijos, kad Šiaulių miesto savivaldybės vadovai neskuba prisidėti prie paramos karo draskomai Ukrainai, socialiniame tinkle viešai pylos gavo portale Lrytas.lt straipsnį apie skirtingą Šiaulių miesto ir rajono politikų elgesį parašęs žurnalistas Gintaras Šiuparys.

Meras suskubo gėdyti kritišką informaciją pateikusį žurnalistą, klausinėjo, kada šis parašys ką nors kritiško apie Šiaulių rajono savivaldybę, klausė, gal nerašoma todėl, kad gal žurnalisto šeima turi iš to naudos.

Portalui „Etaplius“ G. Šiuparys sakė, kad mero retorika staiga pasikeitė po 2019 m. savivaldos rinkimų, kai antrajai kadencijai išrinktas A. Visockas gavo absoliučią daugumą.

„Pirmąją kadenciją jis buvo atsargesnis, nes reikėjo tartis, laviruoti, o dabar tartis su opozicija nebereikia“, – sakė žurnalistas.

Paklaustas, kaip vertina mero siekį nurodinėti, kokia žinia turi būti skleidžiama skaitytojams ar žiūrovams, G. Šiuparys sakė, jog toks mero elgesys pernelyg nenustebino: „Anksčiau viešai buvo atakuojami Šiaulių miesto savivaldybei nepalankius sprendimus dėl pavaldinių atleidimo priimantys teismai. Tos atakos tęsėsi, kol į tai nesureagavo ir rašto neatsiuntė Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas.“

Propagandos metodai

Trečią dešimtmetį Šiauliuose žurnalistu dirbantis G. Šiuparys pastebėjo, kad iki šiol nė vienas meras taip atkakliai nepretendavo į vienos tiesos monopolį ir taip aršiai nepuldinėjo žurnalistų.

„Manau, problema slypi troškime išlaikyti kėdę ir trečią kadenciją. Be to, akivaizdu, kad politikas tapo priklausomas nuo pagyrų. Keista, kad miestiečiai laikomi tokiais nesupratingais – meras nuolat giriasi ir baksnoja į įvairius darbus, nors jie plika akimi matomi. Tas baksnojimas yra iškalbingas, parodo, jog rinkėjas laikomas net negebančiu savarankiškai pamatyti gero darbo“, – sakė žurnalistas.

G. Šiuparys pastebėjo, kad prieš kitokią nuomonę reiškiančius asmenis plačiai naudojami sovietinės propagandos metodai: „Kritiškai informaciją vertinanti visuomenės dalis tradiciškai nėra didelė, faktus tikrina retas. Todėl gerbėjams ir laidomos miglotos užuominos apie kažkokius pinigus, užsakymus ar namiškių darbovietę. Klasikinė schema, kai numetamas tik kaulas, o jį apsilipinti „tiesa“ paliekama garbinančios auditorijos lakiai fantazijai.“

„Lietuvos ryto“ žurnalistas atkreipė dėmesį, kad nė viena valdžia nemėgsta kritiškai mąstančių žmonių ir bando juos persekioti. Jį patį dėl kritinių straipsnių ir žurnalistinių tyrimų ne kartą bandė tampyti po teismus, mesti su sveiku protu nesusijusius kaltinimus, bet viskas subliūško.

„Šis meras mane buvo viešai užsipuolęs net dėl pastabos, kad jo vadovaujamos Savivaldybės užsakomieji straipsniai nežymimi, kaip to reikalauja įstatymai. Ne mažiau juokingai atrodė baksnojimai mano kolegoms žurnalistams ieškoti informacijos jo asmeninėje paskyroje, nors pačios Savivaldybės tinklalapyje apie tai nebuvo nė žodžio. Nuo kada asmeninė politiko paskyra tapo oficialiu šaltiniu? Pažymėtina, kad nemaža dalis miestiečių apskritai nemato mero tiesos, nes dėl kritiškos nuomonės, pastabos ar ne tokio patiktuko yra užblokuoti“, – stebėjosi žurnalistas.

G. Šiuparys atkreipė dėmesį, kad oponentus „komunistais“ vadinti ir partijų menkinti nevengiantis meras iš senųjų funkcionierių yra perėmęs ne vieną bruožą: „Senosios kartos veikėjai vis lįsdavo į kadrą per renginius, šventes, prie kurių nė pirštu neprisidėjo. Komuniagos nepraleisdavo progos į šiltesnę vietą įdarbinti saviškių. Ar kas pasikeitė dabar?“

Požiūriai išsiskyrė

Šiaulių miesto taryboje kartu su A. Visocko rinkimų komitetu 2019 m. išrinktas Zakiras Medžidovas pradžioje palaikė A. Visocką, tačiau nevengdavo ir konstruktyvios kritikos. Tačiau po kiek laiko kaip tik dėl to bendražygių keliai išsiskyrė. Kaip „Etaplius“ sakė Z. Medžidovas, pasitraukimą nulėmė patiriamas spaudimas po išsakytos kritikos ir nepritarimo visuomenėje daug dėmesio sukėlusiems klausimams, kaip Pabalių turgaus privatizavimas ir pan.

„Realiai nuo pat pirmos dienos man buvo pasakyta, kad meras į mane niekada nežiūrės kaip į sau lygų. Susilaukdavau jo spaudimo ir savotiško persekiojimo. Pavyzdžiui, kartą man už pagalbą ir paramą viešai feisbuke padėkojo vienas vaikų dienos centras, veikiantis Šiauliuose. O A. Visockas dėjo pastangas, kad mano vardas ir pavardė iš tos padėkos būtų ištrinti. Taip ir atsitiko – mano vardo ir pavardės padėkoje neliko.

Galiu papasakoti ne vieną realią istoriją, kaip jis skambina į darbovietes ir reikalauja, kad jo kritikus atleistų iš darbo, liepia trinti blogus ir rašyti gerus komentarus feisbuke apie jį. Realybėje tai visiškai kitoks žmogus, nei save bando vaizduoti socialiniame tinkle“, – teigė Z. Medžidovas.

Skambino vadovams

Viešų ir privačių mero reakcijų į viešai išsakytą kritiką yra sulaukę ir kiti Šiaulių žurnalistai ar visuomenės veikėjai. Po viešų konstruktyvių komentarų feisbuke skambučio sulaukė Egidijaus Jankausko vadovai „Saulės radijuje“. Kaip portalui „Etaplius“ sakė E. Jankauskas, tą kartą meras reikalavo, kad radijo vadovai ką nors darytų, nes tai kenkia radijui.

„Aš išsakiau savo asmeninę nuomonę, bet meras tai traktavo kaip „Saulės radijo“ poziciją ir mano vadovui liepė ką nors su manimi daryti. Tuo metu, kai jo paties patarėjas viešai išsakė necenzūrinę leksiką, merui toks pasisakymas socialiniuose tinkluose pasirodė ne kaip jo paties patarėjo, bet kaip asmeninė piliečio nuomonė. Kai merui patogu, jis tuos pačius dalykus vertina vienaip, kai nepatogu – kitaip“, – komentavo E. Jankauskas.

Vietoje atsakymų – kritika

Prašėme paties Šiaulių miesto mero A. Visocko komentaro. Raštu antradienį ryte klausėme, kaip meras galėtų pakomentuoti istorijas apie skambučius darbdaviams, viešus ir privačius žurnalistų gėdijimus, nurodinėjimus, kaip rašyti, kurias temas rašyti. Prašėme pakomentuoti ir reikalavimus sekti informaciją feisbuko paskyroje, nors dalis oponentų ir šiauliečių yra užblokuoti.

„Gal tai tik klaidingas įspūdis?“ – teiravomės mero elektroniniu paštu pateiktuose klausimuose.

„Taip, tai klaidingas įspūdis“, – trumpai į klausimą atsakė Šiaulių meras A. Visockas.

Tiesa, po ryte pateiktų klausimų nepraėjus nė pusvalandžiui, A. Visockas feisbuke paskelbė viešą kritiką „Etaplius“ žurnalistui ir kvietė savo sekėjus vertinti informaciją kritiškai. Merui užkliuvo straipsnyje apie Ukrainos pabėgėliams suteiktą paramą pateikti skaičiai. Netiksliai buvo įvardyti gautų paraiškų skaičiai bei sąskaitos suma už apgyvendinimą.

Klaida straipsnyje buvo ištaisyta, informacija patikslinta, skaitytojų viešai atsiprašyta.

Tačiau merui kažkodėl neužkliuvo tame pačiame straipsnyje paminėtos aplinkybės, kad vieną dieną meras apie humanitarinę pagalbą „Busturo“ autobusais kalbėjo vienaip, po kelių dienų jau kitaip ir dėl to Savivaldybei teko redaguoti pranešimą savo tinklalapyje. Visai taip, kaip tai aprašė anglų rašytojas Džordžas Orvelas romane „1984“.

„Žodžiu, gėda už politikuojantį žurnalistą. Bet iš kitos pusės – tai dažna praktika ir žmonės turi galvoti savo galva ir ieškoti faktų. Kitaip tuoj tupėsime po propagandos debesiu...

O žurnalistui noriu pasakyti, jog yra normalu padėti tiems, kurie atvira širdimi priėmė ukrainiečius be atlygio. Tie 300 Eur yra visiška simbolika, kuri parodo, jog Šiauliai yra normalus miestas ir geba daryti sprendimus. Taip taip – čia tinka ir Šalkauskis, ir Greimas. O Orvelą šį kartą pasilikite sau“, – žurnalistui savo feisbuko įraše palinkėjo A. Visockas.

Komentaruose po savo įrašu meras ir toliau auklėjo „Etaplius“ ir kitus miesto žurnalistus, priminė visuomenės informavimo principus. Jo pritarėjai ragino atlikti kratas, nevengdami paniekinančių epitetų.

Beje, tuo metu, kai ryte parašė žurnalistą gėdijantį įrašą, pagal darbotvarkę meras turėjo dalyvauti nuotolinėje diskusijoje dėl Šiaulių regiono integruotos teritorijų plėtros programos klausimų su regionų, ministerijų atstovais.

Daug komunikacijos klaidų

Paprašytas pakomentuoti Šiaulių mero viešąją komunikaciją socialiniuose tinkluose, komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis teigė, kad didelė A. Visocko sukurta problema buvo tai, kad jis užblokavo daug savo oponentų ir vis labiau atsiduria jam pritariančių sekėjų burbule.

„Jeigu politikas mano, kad žiniasklaida kažkuriuo savo ėjimu padarė kažką negerai, tam yra labai aiškiai įstatymu reglamentuoti keliai. Prašant žiniasklaidą paneigti arba pataisyti informaciją, yra Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, galų gale teismas. Kai politikas imasi viešo auklėjimo, tiesmuko auklėjimo, jis daro tą patį, ką minia darytų linčo teismo atveju. Jis patraukia visą teisėkūrą ir mano, kad yra aukščiau jos. Todėl ir sakau, kad meras pademonstravo nesuprantantis demokratinės valstybės veikimo principų“, – komentavo ekspertas.

Atitolo nuo realybės

Pasak pašnekovo, populiarumą užsiauginęs A. Visockas padarė sau meškos paslaugą, kai ėmė blokuoti savo oponentus. Todėl dabar nebejaučia realybės.

„Politikas turi suprasti, kad jis prarado teisę į privatumą plačiąja prasme ir jo pakantumas kritikai turi būti kelis kartus didesnis negu įprasto žmogaus. Užblokavę oponentus, žmonės užsidaro tik savo interesų burbule ir neturi kontakto su realybe. Šiaulių meras taip susikūrė sau iliuziją, kad yra nekritikuotinas. Dabar jis, užsižaidęs savo susikurtoje iliuzinėje realybėje, tų klaidų daro vis daugiau“, – mano A. Armalis.

Nueina į asmeniškumus

A. Armalio teigimu, A. Visockas taip ir liko smulkaus verslininko mentaliteto. Taip pat ryškiai pastebimas apsimetimas kvailiu, kai ginče vienas kalba apie batus, kitas apie ratus. Tačiau, eksperto vertinimu, tai tinka turgaus ginčuose, bet nedera miesto merui.

Leidus tiesioginius merų rinkimus ir nepartinius komitetus, į valdžią iškilo ne tik savęs politiku nevadinantis A. Visockas, bet ir Kauno miesto meras – verslininkas Visvaldas Matijošaitis. Abu merai rinkimuose laimėjo pirmame ture, turėjo didelį rinkėjų palaikymą.

„Kuo naudingas Kauno atvejis Šiaulių merui – kad suprastų, kaip greitai gali keistis situacija. Kad reikia situaciją nuolat stebėti realią, ne tokią, kokią nori pats susikurti. V. Matijošaitis paslydo lygiai taip pat, galvodamas, kad besąlygiškai yra mylimas ir kad kauniečiai yra už jį bet kokiomis aplinkybėmis. Visuomenėje yra tos raudonos linijos, kurių peržengti nevalia net tokiems merams.

Tą pačią dieną, kai rinkimus laimėjo pirmose kadencijose, jie tapo politikais. Didžiausia problema – kad jie tą neigia. Jis mėgina apsimetinėti, kad nėra politikas, nors kiekvienas pareiškimas, kiekvienas ėjimas į viešumą yra kaip politiko“, – sakė ekspertas.

Pasak A. Armalio, meras žaidžia su ta visuomenės dalimi, kuri yra mažiau išsilavinusi, gauna mažesnes pajamas. Meras tarsi tapatinasi su paprastais žmonėmis.

„Miesto meras, kad ir kiek jis kairysis gali būti, turi suvokti, kad realybė kita ir miestas stovi ne tik ant paprastų žmonių, bet ir ant kuriančių verslus, gamybą, menus. Jis eilinį kartą parodė, prie ko priveda elgsena, kokią jis taikė visus tuos metus, kiek yra valdžioje. Kiek jis, būdamas politiku, veikia, neigdamas, kad yra politikas. Tas realybės neigimas negali neturėti pasekmių, tas pasekmes ir matome“, – teigė A. Armalis.

Žurnalistų sąjungos pirmininko komentaras

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius portalui „Etaplius“ sakė, kad jeigu meras nepriima kritikos ir imasi auklėti žiniasklaidą ir juo labiau jis ar jo patarėjai nevengia necenzūrinės leksikos, reikėtų pagalvoti, gal nereikėjo eiti į politiką.

„Necenzūrinė leksika rodo, kad asmuo yra susierzinęs. Šiaulių miesto merui patarčiau išgerti ramunėlių arbatos ir dideliais kiekiais. Niekas čia daugiau nepadės – nei knygų skaitymas, nei susipažinimas su teismų praktika, kur merai ir politikai bylinėjosi su žurnalistais už garbės ir orumo įžeidimus. Jeigu jis nepriima kritikos, sakyčiau, tegul palaukia tuos likusius metus ir kituose rinkimuose tiesiog nedalyvauja“, – komentavo D. Radzevičius.