REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Vasario 27 d. 08:02

Meras dar neišrinktas, bet formuoja tvarką naujai tarybai pagal save

Šiauliai

Šiaulių miesto tarybos posėdis. A. Rutkausko/Etaplius.lt nuotr.

Mindaugas LaurinaitisŠaltinis: Etaplius.LT


260035

Šiaulių miesto valdžia siekia išsaugoti mero sekretoriato darbuotojus ir prašo padidinti administracijos pareigybių skaičių. Politikus glumina valdžios pasirinkta taktika. Vyriausybės atstovo tarnybos ir ministerijos konkrečius išaiškinimus valdžia vadina tik nuomone ir, jeigu reikės, – pasiryžę teisybę ginti teisme. Taip pat, nors dar nėra išrinktas trečiai kadencijai, bet dabartinis meras tuo jau neabejoja ir būsimus valstybės tarnautojų ir politinio pasitikėjimo etatus dėlioja kaip tinkamas.

Vasario 2 d. vykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje buvo tvirtinami trys, vienas su kitu susiję sprendimo projektai, kuriais, kaip aiškino klausimus pristatęs teisininkas, tarybos sekretorius Arnas Ilgauskas, siekiama užtikrinti, kad pasikeitus įstatymams ir nelikus mero sekretoriato, naujai išrinkta taryba galėtų formaliai pradėti darbą. Patvirtinti nauji nuostatai, didžiausias leistinas mero asmeninio politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičius ir nustatyta kita tvarka.

„Naujoje įstatymo redakcijoje nebelieka tokio darinio kaip tarybos sekretoriatas. Ir įsivaizduokite, susirenka naujai išrinkta taryba į posėdį, bet tarybos sekretoriatas atsistoja ir išeina, nes teisiškai nebegali dirbti. Kad to nenutiktų, priimame šiuos sprendimus, nes reikia, kad posėdis būtų protokoluojamas, pasirašomas ir t. t. Naujoji taryba jau kaip norės, galės pakeisti šiuos sprendimus“, – posėdyje tą kartą aiškino pranešėjas Arnas Ilgauskas.

Suglumino sprendimai

Tą kartą sprendimai buvo priimti balsų dauguma. Tačiau kai kuriuos politikus vėliau suglumino tai, kad kovo 2 d. vyksiančiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje bus svarstomas kitas sprendimo projektas, kuriuo administracija prašo padidinti didžiausią leidžiamą valstybės tarnautojų savivaldybėje skaičių – iš viso penkiais etatais.

Nelikus mero ir tarybos sekretoriato, siekiama išsaugoti trijų, valstybės tarnautojų darbo vietas, perkeliant jas į administraciją. Trys darbuotojos – dvi vyriausiosios specialistės ir viena sekretorė referentė – ir toliau dirbtų Tarybos posėdžiuose, tačiau jau kaip administracijos darbuotojos.

Dar vieno etato Savivaldybei reikia kaip teisės dokumentų kalbos redaktoriaus. Penktasis etatas numatytas Švietimo skyriui. Politikams klausimų sukėlė miesto valdžios pasirinkta taktika ir anksčiau priimti sprendimai.

Kilo neaiškumų

Administracijos direktoriui Antanui Bartuliui klausimą pristatant pirmadienį, vasario 20 d. vykusiame Finansų ir ekonomikos komitete, direktorius aiškino, kad siekiama išsaugoti tris, ne politinio pasitikėjimo darbuotojas mero ir tarybos sekretoriate, perkeliant jas į administraciją.

Komiteto nariai stebėjosi, kodėl ketinama gelbėti mero sekretoriato darbuotojus šiuo sprendimo projektu, jeigu panašus sprendimas su tarsi tokia pačia intencija buvo priimtas praėjusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje.

„Praėjusiame posėdyje patvirtinome vienuolika politinio pasitikėjimo pareigybių. Taip buvo aiškinama posėdyje, pristatant sprendimo projektą. Matematika paprasta, dabar mero sekretoriate yra septyni darbuotojai, dar trys vicemerai ir administracijos direktorius – turime vienuolika. Dabar vėl ateinate ir sakote, kad tris sekretoriato darbuotojus perkelsite į administraciją“, – klausimus kėlė komiteto narys Denis Michalenko, tą patį klausimą kėlė ir kiti komiteto nariai.

„Ten skaičius, berods, iki vienuolikos. Čia suskaičiuoti žmonės, kokie galėtų būti. Bet meras jau pagal save, kuris bus išrinktas, ir susidėlios. Gal jam užteks septynių. Reikia skaityti sprendimo projektus ir aiškinamuosius raštus, tada viskas bus aišku“, – argumentavo Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkė, mero pavaduotoja Simona Potelienė.

Tarybos sekretoriato darbuotojai. A. Rutkausko/Etaplius.lt nuotr.

Rūpinasi darbuotojais

Ankstesniame tarybos ir komiteto posėdžiuose kilusios diskusijos metu buvo išsakyta pozicija, kad priimamais sprendimais siekiama ne tik užtikrinti sklandžią naujai išrinktos tarybos darbo pradžią, bet ir pasirūpinti naikinamo mero ir tarybos sekretoriato darbuotojų, kurios nėra politinio pasitikėjimo tarnautojos, ateitimi.

Tarybos posėdyje tą kartą buvo pagarsinta, kad teikiamiems sprendimams prieštarauja Vyriausybės atstovo tarnyba, taip pat – Vidaus reikalų ministerijos išaiškinime nurodyta, kad politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičius turėtų būti nustatytas konkretus, ne kaip priimta dabar, abstraktus – iki vienuolikos.

„Kadangi pagal Vyriausybės atstovo išaiškinimą tas sekretoriatas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui, tai jūs čia vis tiek dauguma prabalsuosit, daugumai nesvarbu, nes taip nori meras ir tarybos sekretorius pagal Konstituciją išaiškinęs, kas bus po to? Vyriausybės atstovė savivaldybei turbūt lieps panaikinti tą tarybos sprendimą, jūs paduosite į teismą. Kaip bus tokiu atveju su tais darbuotojais, kuriais jūs čia labai rūpinatės?“, – klausimą kėlė Martynas Šiurkus.

„Kokia bus galutinė nuomonė, pamatysime. Jeigu kalbam apie procesą, tokį, kad Vyriausybės atstovas atsiųs teikimą, siūlydamas panaikinti sprendimą ar jo dalį, viskas priklausys nuo tame teikime išdėstytos argumentacijos. Jeigu atsiras nauja argumentacija negus mes turime šiandien ir su jumis esame pasidalinę, be abejo, mes nagrinėsim, svarstysim ir jeigu ji bus pagrįsta, atitinkamai teiksim sprendimo projektus“, – teisės klausimus aiškino Arnas Ilgauskas.

Atsakydamas į kitų politikų išsakytas pastabas, kad teikiami sprendimo projektai prieštarauja ne tik Vyriausybės atstovo tarnybos išaiškinimui, bet ir Vidaus reikalų ministerijos pastaboms, Arnas Ilgauskas teigė, kad „kiek yra specialistų, tiek yra nuomonių.“

„Galbūt merui patogiau dirbti su trimis patarėjais ir vienu vicemeru, ar panašiai. Tarybos kompetencija yra patvirtinti bendrą mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių. Toliau jau bus mero kompetencija, kaip jis savo politinę komandą dėliosis“, – teigė tarybos sekretorius.

Tarybos sekretorius Arnas Ilgauskas. A. Rutkausko/Etaplius.lt nuotr.

Sprendimų logika ir sumaištis

Pasisakydamas dėl priimamo sprendimo projekto Jonas Bartkus teigė, kad svarbu pasirūpinti tais darbuotojais, kurie mero ir tarybos sekretoriate nėra politinio pasitikėjimo tarnautojai.

„Dėl to manyčiau, kad reikėtų juos perkelti į administraciją, o vėliau, manau, dauguma šitą sprendimą priims ir sekretoriatą įsteigs, bus aišku, ar jį, kaip gerbiamas Arnas Ilgauskas minėjo, paskaitysim Vyriausybės atstovo argumentus ir vėliau nuspręsim, ar sekretoriatas turi būti ar ne. Bet kad dabar daug abejonių dėl šito, tai faktas.

Mano palinkėjimas, neeksperimentuoti su tais darbuotojais ir jų situaciją sutvarkyti taip, kad jie nuo balandžio 1 d. galėtų būti administracijoje, o vėliau, jeigu tas darinys, kurį šiandien įsteigsim, galės egzistuoti, bus atgal įkelti į šitą sekretoriatą. Manau, nesudėtinga techniškai padaryti“, – kalbėjo politikas.

Į šį pasisakymą replikavo ir posėdžiui pirmininkavęs meras Artūras Visockas, teigdamas, kad šiais, vasario 2 d. posėdyje priimamais, sprendimais siekiama išsaugoti žmones, kad jie galėtų dirbti toliau. Tačiau pasisakydamas net neslėpė neabejojantis, kad bus išrinktas trečiai kadencijai.

„Pagal dabartinius priimamus sprendimus pas mane liks tik politinio pasitikėjimo. Tai... čia žinokite, tiek painiavos yra. Tai mes norime tą painiavą atvesti į loginę tvarką“, – kalbėjo trečios kadencijos siekiantis Artūras Visockas.

Kiti politikai siūlė laikytis teisės aktų ir įstatymų.

„Jeigu teisingai žinau, Vilniaus savivaldybė taip yra nuėjusi tokiu keliu, kad pasirūpinti tais darbuotojais, dabar administracija tą puikiai gali padaryti ir be šito mūsų priimto sprendimo. Tie darbuotojai gali tapti administracijoje. Ir įsteigtas tam administracijos padalinys. Ar pas mane neteisinga informacija, ar čia mes klaidinam vieni kitus“, – klausimą kėlė Danguolė Martinkienė.

„Niekas nekalba, kad nenorim tų žmonių, jie dirba juodai, vakarais gaunam atsakymus, raštus, puikiai pasiruošia posėdžiams. Bet mes kalbame apie įstatymo normas, ne apie žmones“, – argumentavo Zakiras Medžidovas.

Kalbos redaktorius

Tarybos nariai vasario 20 d. komiteto posėdyje stebėjosi ir dėl kitos steigiamos pareigybės – kodėl administracijai reikia teisės aktų ir sprendimo projektų kalbos redaktoriaus. Pasak politikų, valstybės tarnautojams ir taip keliami aukšti reikalavimai mokėti lietuvių kalbą ir rengti dokumentus sklandžia ir taisyklinga lietuvių kalba.

Administracijos direktorius argumentavo, kad teisės dokumentuose reikia išlaikyti vienodą stilių, tuo tarpu skirtingų skyrių specialistai turi savo specifinį konkrečios srities kalbos stilių, todėl redaktoriaus užduotis būtų sutvarkyti teisės dokumentus pagal bendrus kalbos stiliaus reikalavimus. Pasak direktoriaus, tai beveik prestižo klausimas, tuo tarpu esamam kalbos tvarkytojui atlyginimas mokamas iš valstybės skiriamų lėšų.

„Savivaldybėje yra kalbos tvarkytojas, jo funkcijos deleguotos valstybės ir finansuojamos iš valstybės biudžeto. Yra atskiri reikalavimai, ką turi daryti kalbos tvarkytojas. Kitų miestų savivaldybės, pažiūrėjome, turi du, tris redaktorius, aišku, Vilniaus gal teritorija ir apimtys didesnės, bet mes tą funkciją, neskirdami savivaldybės pinigų, davėme tvarkyti kalbos tvarkytojui.

Norime įvesti tvarką, kur valstybės deleguota funkcija ir skiriama dotacija, ten turi būti darbas kalbos tvarkytojo, o kur mes norime solidžiai atrodyti ir mūsų teisės aktai turi atrodyti solidžiai, yra daug skyrių, daug teksto, kuris turėtų būti suredaguotas“, – tikino direktorius.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA