PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Kovo 27 d. 10:15

M. Šiurkus: gyventojai iš pensijų kaupimo antroje pakopoje galėtų pasitraukti dėl sunkios sveikatos būklės

Lietuva

Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA


296214

Konstituciniam teismui (KT) kovo pradžioje nusprendus, kad dėl svarbių priežasčių žmonėms turi būti leista pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų kaupimo, socialinės apsaugos ir darbo viceministro Martyno Šiurkaus teigimu, svarbiomis priežastimis tai padaryti gali būti laikoma sunki sveikatos būklė arba negalia. Tuo metu profsąjungų atstovės vertinimu, antrąją pensijų kaupimo pakopą reikėtų naikinti.

„Apklausos duomenys rodo, kad 93 proc. pasisakiusių pritaria, kad svarbiomis priežastimis būtų laikomos sunki liga (...) arba negalia (...) Nemaža dalis pasisako, jog tai galėtų būti aplinkybės, kuomet susiduriama su rizika prarasti vienintelį būstą“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo M. Šiurkus.

Viceministro teigimu, šiuo metu naikinti valstybės skiriamą 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio paramą kaupiantiems antrojoje pensijų pakopoje nėra svarstoma.

„Tas skatinimas yra geras dalykas, tai paskatina žmones vis tik prisidėti, nes iš esmės ir demografinė situacija, ir artėjantys visi tie dalykai, susiję su ekonominėmis įžvalgomis (...) Žmonės turi suprasti, kad pasirūpinti senatvėje reikia kuo anksčiau galvoti ir patiems. Mūsų nuomone, nereikia naikinti tos antros pakopos, reikia galvoti apie jos tobulinimą ir gerinimą“, – pabrėžė M. Šiurkus.

Tačiau Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, panaikinus antrąją pensijų kaupimo pakopą būtų skatinami skaidriai mokesčius mokantys gyventojai, o ne privačios kaupimo sistemos, „darančios iš to verslą“.

„Turėtume skatinti ir tuos, kurie kaupia ir pirmojoje valstybinėje sistemoje, „Sodroje“, pensiją. Nes šiai dienai tikrai turim nemažą šešėlį ir tikrai verti pagarbos tie, kurie dirba legaliai, moka sąžiningai mokesčius ir nemažą procentą perveda į valstybinę sistemą“, – akcentavo I. Ruginienė.
Pasak jos, kaupti senatvei papildomai yra svarbu, tačiau dabartinė automatinio įtraukimo sistema nėra sąžininga.

Ekonomisto Romo Lazutkos manymu, dabartinė pensijų kaupimo sistema patraukli atrodo didžiųjų pensijų fondų valdytojams, kurie daro spaudimą politikams jos nekeisti.

„Kad sistema gera, atrodo pensijų fondų valdytojams. Todėl, kad jie gauna dabar per metus apie 30 mln. eurų administravimui, tai yra didžiuliai pinigai (...) Jau dabar žmonės mato, kad rezultatai yra prasti, žmonės (nori – ELTA) pasitraukti, sustabdyti mokėjimus į tuos pensijų fondus, kada žmogui reikia viena ranka skolintis daugeliui dalykų, kita ranka reikia mokėti ir jam neužtenka lėšų nuo algos iki algos“, – pabrėžė R. Lazutka.

Ekonomisto teigimu, KT sprendimas yra sveikintinas pirmas žingsnis, tačiau jis bus nepakankamas.

ELTA primena, kad KT nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.

KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuojamiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.

Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.

Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. eurų, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. eurų.

Visgi, Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo.