PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Vasario 3 d. 16:32

M. Majauskas ruošiasi peržiūrėti antstolių sumokamus mokesčius

Lietuva

Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


163930

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui Mykolui Majauskui pareiškus, kad bus peržiūrimi ir antstolių sumokami mokesčiai, pastarieji sako, kad antstolio gaunamos pajamos atitenka visai kontorai, o ne vienam žmogui.

VMI duomenimis, kuriuos surinko M. Majauskas, antstolių bendros 2019 metų individualios veiklos pajamos sudarė 27,2 mln. eurų. Vidutiniškai vienas antstolis per metus deklaravo 234 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 17 tūkst. eurų pajamų mokesčio.

„Absoliuti dauguma antstolių deklaravo patyrę reikšmingas išlaidas, tokiu būdu mažindami savo apmokestinamas pajamas, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl skaičiuojant nuo gautų pajamų vidutiniškai antstolių sumokėtas efektyvus pajamų tarifas buvo vos 7 proc.“, – Eltai nurodė M. Majauskas.

Anot jo, didžiausias pajamas gavęs antstolis 2019 metais deklaravo 725 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 4,8 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Palyginimui, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai, viršijančiai 87 tūkst. eurų, – 32 proc.

„Lygiai kaip ir advokatams, taip ir antstoliams taikoma privilegijuota mokestinė tvarka. Mano vertinimu, ši tvarka turėtų išlikti tik vidutines pajamas gaunantiems individualia veikla besiverčiantiems asmenims. Valstybė turėtų ir toliau skatinti privačią iniciatyvą mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant patrauklią mokestinę aplinką.

Tačiau mokestinės lengvatos neturėtų galioti asmenims, gaunantiems milžiniškas pajamas. Tai ne kairės ar dešinės politinės filosofijos klausimas, bet elementari mokesčių sistemos higiena. Daugiausiai uždirbantys turi mokėti didžiausius mokesčius – taip yra visose išsivysčiusiose šalyse, tokia tvarka turi galioti ir Lietuvoje“, – mano M. Majauskas.

„O kol kas Lietuva išlieka absoliutus mokesčių rojus dideles pajamas gaunantiems advokatams. Panašu, kad antstoliai taip pat mėgaujasi mokestinėmis privilegijomis ir gyvena kaip inkstai taukuose“, – pridūrė jis.

BFK pirmininkas teigė, kad bus tariamasi su Vyriausybe ir laukiama Finansų ministerijos mokesčių darbo grupės pasiūlymų.

Tuo metu Lietuvos antstolių rūmai ginasi, kad tokią veiklos formą, kokia dirba antstoliai, anksčiau nustatė patys politikai. Jie taip pat pabrėžė, kad gaunamos pajamos neatitenka tik vienam antstoliui.

„Lietuvos antstoliai ne patys pasirinko veiklos formą. Tokią veiklos formą antstoliams nustatė politikai. Antstolis dirba kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, bet jis dirba ne vienas ir pajamas gauna ne vienas. Antstolio kontoros pajamos yra viso kolektyvo pajamos. Kontoroje kartu su antstoliu vidutiniškai dirba dar septyni žmonės. Antstolio kontora sumoka mokesčius tiek už antstolį, tiek ir už visus darbuotojus“, – Eltai nurodė Antstolių rūmai.

Anot jų, kiekvienas antstolio kontoros apyvartoje esantis euras valstybės biudžetui sugeneruoja apie 50 proc. mokesčių.

„Bet kuris kitas asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, nuo vieno uždirbamo euro moka tik 39,50 proc. mokesčių (GPM ir VSD)“, – pridūrė Antstolių rūmai.

Vis dėlto jie teigia esantys pasiruošę įsitraukti į diskusiją šiuo klausimu.

„Dešimčia ir daugiau procentų didesni mokesčiai veikiausiai ir yra ta priežastis, dėl kurios antstolių veiklos apmokestinimo forma iki šiol nepakeista. Lietuvos antstolių rūmai pasirengę apie tai diskutuoti su mokesčių ekspertais. Antstoliai taip pat tikisi, kad po veiklos formos peržiūrėjimo antstoliams taikomi mokesčiai taptų sąžiningesni“, – teigė Lietuvos antstolių rūmai.

Šiuo metu individualia teisine veikla užsiima apie 115 antstolių.

ELTA