Lyderiaujantys Gargždai – vis dar išskirtinumo paieškose

Lietuvoje yra daugiau pinigų nei idėjų – antradienį Gargždų „Minijos“ kino teatre vykusiame savivaldos ir verslo forume akcentavo Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Gytis Junevičius. Anot jo, lietuviams stinga unikalumo, dėl to pasiteisina tik 1 proc. idėjų. Trečiąkart vykusiame forume bandyta ieškoti Klaipėdos rajono klestėjimo formulės, kurios vienas dėmuo neabejotinai yra sėkmingai besivystantis verslo sektorius.

Nukopijuoti nieko nepavyks

Gausiai susirinkusiuosius pasveikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vac­lovas Dačkauskas nepraleido progos pasidžiaugti, jog Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiamame Lietuvos savivaldybių indekse tarp mažųjų savivaldybių pirma – Klaipėdos rajono savivaldybė. „Pas mus mažiausias nedarbas, mažiausia emigracija ir gyventojų skaičius sparčiai auga. To būtume nepasiekę, jei nebendradarbiautume su verslu, bendruomenėmis ir kitomis institucijomis, kurios skatina mūsų rajono vystymąsi“, – neabejojo V. Dačkauskas.

LR ūkio viceministras Elijus Čivilis teigė atstovaująs jau greitai besivadinsiančiai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Jis akcentavo, jog visų tikslas – kad Lietuva klestėtų, tačiau lietuviai turi įprotį žvalgytis, kaip daro kiti ir į juos lygiuotis. Jei tai pramonės sritis – į vokiečius. Jei švietimas – į suomius. „Pasakysiu liūdną naujieną – nukopijuoti nieko nepavyks, nes tos pačios didžiosios šalys patiria stresą, kurį sukelia vykstantys šiandieniniai pokyčiai skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto linkme. Praeityje įtemptus momentus lietuviai gebėjo išnaudoti kaip galimybes. Prisiminkime kovą dėl nepriklausomybės, Sąjūdį. Atrodo, nėra ateities, tačiau lietuviai geba sublizgėti. Reikia kiekvienam individualiai atsakyti į klausimą, kas aš esu ir ką darau. Iš forumo linkiu pasisemti idėjų ir formuoti tiek savo, tiek rajono ir kartu Lietuvos identitetą“, – įtikinamai kalbėjo E. Čivilis.

Klaipėdos rajono savivaldybės Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programos vertinimo komisijos pirmininkė Andžela Šakinienė ragino drąsiai įgyvendinti savo sumanymus, nebijoti klysti, nes tik taip įmanoma sukurti kažką naujo.

Forumo moderatorius, žurnalistas, laidų vedėjas, knygų autorius A. Tapinas pastebėjo, jog dauguma Lietuvos regionų vis dar nemoka savęs parduoti, ką sėkmingai daro Anykščiai, Palanga, Nida, Druskininkai. Su juo diskutavo (iš dešinės) ūkio viceministras E. Čivilis, Radailių „Dino pramogų parko“ įkūrėjas A. Aušra, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas Vytautas Adomaitis ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

A. Tapinas pasigedo unikalumo

Forumą moderavęs žurnalistas, laidų vedėjas ir rašytojas Andrius Tapinas „Bangos“ korespondentei pasakojo Gargžduose viešintis jau trečią kartą. „Neturistavimo tikslais. Esate keturių vandenų kraštas, tačiau kadangi nesu kaitavimo ir vandens sporto mėgėjas, tai Svencelę aplenkiu, bet žinau. Mano pirmasis apsilankymas Gargžduose buvo gal prieš 15 metų, kai su futbolo klubu, kurį palaikau, atvykome į Taurės rungtynes, kuriose varžėsi ir Gargždų „Banga“. Tada pirmą kartą gyvai išgirdau žymiąją skanduotę „Kas laimės, kas laimės? – Gargždų „Banga“. Antrą kartą čia atvažiavau į Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją, kur vyko susitikimas su moksleiviais, palikęs man teigiamą įspūdį. O šis Savivaldos ir verslo forumas mane priviliojo trečiąkart“, – sakė A. Tapinas.

Anot jo, per rajoną besidriekiančią automagistralę daugelis pristato kaip privalumą, tačiau A. Tapinas teigia čia įžvelgiąs ir kitą pusę: „Daug kas važiuoja ir nuvažiuoja iki Klaipėdos, juk nuo Gargždų iki jos – tik keliolika kilometrų. Tad į rajoną reikia norėti specifiškai užvažiuoti. Šis Klaipėdos rajonas, manau, vis dar neranda identiteto. Keturių vandenų kraštas – gerai, tačiau turime tų vandenų – Palanga, Nida, Ignalina. Birštonui lengviau koncentruotis į vandenis, nes aplink daugiau jų nėra. Keturių vandenų kraštas ne tai, kad neužkabina, tačiau nėra išskirtinumo. Pavyzdžiui, Lajų takas transformavo visą rajoną, atsirado restoranai, apgyvendinimo įstaigos, ko anksčiau nebuvo.“

„Šviežias kraujas“ – konkurencinis pranašumas

Žurnalistikos asas ragino toliau ieškoti išskirtinumo taškų, pasitelkti fantaziją, taip pat nebijoti klysti. Juolab kad rajone yra juntamas potencialas. A. Tapinas buvo apsistojęs Gargždų viešbutyje „Lijo“ ir prisipažino buvęs maloniai nustebintas Vilniaus standartus atitinkančiu restoranu, aptarnavimu. Be to, Klaipėdos rajonas, pasak jo, traukia naujakurius, ateina „šviežias kraujas“ su savomis idėjomis, investicijomis – tai svarbus konkurencinis pranašumas.

Bene didžiausio susidomėjimo sulaukė „Dino pramogų parko“ įkūrėjo, savininko Andriaus Aušros pranešimas. Verslininkas papasakojo, kaip plyname Radailių kaimo lauke sugebėjo įrengti didžiausią dinozaurų parką Baltijos šalyse, kuris kasmet pritraukia po 120 tūkst. lankytojų. Dar vienas dinozaurų parkas veikia Baltarusijoje, kitas – Vilniuje ant prekybos centro „Ozas“ stogo. Palangoje įrengtas iliuzijų namas „Eureka“. A. Aušra teigė, jog visa tai įgyvendinti nebuvo lengva, reikėjo gauti banko paskolą, kurią ryžosi duoti tik vienintelis Medicinos bankas, patikėjęs verslininko idėja.

Viceministro siūlymas – atsisakyti popieriaus

Ūkio viceministras E. Čivilis akcentavo, jog šiuo metu vyksta skaitmeninė transformacija, todėl labai svarbu išnaudoti technologijų galimybes. „Ministerijoje svarstėme, kokią dovaną galėtume padovanoti valstybei šimtmečio proga. Nusprendėme mažinti biurokratiją ją skaitmenizuodami. Valstybė turi savo paslaugas teikti per skaitmeninę erdvę čia ir dabar“, – įsitikinęs ūkio viceministras.

Paprašytas pateikti Klaipėdos rajono savivaldybei patarimų, atsakė: „Pirmiausia reikėtų atsisakyti popieriaus.“ Anot jo, jau nuo pirmadienio Savivaldybė galėtų nebepriimti prašymų, rašytų ranka. Viskas, ką matome realybėje, paraleliai gali atsirasti skaitmeninėje plotmėje. „Pavyzdžiui, įvažiuojate automobiliu į Klaipėdos rajoną ir jūsų automobilio radijas persijungia, pasigirsta kompiuterinis balsas, sveikinantis jus atvykus į pažangiausią rajoną Lietuvoje. Užsidedate virtualios realybės akinius ir staiga matote visus ženklus, nuorodas“, – šmaikštaudamas fantazavo E. Čivilis.

Verslininkų atsiliepimai

Susirinkusi verslo bendruomenė teigiamai vertino forumą, Savivaldos norą bendradarbiauti, sudaryti sąlygas, palankias verslo plėtrai. Dviračių parduotuvių tinklo UAB „Vasarė“ direktorius Rytis Paulikaitis pasakojo, jog prekiauja dviračiais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Anot jo, visada naudinga gauti žinių, paklausyti savo sričių profesionalų, ekspertų, analitikų. „Savivaldybės atstovai tokiame forume turi galimybę pamatyti situaciją verslininkų akimis, suprasti, kaip jaučiasi verslas jų valdomoje teritorijoje. Juolab kad pats esu Klaipėdos rajono gyventojas, tai man buvo įdomu“, – užsiminė pašnekovas.

UAB „Neo Group“ generalinis direktorius Ruslanas Radajevas teigė, jog tai puiki iniciatyva, vertingos dalyvavusių pranešėjų įžvalgos. „Žinoma, reikia neapsiriboti rajono „burbulu“, kelti ambicingus tikslus, juos įgyvendinti pasitelkiant tiek naujausias technologijas, tiek žmogiškuosius išteklius“, – replikavo jis.

UAB „Inchcape Motors“ atstovybės Klaipėdoje vadovas Džiugas Radžius patikino, jog toks forumas geras pavyzdys ir kitoms Savivaldybėms. Pasak jo, labai gerai, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo įsteigtas ir etatas bendradarbiavimui su verslu. Šią sritį kuruoja Mantas Virbauskas, tad dabar visiems verslininkams aišku, kur kreiptis bet kokiu klausimu.

Forume kelta mintis, ar rajono verslininkams nevertėtų vienytis. Juolab kad Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas G. Junevičius akcentavo, jog bendradarbiavimas, klasterių kūrimas yra verslo akseleratorius, padedantis išplaukti į platesnius vandenis. „Jei rajono verslininkai nesivienija, vadinasi, dar nėra pribrendęs poreikis“, – svarstė D. Radžius. Priminsime, jog anksčiau būta rajone verslininkų vienijimosi bandymų, tačiau ilgainiui organizacinis branduolys išsikvėpdavo, pristigdavo daugumos iniciatyvos, palaikymo. Forumo diskusijose dalyvavusi Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančioji direktorė Jolanta Girdvainė pabrėžė, kad rajono verslininkai galėtų jungtis ir prie jų, visiškai nebūtina steigti naujos organizacijos ir pan.

ĮDOMU

• Savivaldos ir verslo forume dalyvavo 115 asmenų: 83 įmonių (verslo, VšĮ, žiniasklaidos priemonių, asociacijų) atstovų; 13 Tarybos narių, 19 Savivaldybės administracijos atstovų. 10 didžiųjų rajono įmonių buvo kviečiama el. laiškais, kitos įmonės registravosi pagal skelbimus, skelbtus Savivaldybės puslapyje, Savivaldybės ir Verslo „Facebook“ paskyrose, spaudoje.
• Forumui išleista 4 775 Eur. Apie 435 eurus kainavo vizitinių kortelių stendas, kuris bus naudojamas ir kituose renginiuose, buvo filmuojamas renginio vaizdo klipas, kuris atsieis apie 423 eurus, maitinimui išleista beveik 1 560 eurų, o lektoriams, moderavimui iš viso skirta 2 355 eurų.