PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Vasario 19 d. 11:47

LB atstovas apie Š. Stepukonio pervedimus: „Paysera“ veikė netinkamai

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Valdas PryšmantasŠaltinis: BNS


292397

Dešimtis milijonų eurų pralošusio buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio sąskaitos elektroninių pinigų įstaigoje „Paysera“ analizę atlikęs Lietuvos bankas teigia, kad „Paysera“ netinkamai laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos.

Dešimtis milijonų eurų pralošusio buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio sąskaitos elektroninių pinigų įstaigoje „Paysera“ analizę atlikęs Lietuvos bankas teigia, kad „Paysera“ netinkamai laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos.

„Mūsų atliktos Stepukonio sąskaitos analizė dar kartą patvirtino, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus veiksmus, kai kalbame apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Anot jo, analizė atskleidžia pinigų srautus tarp Š. Stepukonio ir įvairių asmenų.

„Parengėme ir Stepukonio sąskaitos operacijų srautų vizualizaciją, kuri labai aiškiai parodo srautus ir sąsajas tarp Stepukonio ir įvairių asmenų“, – sakė V. Cibas.

LB „Payseros“ informacijos apie Š. Stepukonio sąskaitas paprašė vasarį, analizės išvados pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir „Payserai“.

Didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, pasak prokurorų, pralošė lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“ lošdamas per „Payseros“ sąskaitas.

Vasario pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra atnaujinto tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kuris susijęs su įtartina finansine operacija už neva akcijų pardavimą iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.

„Paysera“ apie šią operaciją buvo informavusi teisėsaugą, tačiau įvertinus šiuos duomenis ir konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminį tyrimą 2022 metais buvo nutarta nutraukti.

V. Cibas pirmadienį sakė, kad Lietuvos bankas nemato ir nekontroliuoja viso pinigų srauto, einančio per finansų sistemą, už tai atsakingos finansų įstaigos.

„Pats pinigų srautas eina per finansų įstaigas (...) ir būtent jos mato visus gyventojų ir įmonių pinigų srautus ir būtent jos yra įpareigotos įstatymu nagrinėti operacijas ir jeigu nustato įtartinas operacijas, jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Taip veikia sistema“, – sakė V. Cibas.

Anot jo, Lietuvos bankas neprižiūri ir Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers“, kuriai kartu su Š. Stepukoniu „BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje „En Efficiency“ pateikė 5,48 mln. eurų ieškinį.

„Mes šitos įstaigos (...) neprižiūrime, už jos priežiūrą atsakinga ta šalis, kurioje ji yra steigta. Mano žiniomis, tai yra Vengrija“, – sakė V. Cibas.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.