REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Jaunimas2022 m. Liepos 9 d. 11:05

Kun. A. Jankauskis: „Dievą galima sutikti visur – ypač vasarą“

Šiauliai

ŠVJC archyvo nuotr.

Elena MonkutėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


239485

Šiaulių vyskupijos jaunimo centras (ŠVJC) jau 20 metų, taip pat ir šiemet, sukviečia vyskupijos bažnyčių patarnautojus į stovyklą. Centro vadovas Arūnas Jankauskis atviras: jaunieji patarnautojai sulaukia itin teigiamo vertinimo: „Ten yra tokio žavėjimosi, idealizavimo ir pagarbos, vaiku džiaugiamasi tiek šeimoje, tiek aplinkoje“.

Patarnautojų mažėja

Šiemet patarnautojai su vadovais išvyko prie Platelių. Susirinko 12 jaunuolių – nuo 10 iki 16 metų. Kunigas pasakoja, kad patarnautojų ugdymas – viena iš ŠVJC veiklos sričių. „Vasaromis organizuojame edukacines stovyklas. Jie susipažįsta, tampa draugais“, – džiaugiasi jis.

A. Jankauskis prisimena, kad yra buvę, jog reikėdavo dvi stovyklas organizuoti: „Į vieną stovyklą nebetilpdavo – virš 40 žmonių. Šiuo metu turim 12 žmonių iš Pakruojo, Žagarės, Šiupylių, Pašvitinio, Baisogalos, Gruzdžių ir Šiaulių.“

Kunigas pastebi, kad norint dalyvauti stovykloje reikia turėti tam tikrų žinių, pašaliniai asmenys dalyvauja retai: „Jeigu kas atsivežtų pusbrolį ar draugą, priimtume turbūt. Reikia, kad žmogus suprastų, kur atvažiavo: yra tokie dalykai kaip liturginė elgsena, mokymasis, kaip elgtis, tarkime, su smilkytuvu. Tokie specifiniai dalykai, kurie atvažiavusiam iš šono būtų nelabai suprantami.“

Ką veikti mergaitėms?

Nors patarnautojų skaičius mažėja, o draudimo moterims atlikti šias pareigas nėra, dažnai laikomasi tradicinio požiūrio, kad patarnauti gali tik berniukai ar vyrai.

„Yra klebonų, kurie kviečia ir mergaites patarnauti. Tradiciškai mergaitės būdavo kviečiamos adoracijose arba procesijose pagelbėti: jos ten barstydavo gėles arba melsdavosi, o berniukai patarnaudavo per Mišias“, – pasakoja kunigas.

Nors situacija keičiasi, ŠVJC mergaičių nekviečia, siekdami išvengti papildomų rūpesčių. „Mergaičių nėra, nes taip patogiau: reiktų ir apgyvendinti atskirai, ir tas rūpestis didesnis. Šiuo atveju laikomės tokios tradicijos, senesnio modelio ir kviečiame vien berniukus. Grynai dėl paprastumo, nes neturime tiek žmogiškųjų resursų“, – aiškina A. Jankauskis.

Ugdoma atsakomybė

Kaip ir dauguma dalykų, tikėjimas pirmiausia ugdomas šeimoje. Jei tėvai yra tikintys, vaikšto į bažnyčią, tikėtina, kad nusives ir savo atžalas. O norint tapti patarnautoju reikia tik kelių savybių: „Reikia, kad būtų katalikas, tikintis ir nebijotų įsipareigoti“, – vardija kunigas.

Patarnavimas bažnyčioje – ne tik galimybė vaikui jaustis naudingam, bet ir atsakomybės ugdymas. „Kai kuriose vietovėse bažnyčiose nėra net zakristijono, tokio vyresnio vyro, kuris pagelbėtų, – kai kurie 12–13-os metų jau eina jo pareigas. Tai jaunam žmogui yra tikrai didelė atsakomybė. Taip pat ir tai, kad kiekvieną sekmadienį reikia išlaikyti pastovumą, lankyti ir pagelbėti“, – pasakoja pašnekovas.

Kunigas pastebi, kad dauguma stovykloje dalyvaujančių patarnautojų yra iš kaimiškų vietovių, kur jie sulaukia itin teigiamo vertinimo: „Ten yra tokio žavėjimosi, idealizavimo ir pagarbos. Vaikas skatinamas ir juo džiaugiamasi tiek šeimoje, tiek aplinkoje.“

Daug patarnautojų šia veikla, tokia savanoryste, susidomi besiruošdami Pirmosios Komunijos ar Sutvirtinimo sakramentams. „Jeigu klebonas kviečia vaikus, pavyzdžiui, besiruošiančius Pirmajai Komunijai ar Sutvirtinimui, patarnauti, tai kai kurie eina visus metus, kartu padeda ir dalyvauja tarnystėje. Kai kurie vėliau ir pasilieka“, – pastebi ŠVJC vadovas.

„Su kuo sutapsi, tuo patapsi“

A. Jankauskis pasakoja, kad būnant patarnautoju išgirsti pašaukimą kunigystei lengviau: „Aš galvoju, kad Dievas veikia per žmones ir nereikia labai sudvasinti to pašaukimo. Aišku, tai įsipareigojimas ypatingai tarnystei, bet jis kyla iš žmogiškų gebėjimų bei aplinkos.“

Pasak kunigo, viskas vyksta natūraliai: tie, kurie bendrauja su lakūnais, panori jais tapti, tie, kurie bendrauja su krepšininkais, nori tapti krepšininkais, o tiems, kurie laiką leidžia bažnyčios aplinkoje, kyla noras tapti kunigais. „Su kuo sutapsi, tuo patapsi“, – pastebi jis.

Tai iliustruoja ir dabartinių Šiaulių vyskupijos kunigų pavyzdys: pasak A. Jankauskio, jeigu paklaustume dabartinių kunigų, dauguma jų, gal kokie 60 proc., pradėjo patarnaudami šv. Mišiose ir, matydami kunigo pavyzdį, jo misiją, nutarė tapti kunigais.

„Yra tokia tendencija. Bet 40 proc. stojančiųjų į seminarijas nėra buvę patarnautojai. Aš pats irgi toks“, – sako kunigas.

Padiktavo temą

Stovyklos vadovas džiaugiasi, kad šiųmetė stovykla praėjo be nesklandumų ir teigia, kad yra patarnautojų, kurie į ŠVJC organizuojamą stovyklą atvyksta jau ne pirmą kartą – yra susiformavusi bendruomenė. „Džiaugiamės, kad draugiški dalyviai – gal dėl to, kad dauguma nebe pirmus metus, jau turi draugų, yra išsiilgę bendravimo. Ir mus jau pažįsta kaip vadovus – jiems drąsiau.“

Kunigas pastebi, kad visgi yra viena sąlyga, kad patarnautojai dalyvautų stovykloje: laikas turi nesikirsti su tėvų atostogomis.

Šiemet patarnautojai su vadovais aplankė Šiaulių katedros varpinę, Šaltojo karo muziejų Žemaitijos nacionaliniame parke, Žemaičių Kalvarijos atlaidus, kalnus, apylinkes, Panų kalną, Platelių apžvalgos bokštą, Žemaičių dailės bei Žemaitės memorialinį muziejus, Rainių kančios koplytėlę, taip pat jauno žuvusio Vytauto Mačernio gimtinę. „Šiais metais karas Ukrainoje padiktavo temą“, – sako pašnekovas.


Foto galerija:

290008724_5904142689601026_1476298452211821404_n.jpg
290241643_5906533519361943_8156482038367754162_n.jpg
290241907_5901298383218790_7294952923791681949_n.jpg
290550005_5908120125869949_4932785057260259532_n.jpg
291014225_5908119949203300_555132335010435075_n.jpg

Stovykloje užsiimdami daugybe veiklų, jaunuoliai įgyja įvairių gebėjimų ir lavina jau turimus: socialinius, emocinius, fizinius, edukacinius bei dvasinius. (ŠVJC archyvo nuotr.)

Ne tik dvasiniai aspektai

Stovyklos metu užsiimdami daugybe veiklų, jaunuoliai įgyja įvairių gebėjimų ir lavina jau turimus: socialinius, emocinius, fizinius, edukacinius bei dvasinius.

A. Jankauskis pasakoja, kad paaugliai, būdami nemažoje grupėje, mokosi žiūrėti ne vien savo poreikių ir interesų, bet ir derintis prie kitų, laikytis tvarkos bei taisyklių. Be to, jie ugdosi gebėjimą reflektuoti jausmus, jais dalytis, nebijoti pasakyti, kas patinka, o kas – ne. Žaisdami sportinius žaidimus, keliaudami patarnautojai taip pat lavina ištvermę bei sportinius įgūdžius. „Visą laiką darome 10 km žygius – kai kuriems tai yra iššūkis“, – pastebi stovyklos vadovas.

Jaunuoliai taip pat įgyja naujų žinių apie bažnytinius simbolius bei specifinius terminus, o kartais tenka dalyvauti šv. Mišiose nestandartinėje aplinkoje, pavyzdžiui, šiemet jos vyko ne pačioje Žemaičių Kalvarijos bazilikoje, o Panų kalno medinėje koplytėlėje. „Dievą galima sutikti visur – ypač vasarą per gamtą“, – tikina kunigas.

Dažnesnis šv. Mišių poreikis

Susirinkę į stovyklą patarnautojai ne tik bendrauja, keliauja, žaidžia tinklinį bei krepšinį, bet ir kartu meldžiasi, dalyvauja šv. Mišiose. Kaip būrys patarnautojų pasidalija užduotimis pamaldų metu?

Paslaptį atskleidžia stovyklos vadovas: „Jeigu darome iškilmingas šv. Mišias, tai kažkokias užduotis galima rasti devyniems žmonėms: gali skaityti skaitinius, nešti atnašas, kryžių, smilkytuvą, padėti kunigui rankas nusiplauti. Taip pasidalijam ir tikrai įmanoma. Dėl to ir kilo dažnesnių šv. Mišių poreikis – ne tik stovyklos pabaigoje.“

Kunigas priduria, kad vienos Mišios visada skiriamos Jo Ekscelencijai Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, šiemet mininčiam 25-erius vyskupystės metus. Šiais metais būrys patarnautojų, grįžę iš stovyklos, kartu su vyskupu ne tik šventė šv. Mišias, bet ir pasidalijo išvykos įspūdžiais.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA