REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2022 m. Kovo 28 d. 20:12

Kodėl kainų augimas Lietuvoje vienas sparčiausių Europoje?

Šiauliai

Armandas KondroškaŠaltinis: Etaplius.lt


210679

Eurostato duomenimis, vasarį vidutinė metinė infliacija Lietuvoje pasiekė 13.9 proc. Tai - sparčiausias kainų augimo lygis visoje Eurozonoje. Kodėl infliacija taip skaudžiai kerta per lietuvių kišenes?

Karo šokas

Vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą perbraižė visos Europos ekonomines perspektyvas. Energetinių išteklių kainos pakilo į rekordines aukštumas, o įvestos sankcijos sutrikdė prekybinius ryšius. Vis dėlto besitęsiantis karas nevienodai paveikė Europos šalių ekonomikas. Štai Lietuvoje kainų kilimas pastarąjį mėnesį buvo itin spartus bei pasiekė seniai nematytas aukštumas.

Tokį Lietuvos ekonomikos jautrumą lemia kelios priežastys. Visų pirma, Lietuva savarankiškai pasigamina itin mažai energijos, todėl turi importuoti didelius kiekius elektros bei dujų. Taigi, Lietuvos ūkis daug labiau priklausomas nuo pokyčių pasaulinėse energijos rinkose.

Pastarojo mėnesio krizė lėmė didelius kainų pasikeitimus naftos bei dujų biržose. Šis energetinių išteklių kainų kilimas augina ir įmonių kaštus: jau dabar kenčia statybų, žemės ūkio, mažmeninės prekybos įmonės. Daugelis verslų išaugusių kaštų naštą yra priversti perkelti ant vartotojų pečių.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog palyginus su Vakarų Europos šalimis Lietuvos ūkis yra gana glaudžiai susietas su Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos rinkomis. Lietuvos reeksportas į Rusiją siekia daugiau nei 3 mlrd. eurų, rytų šalys itin svarbios ir Lietuvos logistikos sektoriui. Lietuvos pramonė iš šių valstybių taip pat importuoja nemažai gamybinių medžiagų bei žaliavų. Dėl įvestų sankcijų Lietuvos gamybinėms įmonėms teks ieškoti tolimesnių ir brangesnių alternatyvų, o tai galimai tik dar labiau prisidės prie kainų augimo.       

Kaip maža ir atvira ekonomika, Lietuva yra itin priklausoma nuo pasaulinių tendencijų ir yra mažiau pajėgi sugerti išorinius finansinius sukrėtimus. Didesnės šalys, tokios kaip Lenkija, yra geriau pasirengusios susidoroti su netikėtomis rizikomis bei dažniausiai pasižymi didesne vidine konkurencija - įmonės nenori prarasti pirkėjų, todėl vartojimo prekių kainos ten stabilesnės. Taigi, Lietuvos ūkio atvirumas, kuris pastarąjį dešimtmetį nešė spartų ekonomikos augimą, karo akivaizdoje tampa nemažu trūkumu.

Vidinės priežastys

Vis dėlto kainų augimas Lietuvoje įsibėgėjo dar iki Rusijos invazijos pradžios, o tai indikuoja, jog infliacijos priežastys ne tik išorinės. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių spartų kainų augimą, yra įtempta padėtis šalies darbo rinkoje: dar sausio mėnesį Užimtumo tarnyba skelbė, jog kas antra įmonė negali rasti darbuotojų.

Tam, kad pritrauktų papildomos darbo jėgos, darbdaviai priversti kelti darbo užmokestį. Vien praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis išaugo dešimtadaliu, o minimalus darbo užmokesti padidėjo net 12 proc. Tačiau toks spartus atlyginimų augimas didina prekių savikainą, o tai skatina įmones didinti ir kainas. Atlyginimų augimo sukeltos infliacijos fenomenas šiuo metu itin ryškus paslaugų sektoriuje.

Apskritai, Lietuvos ekonomika po pandemijos atsigavo bene sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Augo žmonių pajamos, eksportas, mažėjo nedarbas. Pandemijos laikotarpiu taip pat buvo mokamos įvairios išmokos bei subsidijos. Šis didžiulio pinigų kiekio įliejimas per trumpą laiką neabejotinai prisidėjo prie spartesnio kainų kilimo.

Vis dėlto svarbu paminėti ir tai, jog Latvija ir Estija, kurios ekonomiškai yra itin panašios į Lietuvą, šiuo metu taip pat susiduria su rekordiškai dideliu infliacijos lygiu. Tai rodo, jog kainų kilimas greičiausiai susijęs ne su dabartinės vyriausybės vykdoma politika, o su šalies ekonomikos struktūriniais ypatumais.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA