REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Vasario 16 d. 08:31

Ką su vaikais veikti Vasario 16-ąją: profesorė dalijasi naudingais patarimais

Šiauliai

Emilijos Sasnauskaitės nuotr.

Inga VaranavičienėŠaltinis: VU Šiaulių akademija


291991

Tam, kad vaikai suprastų valstybinių švenčių svarbą, būtų pilietiški, augtų dori, vertinantys laisvę svarbu atsakomybę prisiimti tėvams ir pedagogams, kurių rodomas pavyzdys suteikia pagrindus vaiko asmenybės augimui ir raidai. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė, profesorė Renata Bilbokaitė dalijasi patarimais ir įžvalgomis apie vaikų ugdymą minėti valstybines šventes.

Valstybinių švenčių svarba visuomenei

Valstybinių švenčių minėjimas yra neatsiejamas nuo pilietiškumo, tautiškumo ir kultūros, kaip visumos. Šiuolaikinių geopolitinių įvykių fone tampa vis svarbiau prisiminti savo šalies kultūrą, istoriją ir jausti laisvę, galimybes, įvairovės raišką ir darnų sąveikavimą tame. Profesorė pabrėžia, kad vaikus supažindinti su šalies istorija, svarbiomis jai datomis reikėtų nuo pat mažens, nes tai padeda ugdyti asmenybę, savo šaknis mylintį žmogų.

„Ryškiausias pavyzdys, kodėl reikia minėti valstybines šventes yra tai, kad netolimoje praeityje mes neturėjome laisvės kaip visuomenė pilnąja žodžio prasme – mus varžė tai kalbos, tai minčių raiškos, tai stereotipai ar kiti apribojimai. O vasario 16-oji ir kovo 11-oji juk ir yra apie laisvę. Laisvę būti savaip unikaliu žmogumi, laisvę kalbėti, kaip tau atrodo, laisvę kurti ir įgyvendinti, laisvę gyventi pasirinktu stiliumi, išreikšti save taip, kaip pačiam norisi. Tik priespaudoje žmogus patiria, koks svarbus yra laisvės pojūtis. Dabartinė situacija ir karai pasaulyje tik paaštrina laisvės svarbą. Todėl reikia ir vaikus mokyti suprasti tikrąją šių valstybinių švenčių prasmę, keliant suaugusiajam pagrindinį klausimą – kodėl man gera čia gyventi ir kodėl svarbu tai išsaugoti?“, – sako VU Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė.

Profesorė tikina, kad itin svarbų vaidmenį pilietiškumo ugdyme turi šeima ir tėvų požiūris bei noras minėti valstybingumo šventes. Todėl labai svarbu, kad vaikas su savo šalies istorija susipažintų ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir patirtų tai namuose ar su artimaisiais kultūros, meno įstaigose.

„Didžiausią poveikį, mano manymu, turi kultūrinė edukacija ir šeimos kuriamos patirtys. Mūsų šalis remia įvairias veiklas, kartą per mėnesį galima nemokamai aplankyti muziejus, galerijas, išbandyti kultūrines edukacijas. Lankant kultūrines įstaigas vaikai istoriją pamato per ryškiausius istorinius momentus, svarbiausius faktus, kurie sukelia didelį kontrastą dabarčiai, kartais šokiruoja, paskatina susimąstyti, reflektuoti, mąstyti kritiškiau. Pažintis su praeitimi muziejuose ar praeities ir dabarties menu galerijose yra kitokia nei pamokose, čia labai daug laisvės viską suprasti subjektyviau, patirti savitai, tarsi jaukintis pasaulį kitu būdu, nei mes mokome mokyklose. Būtent kultūra, kurioje yra įvairovė laike ir ji turi teisę tokia būti bei kurti vertę, savaime, iš lėto keičia žmogų, nepastebimai formuoja jautresnį ir reflektyvų, per save patirtą požiūrį ir vertybes. Ilguoju periodu tėvai tikrai pamatys, kad per meną, estetiką, kultūrą formuojasi požiūris į tėvynę, laisvę“, – sako Renata Bilbokaitė.

Patriotiškumas gimsta šeimoje

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė tikina, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimai ne visada sužavi pompastikos, triukšmo ir linksmybių trokštančių vaikų. Tačiau valstybei svarbių datų minėjimas gali tapti smagia šeimos tradicija, padėsiančia ugdyti vaikų patriotiškumą.

„Vaikams ne visada patinka šventės, kuriose reikalinga tam tikra rimtis. Tačiau valstybės laisvę galima švęsti ir kitaip. Verta pradėti nuo paprasčiausio himno giedojimo. Geriausia tai daryti kartu su kitais žmonėmis, kad vaikas galėtų pajusti tą bendruomeniškumą, vienybės pojūtį, tą iškilmingos akimirkos svarbą. Tai padės vaikams išmokti priimti dabartyje veikiančius formuojamus kultūros ir tradicijų elementus. Svarbu viską pateikti paprastai ir patraukliai“, – tikina R. Bilbokaitė.

Profesorė pabrėžia, kad valstybingumo šventės gali tapti ypatingomis, jei tai bus paversta tam tikromis šeimos tradicijomis, kurios padės vaikams suprasti, kad šios dienos yra neeilinės, kad ta laisve reikia džiaugtis.

„Lietuvos valstybės atkūrimo dieną galima praleisti apsilankant mieste organizuojamuose minėjimuose. Tačiau šeima turėtų pasirinkti veiklas, kurios geriausiai atlieps jos narių poreikius. Galima ne tik dalyvauti minėjimuose, bet ir susiorganizuoti kelionę, išvyką, žygį gamtoje – tai taip pat yra minėjimas, rodantis, kad mes, kaip visuomenė, esame laisvi keliauti ir panašiai“, – sako profesorė.

Šeimos su mažyliais valstybingumo šventes gali paminėti smagiomis kūrybinėmis veiklomis – kurti piešinius laisvės tematika, pasitelkiant vėliavos spalvas, gaminti šventinius pietus, pvz., kepti vėliavos palvomis blynus ar pyragaičius. Taip pat tinka įvairios veiklos, kurios leidžia susiburti, pavyzdžiui, įdomūs žaidimai, istorinio filmo peržiūros organizavimas, susitikimas su giminėmis. Sukurta šeimos veikla, kuri bus tęsiama, leis vaikams suprasti, kad Lietuvos valstybei svarbios dienos yra neatsiejamos nuo šeimos bendrų veiklų ir per pozityvius patyrimus formuosis pilietiškumas, nes tam, kad būtume pilietiški, mums patiems turi būti gera šalies kontekste, mes turime rasti kasdienius atsakymus – kodėl mums čia gera ir kodėl yra brangu viskas, ką turime.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA