Ką pasakys švilpikas?

Jau daugiau nei dvidešimt metų prabėgo nuo to laiko, kai vienas mano bičiulis verslininkas nusitempė mane pas gana garsią astrologę, kad ši išpranašautų manąją ateitį. Netikiu aš tokiais dalykais, tačiau tą kartą kažkaip susigundžiau. Gal todėl, kad ši paslauga buvo siūloma nemokamai. Mat draugas finansiškai parėmė astrologės naujos knygos leidimą ir šioji buvo pasižadėjusi jam ir jo draugams paprognozuoti. Lyg dovana.

Tas susitikimas su astrologe man dar kartą įrodė, jog nieko gero nemokamai negausi. Tiesa, man buvo išpranašauta didžiulė sėkmė, bet nuo to momento ėmė totaliai nesisekti, kaip dar niekad nėra buvę.

Galvoju, kam priskirti šiandieninę Švilpiko dieną: ar prietarams, ar rimtiems dalykams, ar tiesiog pramogai. Jei reiktų atsakyti man, sakyčiau, jog tai pramoga. Tai diena, kai švilpikas išlenda iš savo urvo po ilgo žiemos miego, kad pasižiūrėtų į savo šešėlį. Jeigu jį pamato, tai reiškia, kad bus dar šešios savaitės blogo oro, ir lenda atgal į urvą. Jei diena būna debesuota, taigi be šešėlio, jis tai priima kaip pavasario ženklą ir lieka išlindęs iš urvo. Amerikiečiai, žinoma, nebūtų amerikiečiai, jei nesukurtų kokio nors Švilpiko dienos klubo. Šis klubas veikia mažame miestelyje Punxsutawney, Pensilvanijos valstijoje. Visą jame vyksiančią ceremoniją galima stebėti internetu. Jų laiku ji prasideda apie 7 val. ryto (Lietuvos laiku – 14 val.).

Ką dar galima pasakyti apie Švilpiko dieną (tiesa, apie šią dieną gana daug sužinome iš to paties pavadinimo kino filmo)? Tai tokia diena, kai pasitvirtina beveik visi Merfio dėsniai. Kai nesiseka, tai nesiseka... Ką šiemet išpranašaus švilpikas? Daugelis nusiteikia blogiausiam: ilgai truksiančią žiemą, blogą orą ir kitas negandas. Dėl kitų negandų (nors tai ir taip aišku, nereikia nė švilpiko) ir blogo oro (sąlyginai, nes oras niekada nebūna visiems geras) gal jis ir neklys, bet dėl ilgos žiemos... Visaip gali būti. Ką darysi, toks laikmetis – gamtos suirutė, tad nenustebins ir švilpikų klaidos.

Jei amerikiečiams viską išpranašauja švilpikas, tai lietuviams – barsukas. Nuo seno lietuviai tiki, kad jam visai nereikia kasdien klausytis meteorologinių prognozių, nes jis pats puikiausiai geba jas nustatyti. Tik barsukas, anot senųjų lietuvių, iš olos išlenda kiek anksčiau nei švilpikas – sausio 25-ąją. Tiesa, girdėjau, jog barsukų jau tiek mažai, kad greitai jie visai išnyks.

Šiandien, kai populiarūs įvairiausi draudimai, galėtų būti draudžiami ir horoskopai, įvairios pranašystės ar kitokie pasismaginimai ateities temomis. Bet kas tai padarys? Nors ir aš kartais pagalvoju, ar verta, nes gyvenimas taptų nuobodesnis. Bičiulis, paklaustas, ar tiki horoskopais, atsakė, jog ne, nes jo Zodiako ženklas yra Avinas ir šio ženklo žmonės horoskopais netiki.

Kai žmogus laimingas ir jam sekasi, pranašų jam nelabai reikia, bėdų užspaustas panori sužinoti, kaip ten toliau bus. XXI amžius, o žmonės vis dar tiki įvairiausiais ženklais, prietarais, amuletais, talismanais... Kodėl taip yra? Sako, žmogaus smegenys stengiasi suvokti įvykių esmę, o kai priežastis neaiški, išgalvoja įvairiausių keistų paaiškinimų. Galima įžvelgti savotišką logiką: prietarai galbūt verčia žmones būti atsargesnius, geriau apgalvoti savo veiksmus, ramiau reaguoti į galimą nesėkmę ir gintis nuo streso. Be to, laikantis prietarų, iš dalies galima susisteminti gyvenimą. Pasirodo, kad prietaringi žmonės gyvena ilgiau. Skaičiau, kad, anot britų mokslininkų, daugiausia ilgaamžių gyvena Velse ir Škotijoje, tai yra ten, kur daugiausia prietaringų žmonių.

Net kas trečias amerikietis tiki astrologija. Bet jie tiki, kad, ir prisivalgius mėsainių, galima būti laimingiems. Kai kas astrologiją laiko ir menu, ir mokslu. Sako, kad žymiausias visų laikų astrologas Nostradamas išpranašavo tokius visam pasauliui svarbius įvykius, kaip Antrasis pasaulinis karas, Amerikos prezidento Džono F. Kenedžio žmogžudystė ir netgi Rugsėjo 11-osios teroro išpuolis Niujorke. Primiršome, kad 2018-aisiais jis išpranašavo trečiąjį pasaulinį karą.

Niekas nepaneigs, kad Mėnulis turi įtakos vandenynams. Astrologai tvirtina, kad mėnulis žmonėms turi tokią pat įtaką. Jei Mėnulis gali veikti didžiulius vandens srautus, kodėl gi jis negalėtų veikti žmogaus kūno, kurio masę sudaro net 75 proc. vandens? Aš net Mėnulio įtaka žmogui netikėjau, kol nepasiklausiau Šiaulių taksistų pasakojimų apie istorijas Mėnulio pilnaties naktimis.

Kartą kavinukėje gurkšnodamas kavą, vienai astrologei pakritikavau astrologines prognozes ir bereikalingą tikėjimą jomis. Ji taip supyko, kad tėškė ant stalo du eurus už savo kavą ir lėkte išlėkė iš kavinės. Prieš tai ji gyrėsi, kad viską žinanti ir viską pamatanti, o net nežinojo, kad kava toje kavinėje kainuoja du eurus ir penkiasdešimt euro centų, tad man teko tą penkiasdešimt centų už ją pridėti. O štai viena astrologė gyrėsi išpranašavusi 2009 m. krizę, tad norėjosi jos paklausti – tai kam ji 2008-aisiais ėmė kreditą iš banko, kurio iki šiol nepajėgia išsimokėti, o už kreditą pirktas butas gali būti atimtas?

Nors štai draugas parodė iš kažkur išsikirpęs vieną sveikatos horoskopą – aiškino, kad visiems jis tinka. Keista – tiko ir man. Todėl jį pateikiu ir jums. Nors šiaip jau šis horoskopas nėra mielas, nes dažniausiai horoskopuose daugiau pozityvių, o ne negatyvių žodžių.

Avinai dažnai skundžiasi galvos skausmais, jiems būdinga galvos smegenų aterosklerozė, be to, jie dažniau nei kiti patiria traumų. Jaučiams lemta sirgti gerklės ligomis. Dvyniai paprastai būna silpnų nervų, dažnai serga bronchų ligomis. Vėžiai labai emocionalūs, nervingi, linkę į depresiją, be to, dažniau už kitus skundžiasi virškinimo sutrikimais, serga gastritu, opalige. Liūtai skundžiasi širdimi ir turi silpnoką stuburą. Mergeles kamuoja nervų sutrikimai ir žarnyno ligos. Svarstyklės linkusios sirgti odos ir inkstų ligomis. Skorpionus kamuoja infekcijos (ypač šlapimo bei lytinės sistemos), jie dažnai patiria traumų. Šauliai paprastai būna sveikesni už kitų ženklų atstovus, tačiau leidžia sau persivalgyti. Ožiaragiai, atvirkščiai – silpni ir liguisti, juos dažniau nei kitus kamuoja radikulitas, osteochondrozė, tačiau būtent tarp jų daugiausia ilgaamžių. Vandeniai linkę sirgti „keistomis“ ligomis (nežinia kodėl išsivystančiomis ir nežinia nuo ko išnykstančiomis), jiems dažnai lūžta kulkšnys, išsiplečia venos. Žuvys amžinai serga virusinėmis kvėpavimo takų ligomis ir įvairiomis infekcijomis.

Negana to, buvo aiškinama, kad Zodiakas ne tik lemia tam tikras ligas, bet ir sąlygoja jų eigą, pavyzdžiui, gimusieji po vandens ženklais (Vėžys, Skorpionas, Žuvys) astrologų vertinami kaip flegmatiški žmonės, todėl paprastai serga ilgai ir vangiai. Ugnies ženklams (Avinas, Liūtas, Šaulys), veržliems, karštakošiams, ligos išsivysto staiga, pasireiškia audringai ir greitai praeina. Melancholiškiems žemės ženklams (Jautis, Mergelė, Ožiaragis) nuo mažens lemta būti liguistiems, tačiau, metams bėgant, jų sveikata vis gerėja. Žvalūs ir judrūs oro ženklai (Dvyniai, Svarstyklės, Vandenis) paprastai serga lengvai, be komplikacijų.

Vairuotojas po avarijos astrologams skundėsi, jog nė vienas horoskopas apie pavojus keliuose jam nepranašavo, ir štai tau... Ar gali būti, kad avarija būtų nepamatyta? Maniau, kad astrologai atsakys, jog gali. Tačiau šie, mano nustebimui, ėmė sunkinti savo padėtį ir sakyti, kad negali – kažkokie ženklai turėję būti. Ir surado. Pasirodo, vairuotojui buvo pranašaujama nesėkminga savaitė meilėje. Išties prieš kelionę jis susipyko su žmona. Štai jums ir pasekmė – triumfuoja astrologai. O ir Šveikas kažkados sakė: „Dar niekad taip nebuvo, kad ko nors nebūtų.“

Jei manęs paklaustų, kaip tapti laimingam, atsakyčiau: „Mažiau pirkti.“

Baigti norisi kokia linksmesne tema. O linksmesnė tema yra šventės. Kad ir ne tos didžiosios, nes ir mažose galima atrasti daug džiaugsmo. Iš artimiausių švenčių išskirčiau Cepelinų dieną – vasario 4-ąją. Visai neseniai, 2014 m., Amerikos lietuvis Jonas Vaičiūnas įgyvendino iniciatyvą visose pasaulio šalyse švęsti šią dieną pirmąjį vasario sekmadienį. Šią dieną visi raginami kartu su šeima gaminti ir skanauti cepelinų. Kodėl tam pasirinktas vasaris, tai yra veik pats viduržiemis? Gal todėl, kad cepelinai – ne vasaros, bet šaltojo metų periodo maistas. Klysta tas, kas vasarą prakaituodamas kerta cepelinus. Tad šiuo metų laiku turime du mielus dalykus – gardžiuojantis cepelinais, diskutuoti, ką išpranašavo barsukas su švilpiku.

Atrodytų, cepelinus pagaminti nesunku, bet iš tikrųjų tai nėra taip paprasta. Kiek įvairiausių įdarų: mėsa, grybai, varškė, plaučiukai, kapotas kumpis. Skaniausi cepelinai yra gaminami namuose, bet valgyklose, kavinėse ir restoranuose kartais irgi šio to galima rasti. Deja, kai kur manoma, kad cepelinas – greitai pašildytas krakmolingas „kleckas“ su 3–4 cm storio luobu ir „sojinės“ mėsos faršo ar varškės (be jokio priedo) įdaru, užpiltas vandeninga balta pliurza su pjaustytais lašinukų ir svogūnų gabaliukais. Todėl aš cepelinus skirstyčiau į tokius, kuriuos sunku valgyti, ir į labai labai skanius.

Prieš pradedant valgyti cepelinus, susimąstai, kokie patiekalai priskiriami lietuviškiems. Yra teigiančiųjų, kad tautos pamėgti cepelinai ar šaltibarščiai – visai ne lietuviški nacionaliniai patiekalai. Tačiau ar tikrai negalime šių patiekalų vadinti savais? Skaičiau, kad lietuviškiems patiekalams galima priskirti tuos, kurie minimi XIX a. ar dar anksčiau (išvežamoms kultūros vertybėms taikomas 100 metų „stažas“), nes XX a. lietuviška virtuvė jau nebesiformavo. Po amžiaus turėtų sekti kilmės kriterijus: valgiai ir gėrimai turi būti ruošiami tik iš Lietuvoje auginamų, renkamų ar kitais būdais gaunamų bei ruošiamų maisto produktų ir jų atsargų.

Prancūzijoje XVII a. bajorija sudarė tik 1 proc. gyventojų, Anglijoje bajorų buvo 2 proc., Ispanijoje ir Vengrijoje – 5 proc., o Lietuvoje – net 10 proc. Tad kulinarijos specialistai teigia, kad lietuvių bajorų valgiai ir gėrimai laikomi bene tikriausiais, visus griežčiausius reikalavimus atitinkančiais kulinarijos paveldo pavyzdžiais.

Lenkai aiškina, kad daug valgių lietuviai pasisavinę iš jų: gi iš tikro Lenkijoje taip populiarus bigusas buvo Lietuvos kareivių kopūstų ir mėsos troškinys, o „fliakų“ sriuba – tai prastas Lietuvos kaimiečių valgis, gaminamas iš plėkų (žarnokų). Tad pasakyk dabar, kurie valgiai lietuviški, o kurie ne. Kažkodėl gardžiausius patiekalus paprastai užmirštame, o iš vaikystės išlieka atminty koks nors lašinių gabalėlis ar virta bulvė. Aišku, ir cepelinai. Tad ir norisi šį savaitgalį visiems palinkėti skanių cepelinų, o blynus valgysime dar daugiau nei už savaitės – vasario 13-ąją, nes tuomet – šiųmetinės Užgavėnės.