Įstatymo pakeitimuose įžvelgiama grėsmė Konstitucijoje įtvirtintam profesinių sąjungų statusui

Anot Seimo teisininkų, svarstytina, ar projektu užtikrinamas tarptautinės konvencijos ir Konstitucinio Teismo (KT) suformuluotos oficialiosios doktrinos dėl Konstitucijos 50 straipsnio nuostatų laikymasis.

 

„Svarstytina, ar (....) nebūtų varžoma profesinių sąjungų teisė veikti laisvai, savarankiškai savo įstatuose apsibrėžti ir vykdyti profesinės sąjungos veiklą, t. y. patiems nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojami profesinės sąjungos veiklos vidaus procesai, spręsti, ar reikalinga nusistatyti profesinės sąjungos valdymo organų atsakomybę ir kokia apimtimi, nusistatyti dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarką, viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarką“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.

 

Joje atkreipiamas dėmesys ir į Konstitucijoje įtvirtintą profesinių sąjungų statusą kurtis laisvai ir veikti savarankiškai. 

 

KT 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijoje įtvirtinti profesinių sąjungų statusas ir veiklos pagrindiniai principai (...) suponuoja profesinių sąjungų autonomiškumo valstybės, jos institucijų atžvilgiu principą“.

 

Anot KT, pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varžytų ar paneigtų profesinių sąjungų konstitucinę teisę kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus.

 

Atsižvelgus į tai, kad siūlomas reguliavimas galimai sukeltų administracinę naštą profesinėms sąjungoms, Seimo teisininkų nuomone, projektas turėtų būti suderintas su Trišale taryba.

 

 

Seimo Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tarptautinės konvencijos „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ nuostatas, pagal kurias „valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja“.

 

Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komitetas, aiškinant šią Konvenciją, nurodo, kad „valstybės institucijų vykdoma profesinių sąjungų finansų kontrolė paprastai neturėtų viršyti pareigos teikti periodines ataskaitas, o valstybės institucijų teisė atlikti patikrinimus ir bet kuriuo metu reikalauti pateikti informaciją kelia pavojų, jog bus kišamasi į profesinės sąjungos vidaus administravimą“.

 

Administracinės kontrolės priemonės profesinių sąjungų turtui, tokios kaip finansinis auditas ar tyrimai, anot Asociacijų laisvės komiteto, turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai tai pateisinama esant sunkioms aplinkybėms (pavyzdžiui, darant prielaidas dėl neatitikimų metinėje ataskaitoje ar profesinės sąjungos nariams pranešus apie pažeidimus).

 

Seimo teisininkai atkreipia dėmesį ir į Tarptautinės darbo organizacijos Ekspertų komiteto ataskaitą, kurioje teigiama, kad  „teisės aktų nuostatos, detaliai reglamentuojančios profesinių sąjungų vidaus veiklą, kelia rimtą įsikišimo į jų veiklą pavojų, kuris yra nesuderinamas su Konvencija“.

 

ELTA primena, kad siekiant viešumo, skaidrumo ir didesnės atsakomybės, Seimo Antikorupcijos komisijos narys Vilius Semeška pernai gruodį įregistravo Profesinių sąjungų įstatymo papildymo projektą, siūlantį įpareigoti profsąjungas teikti metines finansines ataskaitas ir veiklos ataskaitas.

 

Seimo narys sako taip siekiantis skatinti pasitikėjimą profsąjungomis tarp jos narių ir visuomenėje.

 

„Šiuo metu nevyriausybinės organizacijos, asociacijos privalo teikti Registrų centrui metines veiklos ataskaitas ir finansinių ataskaitų rinkinį, o profsąjungoms tokios prievolės nėra. Jos gauna nario mokestį, taip pat ir dalį gyventojų pajamų mokesčio, todėl manau, kad skaidrumo ir viešumo principas yra būtinas. Tuo labiau, kad profsąjungos gali kviesti savo narius į streiką ir įsipareigoti apmokėti už streiko dienas. Profsąjungų nariai, mano manymu, turi turėti galimybę pasitikrinti, ar ta profsąjunga yra pajėgi jiems sumokėti“, – komentuodamas įstatymo pataisas Eltai yra sakęs Seimo narys konservatorius V. Semeška.

 

Pasak jo, pasiūlytas reguliavimas suvienodintų profsąjungas su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios privalo teikti ataskaitas.

 

V. Semeškos parengtos įstatymo pataisos numato, kad finansinės būklės ataskaitoje turėtų būti rodomas visas profesinės sąjungos turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai. Veiklos rezultatų ataskaitoje – visos profesinėje sąjungoje ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai.

 

Profesines sąjungas siūloma įpareigoti pateikti informaciją apie gautą finansinę ir nefinansinę paramą ir jos panaudojimą. Taip pat turės būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo ir jo suteikta parama.Beje, siūloma numatyti ir išimtį. Paramą suteikęs juridinis asmuo galėtų būti nenurodytas, jei paramos vertė neviršija 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių ir sudaro ne daugiau kaip 10 procentų profesinės sąjungos per ataskaitinius finansinius metus visos gautos paramos arba visų gautų finansavimo sumų.

 

Įstatymo pataisomis siūloma įpareigoti profesines sąjungas nurodyti sudarytų paskolų sutarčių datas, paskolų sumas ir jų davėjus. Taip pat siūloma, kad veiklos ataskaitoje būtų nurodytas profesinės sąjungos narių skaičius.