REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Lapkričio 10 d. 07:00

Ir Prisikėlimo aikštės klevai pavasario nesulauks

Šiauliai

Niekas. Nukirstų dar gyvų klevų ir mirusio ąžuolo vietoje Savivaldybė ketina pasodinti naujus medžius, tačiau R. Žilinskas kategoriškas: „Niekas ten negalėtų augti. Tai viskas. Rimtai.“

Oksana LaurutytėŠaltinis: Etaplius.LT


283059

„Etaplius“ ne kartą rašė apie po renovacijos nudžiūvusį šimtametį Prisikėlimo aikštės Spaudos ąžuolą, kurį Savivaldybė dar šiemet buvo pažadėjusi nukirsti. Aiškėja, kad valdininkų kabinetuose subrendo planas nukirsti ne tik nudžiūvusį ąžuolą, bet ir du prastai atrodančius aikštės klevus. „Man apmaudžiausia ir pikčiausia, kad dvejus metus prie stovinčio nudžiūvusio ąžuolo niekas nekišo nagų, o žaliuojančius gyvus klevus nusprendžia kirsti. Slapta“, – komentuoja medžius gaivinusios UAB „Arbovita ir Ko“ vadovas Renaldas Žilinskas.

Slaptas sprendimas – kirsti ir klevus

Pernai vasaros pabaigoje Eglė Bružienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja, „Etaplius“ informavo, kad nudžiūvęs ąžuolas Prisikėlimo aikštėje nebus kertamas anksčiau nei 2023 m. pavasarį. Metai jau baigiasi, ąžuolas jau kaip ir turėjo būti pašalintas, bet jokie pjovimo darbai taip ir neįvyko.

Spalio pabaigoje „Šiaulių krašto“ žurnalistai paskelbė sužinoję, kad dar rugpjūtį Savivaldybėje buvo nuspręsta nukirsti ne tik nudžiūvusį Spaudos ąžuolą, bet ir du klevus, kurie taip pat yra pažeisti. Paskelbta, kad dar rugpjūčio 31 d. Savivaldybėje vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta Prisikėlimo aikštėje kirsti nudžiūvusį Spaudos ąžuolą ir du džiūstančius klevus, o į jų vietas pasodinti naujus medžius.

Spaudos ąžuolo medieną (kamieną ir šakas) ketinama panaudoti Pelikso Bugailiškio atminimo meniniam akcentui. Visus medžių pjovimo darbus neva ketinama atlikti iki kitų metų kovo 24 d.

Savivaldybė „Etaplius“ patvirtino, kad ne tik ąžuolas, bet ir klevai bus pjaunami. Pasak E. Bružienės, kirtimo darbams bus organizuojamas atskiras pirkimas arba užsakoma kirtimo paslauga pagal su UAB „Šiaulių apželdinimas“ galiojančią sutartį. Kokie medžiai bus sodinami nelaimėlių vietoje, galutinio sprendimo Savivaldybė dar neturi.

Bet kodėl nuspręsta nupjauti ir klevus? „Visos ąžuolo ir klevų atgaivinimo priemonės išbandytos ir nebuvo efektyvios“, – atsakė E. Bružienė.

Arboristai su tokiu valdininkės teiginiu kategoriškai nesutinka ir dėsto motyvus.

Šiaulių ąžuolus ir klevus gaivinusios UAB „Arbovita ir Ko“ vadovo Renaldo Žilinsko teigimu, panašu, kad medžiai seniai buvo pasmerkti nukirtimui, dar prieš pradedant arboristams dirbti. (Sauliaus Žiūros nuotr.)

Taip švaistytis – neūkiška

„Jei jau buvo Savivaldybė nusprendusi visus Prisikėlimo aikštės medžius gaivinti, vadinasi, buvo viską apskaičiavusi ir pasvėrusi. Iškart buvau pasakęs, kad tai nebus pigus malonumas, darbai kainuos, o klevams, kad jie po gaivinimo atsigaus, buvau davęs 20 proc. tikimybę. Pirmas dalykas – medžių gaivinimas po tokios aikštės rekonstrukcijos yra brangus, gana ilgas ir kruopščios priežiūros, ūkiško požiūrio reikalaujantis darbas. Neužtenka tik pradinio etapo, kai buvo pagerintos augavietės sąlygos. Reikalinga nuolatinė priežiūra ir stebėsena ne mažiau kaip penkerius metus. Antras dalykas – medžiai yra ne tik Šiaulių, bet mūsų visų biologinis turtas. Tikras ūkininkas su savo turtu elgiasi atsakingai ir taip švaistytis labai neūkiškas požiūris. Trečias dalykas, – mums, kaip gamtos žmonėms, pats svarbiausias, – medis yra gyva būtybė, su kuria reikia skaitytis, o ne vieną dieną sugalvoti gaivinti, o kitą – lengva ranka nukirsti“, – savo pamąstymais apie sprendimus nukirsti ir klevus dalijasi UAB „Arbovita ir Ko“ vadovas, arboristas ekspertas R. Žilinskas.

Arboristas stebisi, kad Šiaulių miesto savivaldybės valdininkai po visų arboristų iš Vilkaviškio medžių gaivinimo darbų tiesiog skrupulingai reikalavo parengti rekomendacijas, kokias priemones vėliau naudoti medžiams prižiūrėti, kokių berti trąšų, biostimuliatorių.

„Vos ne gramais litrui ar kilogramui turėjome viską nurodyti. O kai vėliau atvažiavome pasižiūrėti, kaip Prisikėlimo aikštės medžiai atrodo, pakėlėme įrengtų šulinėlių dangtelius, vorų ten radome apsigyvenusių. Vadinasi, niekas mūsų rekomendacijomis nesivadovavo ir nieko nedarė – medžiai per specialiai tam įrengtus šulinėlius nebuvo laistomi nei vandeniu, nei biostimuliatoriais. Na, nebent Šiauliuose vorai prisitaikę gyventi vandenyje ir nebijo laistymo. Tai jei jau kažką atlikome, reikėjo tęsti medžių priežiūrą. Nemačiau, kad kas nors būtų daryta, kad būtų laistyta. Greičiausiai nieko vėliau ten nebuvo daryta“, – piktai pastebi arboristas.

RTK00208-2

„Niekas neaugs“

Nukirstų dar gyvų klevų ir mirusio ąžuolo vietoje Savivaldybė ketina pasodinti naujus medžius, tačiau R. Žilinskas kategoriškas: „Niekas, joks medis ten negalėtų augti. Tai viskas. Rimtai.“

Arboristo teigimu, jei medis jam nepalankiose sąlygose, kurios sudarytos aikštėje po rekonstrukcijos, auga, leidžia lapus, brandina vaisius, vadinasi, jis dar gerai įsitvirtinęs, dar turi priėjimą prie gruntinių vandenų, gyvybiškai svarbių išteklių. O kas neteko tų išteklių, kaip Spaudos ąžuolas, tas nudžiūvo. Juk medis be šaknų negyvena ir tai nereiškia, kad jam tik kokio magnio pritrūko.

„Tam, kad būtų sudarytos sąlygos tokioje aplinkoje augti naujam medžiui, turi būti parengtas projektas, numatyta, kur įrengti struktūrines dėžes. Į tas dėžes, pavyzdžiui, 10×10 m, turi būti klojamos specialios konstrukcijos, rengiamos ventiliavimo ir maitinimo sistemos, pilamas juodžemis, užklojama kieta danga. Tada medis turi pagrindą ten augti. O ten, Prisikėlimo aikštės techniniame grunte, niekas neaugs“, – nukerta pašnekovas, primindamas, kaip dar pernai jie rankomis tą suplūktą gruntą, skaldą, sumaišytą su atsijomis, valė iš vietų, kur augo medžiai.

„Todėl jei dabar įsivaizduojame, manome, kad į metro gylio ir pločio duobę pasodintas medelis augs, ar tikrai? Tai čia tik valdininkas, kabinete krapštydamas pakaušį, gali taip numatyti. Iš tikrųjų taip nėra. Tokiomis sąlygomis, kokios yra aikštėje, tik krūmai gali augti, kad aikštė neatrodytų plika“, – sako R. Žilinskas, tvirtindamas, kad svarbiausias dalykas – išlaikyti medį kiek galima ilgiau ten, kur jis dar rodo gyvybę.

Pagerėjimo reikia sulaukti

R. Žilinsko teigimu, noras kirsti klevus dar kartą įrodo, kokia Šiaulių miesto želdynus ir želdinius prižiūrinčių darbuotojų kompetencija.

„Aš visada kartoju, kad medžiai – inertiniai organizmai ir į pokyčius reaguoja ne iš karto, o po tam tikro laiko. Taip ir su klevais – jų būklė keičiasi labai pamažu, pagerėjimo reikėtų laukti dar po kokių 2–3 metų. Tai, kad jie nežuvo po gerinimo darbų, rodo, kad būklė pamažu stabilizuojasi ir akivaizdaus blogėjimo nesimato. Tik daugiau meilės reikėjo iš Savivaldybės pusės. Nemanau, kad buvo laikomasi mūsų rekomendacijų ir klevai buvo laistomi tiek vandeniu, tiek biostimuliatoriais“, – komentuoja arboristas.

R. Žilinsko teigimu, po kokių 5 metų klevų būklė turėtų pasiekti pradinį lygmenį, susiformuos antrinė laja: „Pasekmės, aišku, jausis, pasimatys negyvos medienos, žievė gali tose vietose, kur pažeistos šaknys, nukristi nuo kamieno, sumažėti skeletinių šakų skaičius. Šakos ir šaknys tarpusavyje glaudžiai susiję – žuvus vienam komponentui, sunyksta ir su juo susijęs. Tokios žalios lajos, kokia buvo iki pažeidimų, nebebus, bet medis bus gyvas ir prisitaikęs prie dabartinių sąlygų, kurias mes jam suteikėme.“

Pašnekovo nuomone, Savivaldybės sprendimas kirsti klevus dar kartą rodo, kad medžiai jau buvo pasmerkti nukirtimui iš anksto, dar prieš pradedant arboristams dirbti. „Šiaulių savivaldybė labai turtinga, kad gali taip švaistytis tiek brandžiais medžiais, tiek pinigais“, – sako jis.

„Medis – ne morka“

Arboristas pastebi, kad visoje šalyje yra bėda – į medį žiūrime pagal vadinamąjį sovietinį modelį, kad medis nėra vertybė, kad gali jį bet kada kirsti ir sodinti naują: „Neauga tie nauji medžiai, na, neauga. Patirtis parodė. Reikalingas ūkiškas požiūris, supratimas, kas yra gyvoji gamta, kaip auga medis. Juk medis – ne morka. Ne pieštukas, kurį įkiši ir augs. Reikalingos medžiui sąlygos.“

R. Žilinskas komentuoja, kad Šiaulių aikštės atveju jis išvis buvo pakraupęs. „Viskas įbetoninta ir įmūryta. Ir dar tokia spalva, kuri šviesą atspindi. Ten pačiam sunku vaikščioti saulėkaitoje, kai karšta, o ten liko augti medis, kuriam kardinaliai buvo pakeista aplinka. Ir norite, kad jis augtų, dar ir apdėtas plytelėmis iki pat kamieno?“ – retoriškai klausia jis, nusišypsodamas, kad tokiomis sąlygomis medžiai atlieka tik lempučių kabinimo funkciją.


Foto galerija:




REDAKCIJA REKOMENDUOJA