REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kriminalai2023 m. Gegužės 14 d. 15:47

Iki gyvos galvos kalintis „tulpinis“ atgailauja dėl nužudymų, bet bausmė nesušvelnėjo

Panevėžys

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


267195

Už buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio teisėsaugos pareigūnų nužudymus ir kitus itin sunkius nusikaltimus iki gyvos galvos įkalintam Panevėžio „tulpinių“ gaujos nariui Audriui Andrušaičiui vėl nepavyko sulaukti švelnesnės bausmės.

Kauno apygardos teismas šią savaitę netenkino Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl 55 metų A. Andrušaičiui paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas nusprendė, kad 21 metus už grotų laikomas panevėžietis nepakankamai koreguoja problemines sritis, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.

Nors įkalintas panevėžietis šiuo metu kaltę pripažįsta (teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jo byla suklastota), pasak teismo, analizuojant situaciją stebimas gynybiškumas, detalumo vengimas.

„Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau vertinimo metu pripažįsta, kad jam inkriminuotas veikas atliko ir nurodo, kad gailisi“, – rašoma kalėjimo dokumentuose. Taip pat nurodyta, kad vyras yra padengęs visus įsiskolinimus.

Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad A. Andrušaičio padaryti nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta.

„Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, A. A. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Teismo vertinimu, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir jo nusikalstamo elgesio rizika būtų mažesnė, ar bent jau aiškiai mažėtų“, – rašoma Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegijos nutartyje.

Teisėjų kolegija atsižvelgė, kad A. Andrušaitis atlieka bausmę už 30 nusikaltimų, būdamas jauno amžiaus, pakankamai ilgą laiko tarpą (1994-2001 metais) dalyvavo ginkluoto „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Dalis grupuotės nužudytųjų kūnų buvo supjaustyti, o kūno dalys sudegintos, siekiant nuslėpti nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų ir iš keršto, o A. Andrušaitis buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Vyras du kartus teismo buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Pasak teismo, nors vyras kalėjime buvo 19 kartų skatintas, tačiau jis tris kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine nuobauda už administracijos reikalavimų nevykdymą. Bausmės vykdymo metu A. Andrušaitis ilgą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas patenkinamai.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo ir nedirba, nors pataisos įstaigos administracija jam siūlė mokamą valytojo darbą Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje, pabrėžiama, kad jis nedirbo ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo paties nenoro.

Tačiau teisėjų kolegija palankiai įvertino nuteistojo reguliarų dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje, jis buvo skatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis taip pat palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais.

Pasak teismo, šios aplinkybės vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs laisvėje laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų ir gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. A. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, o nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti“, – rašoma nutartyje.

Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikime teismui nurodoma, kad bendraudamas su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus, stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi,

Nuteistasis 2021 metais Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo dailidės specialybę. Pravieniškių 2-ajame kalėjime A. Andrušaičiui buvo sudarytos sąlygos užsiimti individualia kūrybine veikla, labdaros tikslais, kuria užsiima iki šiol.

A. Andrušaitis pristatė bendrovės pažymą, kad ji galėtų suteikti galimybę įsidarbinti, po galimo išėjimo iš kalėjimo.

Kauno apygardos teismo nutartis nėra galutinė ir gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pernai Kauno apygardos ir Apeliacinis teismas taip pat svarstė teikimą dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės A. Andrušaičiui, jie irgi nebuvo patenkinti.

Tada buvo konstatuota, kad nuteistojo siekis, pakeitus bausmę iki gyvos galvos terminuota, išeiti į laisvę negali būti svarbesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų už juos ir iki gyvos galvos būtų izoliuotas nuo visuomenės, jei jai vis dar kelia pavojų.

Panevėžietis nelaisvėje laikomas nuo 2002 metų sausio, tuomet jis buvo sulaikytas įtarus sunkiais nusikaltimais.

Pakeisti įkalinimo iki gyvos galvos terminuota bausme teisme nepavyko ir kitam už Kiesų ir kitus nužudymus nuteistam „tulpiniui“ Algimantui Vertelkai.

Priklausė vienai žiauriausių gaujų

„Tulpinių“ grupuotė buvo vienas žiauriausių Lietuvoje veikusių nusikalstamų susivienijimų.

Teisėsauga nustatė, kad „tulpiniai“ pasalą iš Vilniaus vykusiems sūnui ir tėvui Kiesams surengė 2000-ųjų liepos 6-osios vakarą Ukmergės rajone, šalia automagistralės Vilnius-Panevėžys. Tądien G. Kiesus su savo vairuotoju A. Galminu vyko iš Vilniaus oro uosto, kur pasiėmė iš studijų užsienyje sugrįžusį sūnų.

Bylos duomenimis, mažeikiškių automobilį „Mercedes-Benz ML 320" „tulpiniai“ sustabdė apsimetę policijos pareigūnais – policijos uniformas vilkėjo Virginijus Baltušis, A. Vertelka, A. Andrušaitis ir Dainius Skačkauskas. Grasindami automatu ir pistoletais, užpuolikai išlaipino Kiesus ir A. Galminą iš automobilio, jų rankas surakino antrankiais.

Netrukus vyrai buvo nugabenti į iš anksto paruoštą sodybą Panevėžio rajone, Čiūrų kaime. Iš G. Kiesaus buvo paimti jo turėti grynieji pinigai bei banko kortelės. Jų mokėjimų kodai išgauti grasinimais.

Visi trys vyrai buvo nužudyti, jų lavonai užkasti žemėje. Jie aptikti tik 2001-ųjų lapkritį. Nužudę Kiesus ir jų vairuotoją, „tulpiniai“ nuvyko į Latviją, kur naudodamiesi bankomatais, išgrynino Kiesų pinigus įvairia valiuta – daugiau nei 128 tūkst. litų. Kiesų ir A. Galmino nužudyme dalyvavusius dar keturis „tulpinius“ ištiko toks pat likimas, kaip ir mažeikiškius.

Siekiant, kad apie buvusio „Mažeikių naftos“" vadovo nužudymą nepasklistų kalbos, 2000-ųjų rugpjūtį jie buvo sušaudyti bendrų miške Panevėžio rajone.

Bausmių vykdymo kodekse yra numatyta, kad ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Jeigu teismas patenkina tokį sprendimą, jis nustato ne mažesnį nei penkerių metų terminą, nuo kurio skaičiuojama terminuota laisvės atėmimo bausmė.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA