REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2018 m. Gegužės 5 d. 08:00

Gegužė – laimingiausias metų mėnuo

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


36598

Ar gali kas paneigti? Tai – optimistų mėnuo. Optimistai turi daugiau draugų ir veiklos, nes besijuokiantis žmogus erzina mažiau nei amžinai burbantis, optimistai yra atsparesni ligoms ir ilgiau gyvena. Bet svarbiausia – jie nesigadina nervų, nes, nesunkiai galima spėti, šiandien blogai galbūt pusei pasaulio žmonių. Tiesa, optimistų prasta atmintis. Tai todėl, kad tai, ką sužinome linksmomis akimirkomis, greitai išgaruoja iš galvos, o įvykiai liūdnomis valandomis ilgai įsimena. Be to, optimistai daug mažiau brangina santykius, manydami, kad viskas tik į gera, net išsiskyrimai.

Gegužė optimistų mėnuo ir todėl, kad jis palydi mus į vasarą. Nors kalendoriai skelbia, kad vasara prasideda birželį, mus aptarnaujančios poilsio organizavimo įstaigos įsitikinusios, kad gegužė yra vasaros pradžia. Nuo gegužės 1-osios už viską tenka mokėti jau vasaros kainomis. Net ir Palanga bei kiti kurortiniai miestai vasaros atidarymo šventes rengia gegužę. Pamenu, mano jaunystės metais, tai yra giliu sovietmečiu, kurortai savo sezonus pradėdavo pirmą birželio savaitgalį, nes kaip kitaip – tuomet viskas vyko pagal planą ir niekas net negalvojo elgtis kitaip, nei parašyta kalendoriuose. O kalendoriai tuomet buvo tarsi partijos programa – nieko neatimsi ir nepridėsi. Numatyta data, kada prasideda vasara, ir taškas.

Šią vasarą laukia karščiai

Vis galvojau, ką reiškia žodis „vasara“. Atrodė, jog kažką saulėto, šilto, netgi karšto. Pasirodo, lietuviškas žodis „vasara“ yra indoeuropiečių kilmės, reiškiantis ankstyvą metą (sanskrito k. „vasar“ – „anksti“). Kokia bus ši vasara? Skaičiau, kad klimatologai turi ir gerų, ir blogų žinių: orai bus permainingi, ši vasara siūbuos, mėtys kaip amerikietiški kalneliai. Kintančios situacijos, nelauktos žinios, netikėti susitikimai, malonūs ir ne itin išgyvenimai – tokia šių metų vasara. Bus sausros, bet bus ir lietingų dienų. Bus didelių karščių. Kaip ten bebūtų, orai juk labiausiai priklauso nuo to, ar jūs esate optimistai, ar pesimistai.

Netikiu aš jokiais ateities pranašautojais ir jei kuo tikiu, tai tik senolių išmintimi. Senolių išmintis paprasta ir aiški: po šiltos žiemos – prasta vasara. Jei Trys karaliai su pusnimis – aruodai bus pilni. Jei rugys pradeda žydėti iš vidurio – vasara bus lietinga, jei iš apačios – ruduo bus lietingas. Prieš lietų: rasoja lašiniai, patamsėja upės vanduo, žiogai vakarais negriežia, oras padūmavęs, žuvys nardo, musės piktos, krosnis nebetraukia, akmuo rasoja, druska drėksta, bet žolė rytą sausa. O štai uodų spiečiai žada gerą orą. Ir jei gegužė bei birželio pradžia šalta – vasara bus karšta.

Vasara – atostogų metas. Bet šiandien daug yra ir tokių, kuriems atostogauti reikia prisiversti. Prisiminkime, kad Evangelijos aprašymuose Jėzus niekur neskuba. Atrodytų, kad į Jeruzalę jis turėtų skubėti, o viskas priešingai – kalbasi su žvejais, pasakoja įvairiausias istorijas, užsibūna muitininkų namuose, medituoja, būdamas vienas. Kažkuris iš teologų yra pasakęs: „Jis gyvenimą ne vartoja, o tiesiog gyvena.“

Gegužę būtina kalbėti apie moteris

Tiesa, tai reikia daryti ir kitais metų laikais, bet pavasarį ir vasarą ypač. Koks vyras, nepastebintis moterų grožio?! Geriau netekti proto dėl moters, nei būti kvailiu iš prigimties. „Ko nori moteris, to nori Dievas“, – sakė „Damos su kamelijomis“ autorius Aleksandras Diuma. Vasarą mėgstame nuvykti į Klaipėdos delfinariumą. Tenykščiai darbuotojai pasakoja, jog jei prie baseino krašto prieina moteris, delfinai patinai tuoj priplaukia, iškiša iš vandens galvas ir, atrodo, bando tas moteris prašnekinti. Sako, ypač mėgsta ilgakojes blondines, net seilė teka. Delfinės patelės priplaukia prie vaikų, vyrai didesnio įspūdžio joms nedaro.

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą. Pamiršę speiguotą vasarį, galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją. Profesorė P. Dundulienė spėja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos: viena – dabartiniame Aleksote, anuomečiame Svibirgale pagal tekėjusį Svibirgalos upelį, kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje.

Kiek moterų vardadienių šį mėnesį! Gegužės 1 d. – Gražina, Vidmantė, 2 d. – Meilė, 4 d. – Monika, Vitalija (jas šiandien ir sveikinu), 5 d. – Irena (tiesa, per metus Irenos vardadienių labai daug), 6 d. – Judita, 7 d. – Danutė (šis vardas minimas dar ir 25 d.), 8 d. – Stanislava (bandyta šio vardo šventę kelti į kitą mėnesį, bet visi švenčia tradiciškai), 9 d. – Austėja, Edita, 14 d. – Gintarė, 17 d. – Gailė, 22 d. ypač šventiška – Aldona, Elena, Rita, 24 d. – Joana (ji ir 30 d.), 28 d. – Rima, 31 d. – Angelė. Paminėti čia tik patys populiariausi vardai, o kiek dar kitų. Taigi gegužę nėra dienos, kad nereikėtų sveikinti kokios nors moters. Be to, nepamirškime, kad poryt Motinos diena.

Neįspėjama moteriškumo paslaptis

Iš knygų lentynos traukiu Karen Jay Fowler romaną „Džeinės Ostin knygų klubas“. Jame, nesunku suprasti iš pavadinimo, pasakojama apie vieno knygų klubo veiklą: keli žmonės susitarę perskaito tos pačios autorės romanus ir vėliau susitikinėja, norėdami juos aptarti. Įdomu, kad tuose aptarimuose visi kalba ne tiek apie perskaitytas knygas, kiek pasakoja savo gyvenimo istorijas. Susieiti pasikalbėti apie perskaitytą knygą dvelkia oria, beveik pamiršta pagarba pašnekesiui, diskusijai. O kad žmonės kalba ir apie save – ką darysi, taip jau būna. Dar pastebi, jog žmonės skaitė tą patį, bet pamatė viską skirtingai. Knygų klubo nariai pripažįsta ir didžiuojasi, kad knyga jiems jau yra tapusi gyvenimo dalimi. Vieni apie tai, ką perskaitę, kalba svariai ir logiškai, kiti – emocionaliai, vieni – gindami autorių ir jo kūrinį, kiti – kritikuodami.

Karen Jay Fowler romaną pasirinkau neatsitiktinai. Moteris rašo apie knygas, apie knygų klubą, o nukrypsta į sudėtingiausius pasvarstymus apie gyvenimą. Moterų romanai visai kitokie: išjausti, netikėti. Moteris suvokia pasaulį tik moteriškai, todėl moteriškieji tekstai nuo vyrų rašomų tekstų skiriasi jausmingu santykiu su pasauliu. Neįspėjama moteriškumo paslaptis! F. Fellinis apie moterį yra sakęs: „Tu esi motina, sesuo, meilužė, draugas, angelas, velnias, žemė, namai.“ Moterys praskleidžia uždangą į vilties anatomijos suvokimą. Literatūros kritikai vienbalsiai pripažįsta, kad moteriškumo fenomenas, atskleidžiamas kūriniuose, slypi pačioje moterų prigimtyje. Moteris negali pabėgti nuo savo prigimties, kuri pirmiausia atsiskleidžia kaip mylinti ir kupina optimizmo.

Optimizmas gretinamas su žodžiais: laimingas, linksmas, žydintis, klestintis, kupinas vilties, manantis, kad gyvenimas gerėja ir toliau gerės. Su pesimizmu gretinami žodžiai: nusiminęs, nusivylęs, liūdnas.

Nebūkime tokie! Tuoj vasara, Talkšos ežeran išplauks laivas „Bitinėlis“ (na, ne didžiulis, bet vis tiek) ir su šiauliečiais bei miesto svečiais suks jame ratus, Viliui Puronui pasakojant miesto istoriją. Ar matėte, koks gražus miestas, žvelgiant į jį nuo ežero?

Įžengiant į vasarą, lanko mielesni sapnai nei kitais metų laikais. Tad štai sapnuoju, jog poilsiauju tolimoje tylioje saloje. Aplink ramuma, smėlis, jūra. Kaip gera būti vienam. Snūduriuoju. Bet prie kranto priplaukia laivelis ir jį atirklavusysis žadina:

– Šaltas alus, karšti čeburekai, kepta duona!..



REDAKCIJA REKOMENDUOJA