REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Birželio 17 d. 21:47

G. Šimkus apie paskirstyto pelno mokesčio modelį: tokią sistemą jau turinčios šalys žvalgosi į Lietuvos pavyzdį

Lietuva

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt


237397

Galima abejoti, ar sprendimui šalyje įvesti paskirstyto pelno mokesčio modelį dabar būtų tinkamas metas, tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Apskritai, jis pažymi, kad šalių, kuriose įmonės veikloje panaudojamas pelnas nėra apmokestinamas, atstovai ne visada tokį modelį laiko pranašesniu už Lietuvos sistemą.

„Lietuvoje labai dažnai žiūrima į Latviją ir Estiją, Lenkiją kaip sektinus pavyzdžius šiuo klausimu. Ką sakė kai kurie tarptautiniai ekspertai, kad tos šalys žiūri į Lietuvą. Lietuvoje šitos lengvatos nėra, bet kaip auga investicijos... Ar tikrai ši lengvata yra investicijų augimo prielaida, garantas“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Be to, Lietuvos banko vadovas akcentuoja, kad tokia iniciatyva lemtų reikšmingus biudžeto pajamų sumažėjimus, todėl jis siūlo koncentruotis į viešųjų finansų užtikrinimo pusę, apsvarstant nekilnojamojo turto, aplinkos taršos mokesčių įvedimą ir bendros mokesčių įvairovės didinimo galimybes.

„Gyvename gana sudėtingu laikotarpiu. Biudžeto deficitas, reikalinga finansuoti išlaidas. Suprantu norą paskatinti verslą, kad jie investuos. Bet, kita vertus, ar tas sprendimas dabar yra geriausias šituo laikmečiu“, – svarstė G. Šimkus.

Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį, reformai įgyvendinti pasiskolintas vienas euras per dešimtmetį Lietuvos bendrojo vidaus produkto prieaugį padidintų nuo 3,7 iki 5 eurų. Pasak ministerijos, nuo trijų iki penkių kartų galinti atsipirkti investicija gerintų šalies konkurencinę padėtį bei reikšmingai prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo.

Tai, pasak ministerijos, skatintų jau veikiančias įmones investuoti, todėl metinės investicijos augtų 3,7 procento. Įgyvendinus šį modelį būtų sukurta apie 2,8 tūkst. naujų darbo vietų kasmet.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad, siekiant išvengti reikšmingų valstybės biudžeto praradimų, iš pradžių paskirstyto pelno mokesčio modelį būtų galima taikyti įmonėms, kurių apyvarta neviršija 20 mln. eurų per metus. Ministrė įsitikinusi, kad tokia pelno mokesčio reforma reikšmingai paskatintų šalies ekonomikos augimą.

Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė sako abejojanti EIM pateiktais skaičiavimais. Ji pažymi, kad BVP prieaugis nėra tolygus biudžeto pajamų išaugimui, todėl, jos nuomone, teisingiau pasilikti prie dabartinės pelno mokesčio tvarkos.

„Finansus planuoja ir finansų politiką formuoja ne Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o Finansų ministerija. Todėl mes turime savo skaičiavimus. EIM skaičiavimai kalba apie bendrojo vidaus produkto hipotetinį augimą, kuris paremtas tam tikromis prielaidomis. Tų prielaidų gali būti įvairių“, – gegužės pabaigoje teigė G. Skaistė.

Be to, ministrės vertinimu, priėmus Ekonomikos ministerijos palaikomus pelno mokesčio pokyčius, kai įmonės veikloje panaudojamas pelnas nebūtų apmokestinamas, biudžeto praradimai pirmaisiais metais siektų apie 700 mln. eurų ir būtų tiesiog per dideli.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA