REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Balandžio 13 d. 14:55

G. Nausėda atsakė į klausimus dėl KGB bylos: tvirtina neturįs ko slėpti

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


264292

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina niekada nebendravęs su KGB pareigūnais – nei dėl stažuotės Vokietijos Manheimo universitete, nei kitais klausimais. Taip ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje dėstė šalies vadovas, viešojoje erdvėje nerimstant diskusijoms dėl to, kad kadaise jis įstojo į Komunistų partiją.

Naujus klausimus dėl G. Nausėdos iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Jis rašė Lietuvos Ypatingajame Archyve radęs prezidento KGB bylą. „Laisvės TV“ įkūrėjas svarstė, jog veikiausiai G. Nausėdos byla yra susijusi su jo stažuote Vokietijoje.

Reaguodamas į keliamus klausimus, G. Nausėda savo socialiniame tinkle pasidalijo dokumento iš archyvo nuotraukomis ir tvirtino dėl mokslų Vokietijoje kontaktavęs tik su šalies ir Mannheimo universiteto švietimo bendruomenės atstovais.

„Šiandien sulaukiu naujų klausimų – dėl stažuotės Vokietijoje (lyg apie ją visi būtų sužinoję tik vakar) (...). Atsakysiu. Nes slėpti neturiu ko“, – pabrėžė šalies vadovas.

„Vokietijoje, Manheimo universitete, studijavau 1990-1992 m. Dėl stažuotės bendravau tik su Lietuvos švietimo ministerijos darbuotojais ir Manheimo universiteto atstovais. Su KGB pareigūnais nei stažuotės Vokietijoje, nei kokiais kitais klausimais bendravęs nesu“, – tvirtino prezidentas.

Jis akcentavo, kad „garsioji“ byla, tampanti „naujų insinuacijų pagrindu“ archyve yra prieinama visiems, o joje – pora 1990 m. sausio 15 d. anketos lapų, kuriuose sudėtos institucijų vizos dėl mokslų Vokietijoje.

„Anketa pildyta man nedalyvaujant – užklausą atsiuntė Švietimo ministerija, kas ir parašyta lape. Manau, bet kas gali nueiti ir ją patikrinti. Jei kam vargti nesinori – įdedu tuos lapus čia. Skaitykite, nagrinėkite. Dar kartą kartoju – aš slėpti neturiu ko“, – -pakartojo prezidentas.

Šalies vadovas taip pat adresavo jam keltus klausimus dėl tarnybos sovietinėje armijoje.

„Tuo pačiu atsakysiu ir į klausimus dėl tarnybos sovietų armijoje. Karinėje įskaitoje, be abejo, buvau, kaip ir visi to meto jaunuoliai. Armijoje netarnavau, nes vaikystėje lėkdamas dviračiu patyriau sunkią vidaus organų traumą (apie tai, beje, rašyta) ir buvau pripažintas netinkamu rikiuotės tarnybai“, – rašė šalies vadovas.

„Sveikatą profilaktiškai tikrinuosi kasmet. Dėkui Dievui – ji gera, leidžia sėkmingai atlaikyti darbo krūvį ir stresą, ir galvoti apie ateitį. Nors, suprantu, būtent tai ir sukelia daugiausia erzelio“, – kritikams atkirto jis.

Prezidentas pakartojo, kad stojimas į Komunistų partiją bei šio fakto slėpimas 2019 m. kandidatuojant į šalies vadovo postą buvo klaida. Pasak prezidento, „jauno žmogaus sprendimas“ neturėjo jokios įtakos jo pasaulėžiūrai, siekiams, politiniams sprendimams.

„Nusprendęs eiti į politiką, puikiai supratau, kad atsidursiu po padidinamuoju stiklu. Vieni tai darys, nes visuomenė turi teisę žinoti, kiti – kad patenkintų smalsumą, treti – dėl politinės naudos“, – teigė šalies vadovas.

ELTA primena, kad visuomenininkas A. Tapinas ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Ypatingajame Archyve yra KGB byla apie šalies prezidentą Gitaną Nausėdą.

„Ypatingajame Archyve guli byla Nr. 18. Gitanas Nausėda, K-1, apyrašas 61, bylos numeris 18. K-1 reiškia KGB. Apyrašas 61 – KGB sudarytą kartotekų sąrašą. KGB kartotekos labai skirtingos – nuo agentų iki disidentų. Nausėda tikrai nebuvo disidentas, tikrai nebuvo persekiojamas, todėl KGB kartotekoje atsidūrė greičiausiai dėl savo kelionės į Vokietiją. Ar KGB galėjo rinkti duomenis apie Nausėdą jam nežinant ir jam laimėjus atranką nesikviesti pokalbio? Į tai gali atsakyti tik Byla Nr. 18“, – tvirtino A. Tapinas.

Remdamasis turima informacija, A. Tapinas užduoda šešis klausimus šalies vadovui.

„1. Ar jūs susipažinęs su KGB byla apie save – K-1, ap.61, bylos numeris 18?

2. Ar dėl valstybės vadovui būtino aukščiausio skaidrumo sutiktumėte šią bylą išviešinti?

3. Ar tikrai jūsų atranką stažuotei Vakarų Vokietijoje vykdė Lietuvos, o ne Sovietų Sąjungos švietimo ministerija?

4. Su kokiais sovietiniais ar Lietuvos SSR pareigūnais bendravote 1989 metais dėl stažuotės Vakarų Vokietijoje?

5. Kokios buvo laimėtos stažuotės sąlygos?

6. Ar narystė SSKP buvo būtina sąlyga norint įveikti atranką ir gauti stažuotę Vakarų Vokietijoje?“ – klausė A. Tapinas.

Kaip anksčiau pranešė ELTA, apie nutylėtą prezidento priklausymą Komunistų partijai pirmasis paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas. Dokumentai, kad 1988 m. prezidentas Gitanas Nausėda pateikė prašymą stoti į Komunistų partiją aptikti Lietuvos ypatingajame archyve. Prezidentūra patvirtino paviešintus faktus, tačiau kartu ir pareiškė, kad G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui, Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.

Viešojoje erdvėje kilus rezonansui G. Nausėda išplatintame komentare žiniasklaidai pripažino, kad stojimas į partiją buvo jo jaunystės klaida. Prezidentas tvirtino, kad 1988 m. įstojo į Komunistų partiją, nes troško mokslininko karjeros.

Visgi, aiškindamas atskleistų faktų apie jo narystę Komunistų partijoje aplinkybes G. Nausėda prakalbo apie jo atžvilgiu vykdomą „politinę medžioklę“. TV3 televizijai šalies vadovas teigė, kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams jo kritikai vykdo prieš jį nukreiptas „tam tikras akcijas“.

Keletas šalies vadovo buvusių patarėjų žiniasklaidai patikino nežinoję, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai. Viena jų – Regina Statkuvienė. LRT radijui ji tvirtino, kad sužinojus apie nuslėptą prezidento biografijos detalę jai buvo „žmogiškai tikrai skaudu“. Be to, ji pripažino, kad nebūtų dirbusi Prezidentūroje, jeigu būtų žinojusi apie G. Nausėdos narystę partijoje.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA