REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Kovo 3 d. 12:54

G. Landsbergis tikina, kad kaskart kalba su Lenkijos kolegomis dėl karinio bendradarbiavimo

Lietuva

Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


293764

Kilus diskusijų dėl to, ar karo atveju Lenkijos kariuomenė ateitų į pagalbą Lietuvai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad kiekvieną kartą susitikdamas su Varšuvos kolegomis diskutuoja dėl glaudesnio karinio bendradarbiavimo dvišaliu pagrindu.

„Kiekvieną kartą“, – sekmadienį žurnalistams Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryboje sakė G. Landsbergis.

„Esmė tokia, kad informacijos pasakyti daugiau, nei pasakė premjerė, mes negalime“, – aiškino jis.

Šią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė interviu tv3.lt teigė, kad Lenkijos įstatymai nenumato pareigos agresijos atveju kaimyninei valstybei siųsti karius į Lietuva. Tiesa, sekmadienį Vyriausybės vadovė tvirtino, kad buvo ne taip suprasta. Pasak I. Šimonytės, ji niekada nesakė ir net negalėtų pasakyti, kad kaimyninė Lenkija Lietuvos užpuolimo atveju į pagalbą neateis.

Reaguodamas į tai, G. Landsbergis patikino, kad mato poreikį ieškoti būdų stiprinti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą krašto gynybos srityje. Anot jo, praėjusių metų vasarą patvirtinti atnaujinti NATO regioninės gynybos planai nenumato atskirų dvišaliu pagrindu kuriamų bendradarbiavimo formų. Tačiau, tęsė jis, sparčiai prastėjanti geopolitinė situacija verčia Vilnių siekti, jog tokie susitarimai atsirastų.

„Regioniniai planai nenumato dvišalio bendradarbiavimo atskirai. Jie numato bendrą visų sąjungininkų pajėgų judėjimą iki 5-ojo straipsnio, tam tikriems indikatoriams atsirandant, ir po 5-ojo straipsnio“, – dėstė jis.

„Jis galėtų būti pastiprintas atskirais dvišaliais politiniais sprendimais arba regioniniais sprendimais, kurie, sakykime, atlieptų scenarijus, kurių neapima regioniniai planai arba eina paraleliai jų“, – aiškino šalies diplomatijos vadovas.

Stiprinti bendradarbiavimą būtų galima ir tobulinant regioninės gynybos planus, pažymi G. Landsbergis. Tačiau tokia politinė diskusija yra pernelyg sudėtinga, sakė jis.

„Ar galima stiprinti regioninius planus, kurie yra prieš metus patvirtinti Vilniuje? Kol kas politinė diskusija tuo klausimu atrodo neįmanoma dėl to, kad pirmas prikišamas dalykas – tik ką patvirtinta“, – sakė jis.

Todėl, tęsė TS-LKD pirmininkas, atlikus Lietuvos namų darbus ir savo ruožtu sustiprinus krašto apsaugos sistemą, būtų galima lengviau įtikinti sąjungininkus bei Lenkiją dėl regioninės partnerystės.

„Regioninės partnerystės yra antrasis žingsnis po to, kai mes esame jau savo žingsnius padarę. Norint įtikinti mūsų partnerius daryti kažką daugiau dėl mūsų, pirmas klausimas, kurį gaunu susitikimuose – kada bus visuotinis šaukimas?“ – dalijosi G. Landsbergis.

Nežino, ar diskusijos vyksta ir prezidentiniu lygiu

Kelissyk pažymėjęs, jog Vyriausybiniu lygiu diskusijos su Lenkija vyksta, paklaustas, ar prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu apie tai kalbasi su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda, G. Landsbergis gūžtelėjo pečiais. Tačiau poreikis tam, akcentavo jis, yra būtinas.

„Aišku, vienareikšmiškai. Be jokios ironijos – turi visais lygiais vykti diskusijos dėl to, kad mes esame surišti geografine gija ir ji mus sieja“, – tvirtino politikas.

Jo teigimu, prezidentai išskirtinai gynybos klausimus aptarinėju praėjusių metų gegužę – po to pranešta ir apie bendras Lenkijos ir Lietuvos karių pratybas. Visgi, ar šiuo metu klausimas dėl karinio bendradarbiavimo yra prezidentiniame debate – G. Landsbergis negalėjo atsakyti.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Lietuvoje viešėjusiam Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.

„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA