Džiazo festivalio „Birštonas“ 20-asis pavasaris gali tapti ryškiausiu

Kovo 23–25 dienomis jaukus Birštono kurortas jau 20-tą kartą taps šalies džiazo sostine, sutraukiančia tiek publikos iš visos Lietuvos, kiek miestelyje yra gyventojų.

Tradicinis džiazo maratonas išpuoštoje Birštono kultūros centro salėje, mieli festivalio šaukiniai, plakatai, džiazo fotografijomis nukabinėtos salės prieigos, kiemelyje šurmuliuojanti publika, audringi naktiniai „džemai“ – be viso to savo gyvenimo jau neįsivaizduoja nė viena džiazo kūrėjų ir mėgėjų karta.
Trauka nepaiso titulų

Sakoma, kad tik katastrofa nutrauktų Birštono šventę. Seniausias šalyje, pradėtas rengti 1980-aisiais, festivalis „Birštonas“ ištvėrė ne vieną sunkmetį, valdžių ir santvarkų, valiutų kaitą. Net 1990-ųjų pavasarį žmonės klausėsi džiazo kultūros centre, atsinešę radijo imtuvų, kad sužinotų naujienų apie Sovietų armijos veiksmus Vilniuje. Muzikantai iš užsienio tais metais į festivalį atvyko nelegaliai.

Per pirmuosius Birštono festivalius už komplektą bilietų kurortas galėdavo gauti deficitinę paskyrą gelžbetoniui ar cementui. Į vieną vietą pretenduodavo po 8–10 klausytojų. Po koncertų publika įsitaisydavo su miegmaišiais namų laiptinėse, pušyne, parke.

„Gyvenimas per trumpas, kad nepabūtume Birštone ir nepasiklausytume džiazo“, – yra sakęs festivalio sumanytojas ir siela, Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis. Kartą čia atvykus, nenumaldomai traukia sugrįžti. Todėl net ministrais, diplomatais, įmonių ir mokyklų vadovais tapę klausytojai nepamiršta kas antrą pavasarį keliuko į didžiąją džiazo fiestą Birštone.

Festivalis – lyg Nemunas

Vis dėlto 20-osios šventės rengėjai nenusiteikę gyventi prisiminimais ar jubiliejaus proga rengti veteranų sąskrydžio. Jie kvies prisiliesti prie Lietuvos džiazo istorijos šaknų per patriarchų mokinius.
Juk Birštone kūrybos kelią pradėjo daug iškilių šalies džiazo kūrėjų, tapusių įtakingais pedagogais. Šis festivalis – lyg Nemunas, į kurį subėga jaunesni džiazo intakai. Jis davė impulsą vilniečiams, kauniečiams ir klaipėdiečiams rengti džiazo festivalius savo miestuose ir perimti gerąsias jo tradicijas.

Įdomu, kad paties Birštono festivalio veidas išliko unikalus – tuo rūpinasi darni menininkų komanda. Per 38 metus ji beveik nepasikeitė. Grafikas Rimvydas Kepežinskas sukūrė jau 20 unikalių šventės plakatų, improvizuodamas muzikiniais motyvais. Šiemet jau aštuntą kartą scenografiją šventei parengė dailininkė Irma Mickevičiūtė.

Festivalio senbuviai – šviesų dailininkas Norvydas Birulis ir garso režisierius Valdas Karpuška – taip ištobulėjo, kad tapo lygiaverčiais muzikantų partneriais. Šventę nuolat fotografuoja ir parodas jai rengia Ričardas Dailidė, Albertas Švenčionis, Stasys Povilaitis, Vytautas Suslavičius, Dainius Labutis, o laureatams jau daug metų yra teikiamos menininko Marijaus Petrausko sukurtos unikalios „Grand Prix“ statulėlės.

1994-aisiais, mirus Z. Vileikio bendraminčiui muzikologui Liudui Šalteniui, daug prisidėjusiam prie Birštono festivalio įtvirtinimo Lietuvos kultūros žemėlapyje, jo darbus perėmė mokiniai – muzikologai Jūratė Kučinskaitė ir Darius Užkuraitis.
Susitiks istorija ir ateitis

Niekur kitur neišgirstume per tris dienas tiek daug lietuviško džiazo kaip Birštone. Niūriais laikais jis žadino viltį, o šiandien liudija mūsų išlaisvėjimą ir atvirumą pasauliui. Jubiliejus – proga pasidžiaugti tuo, kad festivalis netapo komerciniu renginiu, kad išliko pačių aktyviausių ir įdomiausių visų kartų Lietuvos džiazo kūrėjų scena.

storija ir ateitis susitiks ir šių metų šventės programoje. Į Birštono sceną su naujais projektais grįžta džiazo grandai Dainius Pulauskas, Vytautas Labutis, Leonidas Šinkarenka, Arkadijus Gotesmanas, Liudas Mockūnas, Kęstutis Vaiginis, praėjusio festivalio atradimas grupė „Reinless“. Naujus talentingus partnerius pristatys šventės senbuviai Herbie Kopfas, Kauno bigbendas, Dmitrijus Golovanovas.

Neda Malūnavičiūtė minės džiazo karjeros 30-metį, Andrejus Polevikovas – 20-metį. Būtent Birštone mokykliniais projektais jie pradėjo savo profesines karjeras.

Daugybę džiazo talentų išugdęs, festivalio simboliu tapęs džiazo patriarchas Vladimiras Čekasinas šiemet išves į Birštono sceną naują būrį Vilniaus kolegijos debiutantų, su kuriais muzikuos pripažinti Azerbaidžano menininkai.
Pirmą kartą šventėje pasirodys ir veržli jauna grupė „Džiazlaif“, su rinktine tarptautine palyda prisistatys Prancūzijoje gyvenanti vokalistė Viktorija Gečytė, debiutuos jaunas Klaipėdos džiazo orkestras.

Atmosfera kais tris dienas

Laukia ir daugiau netikėtumų: sunkioji džiazo artilerija sugriaudės sekmadienį, kai koncertuos trys improvizacinės muzikos žvaigždės – L. Mockūnas, prancūzų gitaristas Marcas Ducret ir vienas įtakingiausių šių laikų būgnininkų – amerikietis Jimas Blackas.
Klausytojus žada nustebinti ir papildžiusi savo komandą grupė „Reinless“ bei gitaristo Jonathano Kreisbergo kvartetas iš Niujorko.

Per visą Birštono džiazo festivalio istoriją jo scenoje negrojo vien amerikiečių grupė, juolab tokio kalibro muzikantų kaip šio kvarteto. Jis vienija Niujorko džiazo elito atstovus, gastroliuojančius pasaulyje su džiazo legendomis, dėstančius prestižinėse džiazo mokyklose. Niujorkiečiai panoro užsukti į Birštoną po savo koncerto Stokholme.

Taigi, džiazo piligrimams šiemet būtina patausoti energiją ir namo neskubėti – tai gali būti įspūdingiausias ne tik 20-ojo, bet ir 20-ties Birštono festivalių koncertas.