REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2022 m. Birželio 3 d. 07:00

„Du­ce­le“ mu­zi­ki­nės gars­ty­čios – ir kan­da, ir gy­do

Šiauliai

„Du­ce­le“ Šiau­liuo­se at­liks ne­ma­žai pa­trio­ti­nių, už­de­gan­čių Lat­vi­jos folk­lo­ro dai­nų. Bal­ti­jos ša­lys vi­sa­da bu­vo im­pe­ri­jų kryž­ke­lė­se, liau­dis kū­rė dai­nas ka­ro te­ma, nes žmo­nes ver­tė ka­riau­ti.

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


229705

Va­kar Šiau­liuo­se pra­si­dė­jo jau XXIII Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos kai­mo mu­zi­kan­tų ir ka­pe­li­jų fes­ti­va­lis „Ant ru­be­žiaus“ bei tau­to­dai­lės ir ama­tų mu­gė. Pės­čių­jų bul­va­re ir mu­zi­ki­nio klu­bo „Juo­nė pa­stuo­gė“ va­sa­ros kie­me vyks­tan­tys ren­gi­niai pri­sta­to Bal­ti­jos ša­lių liau­diš­ko mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jas. Šeš­ta­die­nį fes­ti­va­ly­je kon­cer­tuo­sian­čios gar­sios lat­vių gru­pės „Du­ce­le“ va­do­vas Ar­nis Veisbār­dis šyp­so­si: „My­li­me tuos, ku­rie gir­di ir jau­čia kaip mes.“
 

Ekologiškos muzikos grupė

„Liaudies muzikantų, hipsterių ir svingerių roko orkestras“ – taip pristatoma latvių grupė „Ducele“, kuri užregistruota ir kaip ekologiškos muzikos grupė. Joje groja patyrę ir profesionalūs vyrai: Arnis Veisbārdis (vokalas, gitara, buzukis), Andris Alviķis (vokalas, bosas, akordeonas, smuikas, fleita), Artūrs Uškāns (akordeonas, kanklės, fleita, mandolina, vokalas) ir Mārcis Kalniņš (bosinė gitara).

Grupės muzikantai apie save sako, kad jų muzika yra apmąstymų dainos – juk gyvenimas nėra toks saldus. Be to, jų dainos yra ir kaip garstyčių pleistras – ir šiek tiek kanda, ir šiek tiek gydo.

Antrą kartą į festivalį „Ant rubežiaus“ atvykstančios grupės vadovas A. Veisbārdis „Etaplius“ atvirauja, kad nedaug trūko, jog jų grupė į Šiaulius nebūtų atvykusi. Jis pats susirgo koronavirusu, praėjusią savaitę vos prakalbėjo, bet sveikata sparčiai taisosi, oras šiltėja, tad susitikimas su šiauliečiais žada būti tikrai nuotaikingas.

A. Veisbārdis mena, kad kai pirmą kartą, gal prieš trejus metus, jie atvyko į festivalį „Ant rubežiaus“, miestas juos pasitiko dideliais plakatais su jų grupės atvaizdu. „Tai taip maloniai nuteikė, buvome tikrai nustebinti. Mus taip šiltai priėmėte“, – šypsosi, sakydamas, kad Lietuva jų grupę atrado po LRT laidos „Duokim garo“. Kelis kartus grupė buvo pakviesta į filmavimus, o galiausiai juos pastebėjo Pranciškus Trijonis ir ėmė kviesti į festivalį „Ant rubežiaus“.

„Mes pasistengsime sukurti kuo geriausių prisiminimų. Nesvarbu, kad kai kas mus pavadina Latvijos žvaigždėmis, mes grojame tą muziką, kuri mums patinka. O ir klausytojams ji patinka. Esame labai užimti – vien birželį turėsime apie keturiolika koncertų, atlaikysime tikrą maratoną. Rudeniui turime naują programą, sukurtą dar prieš koronaviruso pandemiją. Turėjome koncertinį turą, parengtą pagal 1960–1980-aisiais emigravusios latvių grupės muziką. Jie buvo labai populiarūs latvių emigrantų kolonijose užsienyje. Jie leido plokšteles, kurios nelegaliai buvo atvežamos tuomet dar į sovietinę Latviją“, – pasakoja Arnis.

Pasaulio atlikėjai atranda folklorą

Anot grupės vadovo, nors daugelis dabar gyvena susirūpinę dėl laisvę ginančių ukrainiečių, bet žmonėms reikia gyventi toliau, nepasiduoti depresijai, nes tuomet visiškai nieko nebegalėsi daryti.

„Mes dalyvavome ne viename labdaros renginyje, kad paremtume Ukrainą, pabėgėlius. Atvirai pasakius, tapau neapsakomai džiaugsmingas, kai sužinojau, kad lietuviai surinko penkis milijonus eurų „Bayraktar“ pirkti. Super, jūs šaunuoliai“, – sako Arnis, pridurdamas, kad Šiauliuose „Ducele“ repertuare nebus ukrainietiškų dainų, nes ukrainietiškai jie nemoka, tačiau skambės daug patriotinių, uždegančių Latvijos folkloro dainų.

„Baltijos šalys išgyveno panašių jausmų, ką dabar išgyvena Ukraina. Mes visada buvome visokių imperijų kryžkelėse, liaudis kūrė dainų karo tema, nes mūsų žmones vertė kariauti. Latvijoje tokių dainų daug, jos tikrai atlieps Ukrainos įvykius, parodys mūsų vertybes“, – sako muzikantas.

Folkloras pastaruoju metu populiarėja, jaunimas atranda prosenelių dainas, jas perkuria, suteikia naujo skambesio, spalvų. „Globalizacija įvairių šalių populiariajai ir roko muzikai nieko gero nedavė, muzika tapo vienoda. Savo laiku Peteris Gabrielis pradėjo naują muzikos judėjimą, o dabar madinga tampa konkrečių regionų muzika, atliekama autentiška kalba. Kiekvienai tautai tampa labai svarbu išsaugoti paveldą – šį unikalų turtą. Liaudies muzikoje užkoduota tai, kas tautai svarbiausia: patirtis, įgūdžiai, pasaulėžiūra, vertybės ir kt. Smagu, kad žmonės pradeda suprasti, kokį lobį gavo su genais. Kai žinai savo šaknis, jas jauti, jas visada ginsi. Emigrantai, nors ir išvyksta į kitas šalis, anksčiau ar vėliau supranta, kur yra jų širdis“, – sako muzikantas.

O kokiais žodžiais jūs norite kreiptis į Šiaulių publiką?

– Baltijos šalys, jų žmonės turi daug ką bendro. Neabejoju, kad, atėję į festivalį, jie išgirs daug muzikos motyvų, intonacijų, artimų jų šalies muzikai. Svarbiausia suprasti, kad mes muzikuojame iš visos širdies. Mylime tuos, kurie girdi ir jaučia kaip mes.

Pasirodys daugiau nei 30 kolektyvų

Festivalio metu Šiauliuose tris dienas skambės liaudiška muzika ir šurmuliuos tautodailės ir amatų mugė. Į festivalį pakviestos originalios kapelijos ir stilizuotos kapelos iš įvairiausių Lietuvos regionų, taip pat liaudiškos muzikos atlikėjai ir ansambliai iš Latvijos ir Estijos – tiek žinomi profesionalūs atlikėjai, tiek mėgėjiškos kapelijos. Planuojama, kad festivalio koncertuose per tris dienas pasirodys daugiau kaip 30 kolektyvų.

Festivalio koncertus planuojama filmuoti ir tiesiogiai transliuoti per socialinius tinklus, o iš nufilmuotos medžiagos – sukurti festivalio muzikinį filmą. Festivalio dalyviai bus pamaloninti specialiomis organizatorių dovanomis ir prizais, o kiekvienos dienos šauniausiai stilizuotai kapelai, kapelijai ir svečių kolektyvui bus įteiktos nominacijos – tautodailininko Rimanto Paunksnio sukurta „Muzikantų angelo“ statulėlė.

Festivalio dienai pasibaigus, klubo „Juonė pastuogė“ vasaros kiemelyje visi muzikantai degustuos žemaičių regiono valgius, o muzika netils iki pat paryčių...



REDAKCIJA REKOMENDUOJA