Du tūkstančiai kilometrų skirti tyrinėti baltus

Lietuva

Projekto partnerių archyvo nuotr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Etaplius.lt

267926

Vietinis turizmas Lietuvoje – tai ne tik didieji miestai ir kurortai, tai ir ežerai, piliakalniai, juodos duonos bei išsirpusių aviečių skonis, muziejų ekspozicijos ir amatininkų dirbiniai. Visa tai ir dar daugiau yra „Tyrinėk baltus“ – tarptautiniame lietuvių ir latvių projekte, jungiančiame gausybę lankytinų vietų daugiau nei 2 000 km atstumu. Populiarinant šį kultūros kelią išleisti nauji leidiniai, pritaikyti lankymui paveldo objektai, įrengtos naujos erdvės, sukurti filmukai ir kitos technologinės inovacijos, pagilintos gidų žinios skatina vietinį ir atvykstamąjį turizmą Lietuvoje bei Latvijoje.

Foto galerija:

Baltiškoji kilmė

Mes, lietuviai ir latviai, didžiuodamiesi savo baltiškąja kilme, turime geriau pažinti, išsaugoti ir skleisti savo istoriją bei kultūrą, kuriose slypi mūsų praeitis, mūsų pradžia. Rūpinantis tuo, į projektą „Tyrinėk baltus“, finansuojamą 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos, susibūrė net septyni dviejų šalių partneriai: trys iš Lietuvos (Klaipėdos ir Šiaulių regionų) bei keturi iš Latvijos (Žiemgalos ir Kuržemės).

Visi septyni projekto partneriai dvejus metus aktyviai dirbo, kad sukurtas „Baltų kelias“ kuršių, žiemgalių ir sėlių žemėmis būtų atrastas keliautojų, pelnytų jų pripažinimą ir išpopuliarėtų.

Pamatyti, pažinti ir išbandyti bemaž 2 000 km besidriekiančiuose Lietuvos ir Latvijos maršrutuose išties yra ką. „Baltų kelyje“ turistai gali aplankyti unikalius gamtos ir kultūros paveldo objektus: piliakalnius, šaltinius, šventus medžius ir miškus, ežerus, muziejų ir lankytojų centrų ekspozicijas. Jų laukia moderniai pritaikytos erdvės, amatininkų siūlomos įtraukiančios edukacinės programos ir autentiška vietinė virtuvė.

Foto galerija:

Unikalumas moderniai

Tam, kad būtų įdomu keliauti „Baltų keliu“, projekte buvo naudojami inovatyvūs technologiniai sprendimai, įrengtos tokios erdvės, kuriose istorija tarsi atgyja, ten vyksta renginiai, parodos, edukacijos, rodomi 3D filmai, rengiami virtualiosios realybės turai.

Pavyzdžiui, Šiauliuose „Baltų kelio“ lankytojų centre (esančiame Šiaulių turizmo informacijos centro patalpose) įrengta multifunkcinė erdvė, vyko paroda „Baltų menas“, o iki vėlyvo rudens galima apsilankyti ir pažaisti parodoje „Senieji vaikų žaislai“. Be to, sukurti edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, paskaitos, susitikimai ir kt. renginiai, bus pastatytas infoterminalas, pritaikytas neįgaliesiems.

Renovuojant Klaipėdos r. turizmo informacijos centrą, buvo panaudoti ir senovės baltų simboliai, ir modernios technologijos. Todėl jame, supažindinant su kuršių istorija, patys lankytojai gali „nusikelti“ į senovės kuršių kaimelį virtualiu 3D filmu, pasimatuoti kuršių rūbus ir atsisiųsti nuotrauką. Įrengtas interaktyvus Klaipėdos regiono žemėlapis dar labiau skatina turistus leistis į baltų vietovių tyrinėjimą.

Latvijos Žiemgaloje buvo rekonstruotas pėsčiųjų takas, kuris vilioja pakilti į Mežuotnės piliakalnį, pasigrožėti vaizdais iš naujosios apžvalgos aikštelės, o apačioje – pamatyti piliakalnio modelį bei interaktyvius stendus.

Kuržemės planavimo regiono agentūros sukurta keliaujanti fotografijų paroda „Kuršių žemė“ eksponuota Latvijoje net 18-oje erdvių – nuo muziejų, bibliotekų iki prekybos centrų. Kuldygos savivaldybė 2021 m. tarpvalstybiniu lygmeniu organizavo Baltų vienybės dieną, kurios koncertinė programa, parodos, senovės amatų dirbtuvės bei amatininkų turgus pritraukė daugiau nei 2 500 lankytojų. Ypač vertinga Kuldygos krašto muziejuje sukurta ekspozicija apie kuršių istoriją ir kultūrą.

Visi partneriai parengė naujus turistinius leidinius lietuvių, latvių ir anglų kalbomis: „Kuršiai ir žemaičiai“, „Žiemgaliai“, „Sėliai“, kuriuose – apie 300 siūlomų įdomiausių, vertingiausių ir naujausių Latvijos ir Lietuvos objektų, susijusių su baltų praeitimi ir dabartimi, kultūros paveldo raiška dabartyje. Leidinių pradžioje pateiktas žemėlapis leidžia matyti teritorijos visumą, o išsamesnis informacijos pateikimas pagal dabartines savivaldybių ribas leis turistui lengviau ir greičiau susiorientuoti, rasti informaciją baltukelias.lt svetainėje.

Pažinti Latviją traukia tikroviškumo įspūdį kuriantys du 3D filmukai, vaizduojantys senųjų žiemgalių ir sėlių gyvenvietes Tervetėje ir Sėlpilyje. Patirti Lietuvą skatina keturi filmukai apie žiemgalius, kuršius ir sėlius bei nematerialųjį jų paveldą.

Foto galerija:

Augo specialistų profesionalumas

Kuriant šį kultūros kelią, išaugo ir turizmo srities specialistų bei gidų profesionalumas Lietuvoje ir Latvijoje: vyko mokymai gidams bei turizmo paslaugų teikėjams, turizmo konferencija ir forumas, taip pat kūrybinės dirbtuvės, kur buvo dalytasi patirtimi, kuriami ateities planai.

Taip pat buvo organizuojami „Baltų kelio“ gidų mokymai. Savo žiniomis dalijosi geriausi istorijos, archeologijos, turizmo specialistai. Pandemijos metu Lietuvoje viešai transliuoti mokymai sulaukė itin didelio susidomėjimo bei pasižymėjo dalyvių gausa – 16 paskaitų nuotolinį kursą klausė per 400 žmonių, o paskaitų įrašai ir toliau yra žiūrimi. Latvijos Žiemgalos ir Kuržemės regionuose tokie pat mokymai po pandemijos vyko gyvai – juos išklausė apie 60 gidų.

Nacionalinės regionų plėtros agentūros organizuoti išvykstamieji vienos dienos mokymai vaikams, dviejų – suaugusiesiems, remiantis kiekvienos amžiaus grupės poreikiais. Taip pat parengta ir išleista spalvinimo ir užduočių knygelė vaikams „Baltų kelias“.

Ypatingi įspūdžiai, matytos ekspozicijos, edukacijos buvo „Vikingų kelyje“ Norvegijoje – jie naudingi tolesnei plėtrai ir įdomesniam bei turiningesniam senųjų genčių kultūros paveldo pažinimui ir perteikimui šiuolaikiniam žmogui, vietos ir užsienio turistui.

Labai vertingos buvo baltų kultūros objektų, ekspozicijų, edukacijų pažinimo išvykos (mainų vizitai) į Latviją, latviams – į Lietuvą, kuriuose dalyvavo abiejų šalių turizmo informacijos centrų darbuotojai, turizmo paslaugų teikėjai, muziejininkai. Dalyviai pamatė, ką įgyvendino kaimynai, ką galima pritaikyti ar patobulinti savo krašte.

Foto galerija:

Ne pabaigai, o ateičiai

Džiugu, kad „Baltų kelias“ buvo vienas tarp konkurso „Sėkmingiausias turizmo projektas Lietuvoje 2021 m.“ nominantų. Tai jau yra laimėjimas ir pripažinimas!

Ir toliau planuojami viešinimo darbai, nes didelio susidomėjimo sulaukęs 2021 m. visą vasarą trukęs kelionių fotografijų konkursas „Tyrinėk baltus“ po 72 Lietuvos ir Latvijos savivaldybes verčia nesustoti. Interneto svetainėje, žemėlapyje ir išleistuose leidiniuose visi „Baltų kelio“ maršrutai ir objektai, lyg labiausiai prinokusios žemuogės, suverti ant smilgų. Keliautojui tereikia imti ir skanauti pasirinktinai, atkarpomis ar išsiruošti į didįjį baltų kultūros pažinimo ir tyrinėjimo turą.

Ateityje „Baltų kelią“ bus siekiama integruoti į Europos kultūros kelių žemėlapį ir dar aktyviau skleisti žinią apie Lietuvą bei Latviją, kaip patrauklias kelionėms šalis, bei jų išskirtinumą – baltišką paveldą dabartyje.

Tekstas parengtas įgyvendinant 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą Nr. LLI-447 „Baltų kultūros pažinimo skatinimas ir žinomumo apie tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“ didinimas“ (ark. „Explore Balts“).

Projekto biudžetas – 869 tūkst. Eur, iš jų 739 tūkst. Eur – Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas.

Pranešimas parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už pranešimo turinį atsako Šiaulių turizmo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt