REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Sausio 5 d. 15:43

Diskusija dėl rusų mokyklų atsisakymo: savivalda kelia klausimus ir dėl ukrainiečių vaikų

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS


288317

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui svarstant laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų, dalis savivaldos atstovų abejoja, ar taip nebus pakenkta ukrainiečių karo pabėgėlių vaikams, mokslus pratęsusiems rusų mokyklose Lietuvoje.

Tuo metu Vilniaus savivaldybė abejoja, ar rusiška terpė geriausiai atitinka nuo karo pabėgusių ukrainiečių šeimų interesus.

Greitai 130-ties metų sukaktį minėsiančios Trakų rajono Lentvario „Versmės“ gimnazijos direktorė Oksana Kietavičienė savo ruožtu pažymi, kad vietos rusų bendruomenė turi gilias šaknis ir žmonės nori išlaikyti galimybę komunikuoti gimtąja kalba.

„Mūsų mokykla atlieka daugiakultūriškumo misiją: šiandien mes turime 305 mokinius, ir iš jų 81 yra atvykęs – 69 ukrainiečiai ir 12 baltarusių. Rusų kalba svarbiausia kaip komunikavimo priemonė“, – BNS penktadienį sakė O. Kietavičienė.

„Gyvenime griauti ir sugriauti galima daug“

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Klaipėdos meras sako, kad savivaldybės turės vykdyti sprendimus, kurie bus patvirtinti šalies mastu, tačiau siūlo negriauti sistemos, taip pat kelia klausimą, kur mokytųsi ukrainiečių vaikai, dabar daliai jų renkantis rusiškas mokyklas.

„Kalbant apie rusiškas mokyklas, reikalingas labai rimtas pasvarstymas, nes gyvenime griauti ir sugriauti galima daug, bet vienas iš klausimų, kuris automatiškai kyla – ką darysime su ukrainiečių vaikais, kurie tose mokyklose mokosi?“ – penktadienį savivaldybės BNS perduotame komentare sakė Klaipėdos meras.

„Klaipėda yra multikultūrinis miestas ir šios mokyklos neatsirado vakar, jos veikia daugybe metų, taip pat mes turime pabėgėlius iš Ukrainos, jų šeimas, jų vaikus, kurie ten mokosi, aš norėčiau matyti sistemą“, – pridūrė jis.

Ministro siūlymą skeptiškai vertina ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. Pasak jo, priešiška propaganda ateina iš šeimos aplinkos, o ne ugdymo įstaigos.

„Egzistuoja ta problema, kad dalis vaikų veikiami nacistinės propagandos ir ją reikia kažkaip spręsti, bet aš labai abejoju, kad ta propaganda eina iš mokyklos. Ji eina šeimoj, kur žiūrima palydovinė, internetinė kažkokia informacija, ir iš ten vaikai gauna tą informaciją, kuri juos nuodija. Rusiškų mokyklų uždarymas, mano nuomone, kažin, ar teisingas žingsnis, tik sukiršins mūsų visuomenę“, – BNS penktadienį sakė A. Žukauskas.

Seimo komiteto vadovas taip pat teigė, kad Lietuvoje padėtis skirtinga nei Latvijoje ir Estijoje, kurių pavyzdžiu sekti uždarant rusiškas mokyklas svarsto ministras, nes „Lietuva yra stipresnė šalis su gilesnėmis tradicijomis“. Vis tik jis sutinka, kad vertėtų daugiau turinio mokyti lietuvių, o ne tautinės mažumos kalba, neišskiriant rusų.

Vilniuje rusakalbių mokinių skaičius augo

Švietimą kuruojantis Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris sako, kad atėjo laikas diskusijai, kaip turėtų keistis mokymas rusų kalba, tačiau kol nėra pateikta konkrečių pasiūlymų iš Švietimo ministerijos, nėra aišku ir tai, kokių veiksmų turėtų imtis savivaldybės.

„Laikas diskusijai tikrai pribrendo ir geopolitinė situacija verčia galvoti, kokia padėtis yra Lietuvos mokyklose. Paties detalaus pasiūlymo nesu matęs, kiek žinau, ministerija jo nėra paruošusi, bet jei toks pasiūlymas atsirastų, jį būtų galima svarstyti“, – BNS sakė A. Šileris.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, sostinėje šiuo metu yra 14 rusų kalba ugdymą vykdančių švietimo įstaigų. Nuo 2008 metų vaikų, besimokančių rusų kalba, skaičius išaugo nuo 9,5 iki 11,5 tūkstančio.

Pasak vicemero, dalis jų – apie 1,5 tūkst. – yra nuo karo pabėgusių ukrainiečių ir dėl režimo pasitraukusių baltarusių vaikai, neįskaičiuojant besimokančių privačiose mokyklose.

„Čia matome dar vieną keistenybę ir problemą, kad asmenys, bėgantys nuo teroristinių Rusijos ir Baltarusijos režimų, patenka Lietuvoje į rusakalbę terpę, ir klausimas, ar tai geriausia atitinka tiek jų, tiek Lietuvos interesus“, – kalbėjo A. Šileris.

Lentvario gimnazijoje – didelė dalis ukrainiečių

Lentvario „Versmės“ gimnazijos direktorė O. Kietavičienė sako, kad jos vadovaujama mokykla – lietuviška, nors ugdymas vyksta ir rusų kalba, taip pat ji tapo prieglobsčiu nuo karo ir režimo pabėgusių žmonių vaikams.

„Pas mane dirbs trys mokytojos ukrainietės, kurios ketina likti, intensyviai mokosi kalbos, todėl man atrodo, kad atimti kalbą, komunikavimo priemonę, būtų perdėta. Ukrainiečiams, kurie atvykę, yra greičiau suprasti, susikalbėti rusų kalba, bent pradžioj“, – kalbėjo direktorė.

Gimnazijos direktorė taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų kalba paprasčiau bendrauti atvykusiems iš Ukrainos, Baltarusijos, bent iš pradžių, iki išmoks lietuviškai, o tą turės padaryti, norėdami integruotis.

„Dalis jų išvyks ir jau išvyko, bet dalis ketina likti, pagal tėvus matau, kad perka nekilnojamą turtą, akivaizdu, kad be lietuvių kalbos jie negalė likti“, – pridūrė direktorė.

Ji taip pat pažymi, kad mokykla įkurta 1896 metais, ir joje karta iš kartos mokosi vietos rusakalbiai, nes bendruomenė įsikūrusi seniai.

„Bendruomenė yra, jos niekur neišnaikinsi, nepanaikinsi, bet tai vietinė bendruomenė, mano pačios močiutės, tėvai vietiniai, ir gimtoji kalba rusų kalba, bet aš nenorėčiau, kad ją iš manęs visai atimtų“, – kalbėjo O. Kietavičienė.

Visagine rusiškas klase surinkti – sunku

Visagino „Atgimimo“ gimnazijos direktorė Veronika Voitekian sakė, kad svarstymų atsisakyti mokymo rusų kalba nekomentuos, nes nėra konkrečių siūlymų, kuriuos būtų galima vertinti.

Mokyklos vadovė taip pat teigė matanti tendenciją, kad rusakalbių ar mišrios šeimos pačios vis dažniau leidžia vaikus į lietuviškas mokyklas.

„Kalbant apie Visaginą, tendencija yra tokia, kad vis daugiau (rusakalbių – BNS) šeimų pasirenka lietuviškas mokyklas, jau nuo pirmos ar penktos klasės. Mums kasmet vis sunkiau suformuoti tris devintas klases“, – BNS sakė V. Voitekian.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.

Minimu laikotarpiu, rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA