PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Vasario 28 d. 14:30

Desovietizacijos komisija siūlo visoje Lietuvoje pervadinti S. Nėries gatves, dėl K. Škirpos prašys pažymos

Lietuva

Asociatyvi Dainiaus Vyto / Ukmergės rajono savivaldybės nuotr.

Augustas StankevičiusŠaltinis: BNS


293390

Vadinamoji Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, trečiadienį nusprendė, kad sovietmečio rašytojos Salomėjos Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos.

„S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms-politinėms struktūroms, įtvirtinant sovietinę okupaciją“, – po komisijos posėdžio BNS trečiadienį sakė jos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Verdiktą dėl poetės gatvių pavadinimo komisija priėmė tik gavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) pažymą.

Dėl tokios pačios pažymos suteikimo trečiadienį kreiptasi ir sprendžiant klausimą dėl Vilniuje esančios atminimo lentos prieštaringai vertinamam diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai.

„Nusprendėm kreiptis į centrą, nepaisant to, kad yra pakankamai nemažai medžiagos. (...) Pirmiausia, mes nesurašysime visko, kas yra monografijose, o visuomenė turi suvokti kodėl priimamas vienas ar kitas sprendimas, todėl kontraversiškais atvejais, kai sprendimai priimami dėl svarbių Lietuvos istorijai asmenų, (...) prašome išvados, kad būtų galima ją kartu su sprendimu pateikti“, – kalbėjo V. Karčiauskas.

K. Škirpos kritikai pabrėžia, kad jo veikloje Antrojo pasaulinio karo metais buvo antisemitizmo apraiškų, o K. Škirpos vadovautas Lietuvių aktyvistų frontas antisemitizmą iškėlė į politinį lygį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.

Tuo metu karininko rėmėjai pabrėžia jo indėlį nepriklausomos valstybės kūrimui ir įtvirtinimui – jis 1919 metų sausio 1 dieną su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę.

Desovietizacijos komisija posėdyje taip pat svarstė klausimą dėl Šiauliuose esančios atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, tačiau sprendimas nepriimtas, nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus.

„Nesutarėme dėl formuluotės dalykų. Diskusija nebaigta, sprendimas nepriimtas. Kadangi projektas ir išvados yra darbiniai dokumentai, aš nenorėčiau per daug komentuoti“, – sakė komisijos vadovas.

„Neradome kol kas bendro sutarimo, kokį mes turime priimti sprendimą: ar kad Šiauliuose turime nuimti lentą, ar konstatuoti, kokius veiksmus atliko Noreika“, – pridūrė jis.

Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta prieš kelerius metus didelį rezonansą buvo sukėlusi Vilniuje.

Tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu J. Noreikai skirta lenta buvo nuimta nuo Vrublevskių bibliotekos, nes esama duomenų, kad Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Generolo Vėtros įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą.

Vėliau ant bibliotekos pakabinta naujai pagaminta atminimo lenta.

Komisija trečiadienį dar kartą nagrinėjo klausimą ir dėl Veteranų ir Partizanų gatvių pavadinimų Visagine. Anksčiau konstatuota, kad jie gali likti, tačiau galutinį sprendimą priimantis LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys nurodė savivaldybei juos pakeisti.

Dėl to šį klausimą nuspręsta dar kartą nagrinėti kitą posėdį, pasikviečiant ir centro vadovą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės.

Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.