PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Lapkričio 26 d. 12:47

Dauguma savivaldybių vėluoja pateikti informaciją desovietizacijos komisijai: kai kurios apie tokią prievolę nieko negirdėjo

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA


284583

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) duomenimis, 36 iš 60 Lietuvos savivaldybių desovietizacijos komisijai dar nėra pateikusios galimai draudimą propaguoti totalitarinius ar autoritarinius režimus pažeidžiančių viešųjų objektų sąrašų. Kai kurios savivaldybės sako apie tokią prievolę visai negirdėjusios, kitos – kad sąrašo nesiunčia, nes tokių objektų neturi. Yra ir tokių, kurios dar laukia raštiško kreipimosi su raginimu tokį sąrašą sudaryti.

Viena iš viešųjų objektų sąrašo dekomunizacijos komisijai dar nepateikusių savivaldybių – Marijampolės. Savivaldybės teigimu, tokių objektų rajono apylinkėse paprasčiausiai nebuvo rasta.

„Marijampolės savivaldybės administracija neturi istoriškai prieštaringai vertinamų objektų, todėl neteikė jokios informacijos LGGRTC tarpinstitucinės komisijos vertinimui“, – teigiama savivaldybės Eltai perduotame komentare.

Sąrašo desovietizacijos komisijai vis dar nepateikusi ir Panevėžio miesto savivaldybė. Visgi, savivaldybės atstovų teigimu, miestas savo viešąsias erdves peržiūrėjo ir „išvalė“ dar iki desovietizacijos įstatymo įsigaliojimo – prasidėjus karui Ukrainoje.

„Po karo pradžios išsivalėme, nukėlėme skulptūras, bučerdavome (susmulkinome – ELTA) užrašus kai kuriuos. Iki šiandien dėl to, kas susiję su kultūros paveldu, kažkokiais paminklais – nėra informacijos ir net negavau jokio nukreipimo kažką pateikti, tai jo ir neturime“, – paaiškino Panevėžio miesto Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Paškevičienė.

Tuo metu Visagino meras Erlandas Galaguz sako, kad apie desovietizacijos įstatymą girdėjo tik iš viešosios erdvės ir nežinojo, kaip savivaldybės turi jį vykdyti.

„Atvirai sakant, tai kažkaip keistai bendraujame – jei ne žurnalistai, tai net nežinočiau apie jokius komisijos sprendimus ar raginimus. Jokio kontakto nėra“, – sakė E. Galaguz.

Visgi Visagino meras patikino pasidomėsiąs įstatymu, nors suabejojo, ar į vertinamų objektų sąrašą savivaldybė turės ką įrašyti.

„Tikrai pasižiūrėsime aišku, gal mieste galima kažką rasti, bet visi šitie objektai jau Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikais nuimti. (...) Pasižiūrėsime, ką tokio turime ir manau, kad jau nepaisydami komisijos raginimų patys tai peržiūrėsime“, – pridūrė jis.

Įstatymo kūrėjai stebisi: sekti teisėkūrą savivaldai yra natūralu

Tarpinstitucinės desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas svarsto, kad kai kurios savivaldybės galbūt tiesiog nenori atlikti šiame įstatyme numatytų prievolių.

„Įstatymas yra įstatymas, reikia jį tik perskaityti ir neaiškumai dingsta. Tai man kyla įtarimas, kad kai kurios savivaldybės tiesiog neskaitė įstatymo, bet laukia kažko ir nenori pačios atlikti to, ką įstatymas šiuo atveju teisės aktais įpareigojo. Papildomo aiškinimo čia tikrai nereikia, tas įstatymas labai aiškus“, – teigė V. Karčiauskas.

Jis taip pat įvertino ir į savivaldybių argumentus, esą jos neturi ko į tokį sąrašą traukti – tokiu atveju, atkreipia dėmesį V. Karčiauskas, komisijai vis vien reikėtų pranešti tokią informaciją.

„Įstatymas numatė, kad turėtų savivaldybės pranešti, jei tokių objektų neturi. Alytus, pavyzdžiui, buvo taip padaręs, pranešęs pačioje pradžioje, gegužės mėnesį, kad tokių objektų neturi, nors paskui paaiškėjo, kad turi. (...) Ir kartą per metus savivaldybės turi įvertinti, ar tikrai tokių objektų neturi ir mus apie tai informuoti“, – pabrėžė V. Karčiauskas.

Tuo metu Seimo narė, pastarojo įstatymo iniciatorė, Paulė Kuzmickienė stebisi savivaldybių teiginiais esą apie desovietizacijos įstatymą nieko negirdėjo. Parlamentarė pažymi, kad prieš įsigaliojant šiam įstatymui pati asmeniškai visoms savivaldybėms išsiuntė laiškus su raginimu naują kadenciją savivaldoje pradėti nuo apsivalymo.

„Kai tik buvo išrinkti visi merai ir daugmaž susiformavo tarybos ir jų daugumos, aš asmenišku laišku kreipiausi į kiekvieną, sakydama, kad nuostabu būtų pradėti savo darbą nuo apsivalymo. Būtų labai keista, jei jie to būtų negavę.

Yra priimami įstatymai ir pareiga sekti jų prievoles. Tai gal stebėčiausi tokia pozicija. Tą būtų galima apie kiekvieną dalyką sakyti – atsiprašau, nežinau, nemačiau. Bet nieko tokio, norint galima pasitaisyti. Tik norėčiau neabejoti, kad yra toks noras“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė.

Ji pridūrė, kad dar kartą raštu kreipsis į sąrašų desovietizacijos komisijai nepateikusias savivaldybes su priminimu apie šio įstatymo vykdymą.

„Savivaldai sekti teisėkūrą yra normalus dalykas – neįmanoma to nepamatyti. (...) Įstatyme neparašyta, kad į jus kreipsis ir tada jūs pateikite tą sąrašą. Ten labai aiškiai parašyta, kad per tiek laiko savivaldybė persižiūri savo visus gatvių pavadinimus, objektus ir kreipiasi. Žinoma, jei nėra tos reikmės, tai nėra“, – teigė politikė.

„Bet man yra unikali savivaldybė, tokios dar neteko girdėti, kuri neturi jokio tokio pavadinimo. Taip jau yra, kad cvirkos yra sutupdyti į gatvių pavadinimus“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.

Gegužės 1-ąją įsigaliojęs desovietizacijos įstatymas numato, kad savivaldybių vykdomosios institucijos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) turi pateikti informaciją apie jų savivaldybių teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai pažeidžiančių šį draudimą.