„Biržai – sostinė mano“

Panevėžys

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

93777

Biržų miesto šventė „Biržai – sostinė mano“ rugpjūčio 2-ąją prasidėjo istoriniu akcentu: Biržų krašto muziejuje „Sėla“, arsenalo salėje, buvo surengta Vilniaus universiteto profesoriaus Aivo Ragausko paskaita, kuri klausytojus nukėlė 430 metų atgal į Biržų istoriją, į Magdeburgo teisių suteikimo peripetijas ir miesto savivaldos pradžią.

Pirmąjį šventės renginį ir jo klausytojus pasveikino rajono Savivaldybės meras Vytas Jareckas: „Simboliška, kad pirmasis šventės renginys skirtas mūsų krašto istorijai. Jis vyksta svarbiausioje mūsų miesto vietoje, Pilyje ir „Sėlos“ muziejuje. Krašto istorijos pažinimas mums leidžia didžiuotis Biržais, pelnytai laikyti juos savo sostine. Dėkoju „Sėlos“ muziejaus darbuotojams, kurie šiandien mus pakvietė dar kartą prisiminti prieš 430 metų įvykusį itin svarbų Biržams faktą – Magdeburgo teisių suteikimą, miesto savivaldos pradžią. AčiūVilniaus universiteto profesoriui Aivui Ragauskui, kurio paskaitos šiandien klausysime.“ V. Jareckas visiems palinkėjo prasmingos ir gražios šventės.

Prof. A. Ragausko paskaita buvo įdomi ir įtaigi, jos su dideliu dėmesiu klausė biržiečiai ir miesto svečiai. Lektorių šiek tiek papildė kitas Biržų kunigaikštystės istorijos žinovas ir tyrinėtojas prof. Deimantas Karvelis, paskaitos klausė dar viena Radvilų istorijos tyrinėtoja prof. Raimonda Ragauskienė. Susitikime dalyvavo „Sėlos“ muziejininkų bičiulis Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Žygintas Bučys.

Buvo prisiminta ir ilgai slėptų ir puikiai išsaugotų Biržų miesto archyvų istorija, istorikai atsakė į klausytojų klausimus. Muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius padėkojo istorijos tyrinėtojams, visiems įteikė po Biržų kunigaikštystės žemėlapį.

Paskaitos pabaigoje „Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė pakvietė į pagrindinius Pilies rūmus, kur buvo atverta šimtmečius skaičiuojanti skrynia – jos užrakto paslaptį muziejininkams padėjo įminti restauratoriai. Tačiau skrynia buvo tuščia, jokių dokumentų muziejininkai joje nerado.

Kai Biržų pilies arsenale jau vyko istorijai skirtas renginys, į Biržus atvyko pirmoji oficiali šventės delegacija: Nesvyžiaus (Baltarusija) atstovai, miesto, kurį su Biržais labiausiai sieja Radvilų giminės istorija.

Nauja Alio Balbieriaus knyga

Daugelis biržiečių po šios paskaitos neskubėjo iš Pilies rūmų – netrukus čia prasidėjo literatūrinis renginys: penkioliktąją savo knygą – eilėraščių knygą „Ekvilibriumas“ – pristatė biržietis poetas, eseistas, menininkas Alis Balbierius. Susipažinti su naująja A. Balbieriaus knyga padėjo Edita Lansbergienė ir Irutė Varzienė. Jos akcentavo svarbiausius momentus, savo išgyvenimus, skaitė eilėraščius iš knygos. Keletą šios knygos ir ankstesnių eilėraščių paskaitė ir pats autorius A. Balbierius.
Su pirmąja knyga A. Balbierių pasveikino Savivaldybės mero pavaduotoja Astra Korsakienė, draugai ir pažįstami.

Susitikimai

O lauke jau girdėjosi muzika: koncertą biržiečiams dovanojo grupė „Laikas“: vyresniosios kartos biržiečiams pažįstami savi dainininkai.

Šventiniuose renginiuose biržiečiai sutiko ir Vytautą Snarskį, trumpam sugrįžusį į Biržus iš JAV. Būtent Vytauto dėdės Konstantino Snarskio-Žvaigždulio žodžiais pavadinta pati šventė: „Biržai – sostinė mano“. V. Snarskis kalbėjo, kad šis šventės pavadinimas džiugina visus jo artimuosius.
Į Biržus trumpam sugrįžo kartu su drauge Danguole Indriliūnaite – Biržai ir jos gimtinė.

Besileidžiantieji piliakalnio laiptais stebėjosi puikia laiptų dekoracija. Ją sukūrė „Saulės“ gimnazistai ir jų mokytoja Daiva Zalogienė. Projektą parėmė rajono Savivaldybė kaip vieną iš patraukliausių su jaunimu dirbančių organizacijų projektų.

befunky-istorijam-15561.jpg

Penktadienio vakarą sulaukę iš toliau atvykusių svečių, šeštadienio rytą rajono Savivaldybės vadovai pasitiko kitas oficialias delegacijas ir kviestinius miesto šventės svečius. Svečiams buvo numatyta ir papildoma programa (degustacija „Biržų alaus“ bendrovėje, kelionė į Kirkilus ir Sodeliškius), o kai kas norėjo likti J. Janonio aikštėje, pasidairyti po mugę. O dairytis mugėje buvo ko. Vecumniekų rajono delegacija ir Žiemgalos planavimo regiono atstovai pirmiausia aplankė Biržų turizmo informacijos centro palapinę, nes norėjo pasveikinti senus draugus ir partnerius. Svečius nuoširdžiai ir svetingai priėmė, dosniai vaišino, dainomis linksmino seniūnijų kiemeliai, bendruomenės. Kas vaišino, kas šokti kvietė ar žemės ūkio darbus pabandyti liepė. Teatraturgio artistai savo programas Vietovardžių metams skyrė, tad visokiais vaizdžiais būdais ir žodžiais įrodinėjo, kaip ir kodėl taip jų kaimo vardas sudarytas, ką reikėtų vietovardžių sąraše tobulinti.

Nespėjus po kiemelius pasidairyti prasidėjo bėgimas „Biržų duonos kilometrai“, kuris irgi tapo gražiu reginiu jo stebėtojams ir aktyviu poilsiu ar tikromis varžybomis dalyviams.

Biržuose šventė įtraukė daugybę žmonių. Kas vaikščiojo po mugę, kas klausė ir stebėjo savų meno mėgėjų koncertus, kas kitokių Biržų ieškojo Justino Simanavičiaus vedamoje kelionėje. Biržų pilies arsenale laukė popietė, skirta kunigui Petrui Ažubaliui.

Po kelionių ir pramogų Biržų miesto šurmulyje, šventės svečių laukė kviestiniai Savivaldybės mero pietūs „Pilies skliautų“ restorane. Visus svečius pasveikino Savivaldybės meras Vytas Jareckas. Speciali dovana – proginis ženklas – buvo skirta Nesvyžiaus miesto atstovams: šiemet Nesvyžius ir Biržai mini 10 metų bendradarbiavimo sukaktį. Visi svečiai buvo apdovanoti, rajono vadovai ir patys sulaukė dovanų. Biržų rajono savivaldybės garbės pilietis Donatas Balčiauskas Savivaldybės merui įteikė juostą, kurioje įausta Biržams reikšminga data – 430 metų Magdeburgo teisėms.

Po pietų svečiai skubėjo į šventinę eiseną. Pakeliui dar spėjo pasigrožėti išskirtinės ir specialiosios technikos kolona, kuri važiavo pagrindinėmis miesto gatvėmis ir savo spalvingumu džiugino miestiečius.

O į Savivaldybės kiemą jau rinkosi puikiai nusiteikę eisenos dalyviai. Šiemet į eiseną organizatoriai nuoširdžiai kvietė, bet ne ragino ir ne reikalavo, kad visi joje dalyvautų. Svarbiausias principas – noras švęsti kartu. Eisena susirinko gausi, graži, spalvinga ir linksma. Ją pradėjo Pajiešmenių muzikantai, o kas muzikantų ilgoje eisenoje negirdėjo, patys skandavo, dainavo ir kitaip biržiečius sveikino.

Kai visi eisenos dalyviai pasiekė J. Janonio aikštę, išsirikiavo prieš sceną ar greta jos, prasidėjo iškilmingiausia šventės dalis. Šventės dalyvius pasveikino Jo Šviesybė Kunigaikštis su ponia („Sėlos“ muziejaus atstovai).

Sveikinimo žodį tarė rajono Savivaldybės meras Vytas Jareckas: „Brangūs Biržų krašto žmonės, čia gyvenantys, į savo gimtinę iš kitų miestų ir kraštų sugrįžę, garbūs svečiai! Sveikinu Jus, švenčiančius tradicinę mūsų miesto šventę. Sveikinu visus, kuriuos šiandien vienija Biržai – sostinė mano ir mūsų. Šventės renginiai padeda prisiminti svarbiausius istorinius momentus, pasidžiaugti mūsų meno mėgėjais, amatais, Biržų krašto žmonių kūrybiškumu ir išmone, susitikti, pabendrauti. Ir didžiuotis – esu BIRŽIETIS! Prieš 430 metų Biržams buvo suteiktos Magdeburgo teisės – Biržai oficialiai tapo miestu, kurį valdė pačių miestiečių išrinkta miesto taryba arba magistratas. Tad šiemet švenčiame ir savivaldos pradžios Biržuose jubiliejų. Dėkoju visiems aktyviems šventės dalyviams, organizatoriams, žiūrovams, mūsų svečiams – šventę ir jos nuotaiką kuriame visi kartu.“

Biržų miestą sveikino oficialių delegacijų: Grodzisko Wielkopolski, Nesvyžiaus, Vecumniekų, patrulinio laivo „Aukštaitis“ atstovai. Kitų Latvijos miestų, Biržų draugų, vardu lietuviškai pasveikino Iecavos meras Aivars Mačeks. Šventėje dalyvavusių Seimo narių (šventės renginiuose dalyvavo Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Ramūnas Karbauskis) vardu kalbėjo Audrys Šimas. Biržų miesto šventėje dalyvavo Pakruojo, Joniškio, Kupiškio, Pasvalio, Panevėžio miesto savivaldybių vadovai ir atstovai. Jų vardu biržiečius sveikino Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas.

Šventę vedė vabalninkietė pedagogė, kultūros darbuotoja Dalia Baltrušaitienė.

Po kalbų grojo Pajiešmenių pučiamųjų instrumentų orkestras, vyko populiarių atlikėjų koncertai. Daugelis linksminosi iki vėlumos, laukdami fejerverkų. O po jų jaunimo ir vyresniųjų dar laukė koncertas ir diskoteka. Miestas nerimo iki vėlumos.

befunky-eisena3-15572.jpg

Sekmadienio rytas miesto šeimininkams ir darbininkams darbais priminė vakar šėlusią šventę: teko surinkti visas šiukšles šiukšleles, paruošti miestą šventei. Ir prieš 8 ryto miestas buvo šviežutėlis, tvarkingas.

Malda

Malda pradėjome šventinius sekmadienio renginius. Nuo 11 val. tikintieji rinkosi į šv. Mišias už Biržus ir biržiečius Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Mišiose J. Naujalio Mišias ir giesmes giedojo Viktorijos Morkūnienės vadovaujamas Biržų kultūros centro mišrus choras „Viktorija“. Tuo pačiu laiku evangelikų reformatų konfesijos žmonės meldėsi Evangelikų reformatų bažnyčioje.

Tikras džiaugsmas

Kiti šventės renginiai persikėlė į Biržų tvirtovę. Į Pilies arkadą rinkosi įvairaus amžiaus lankytojai: nuo vienų iki šimto metų. Justina Grumšlytė-Brazdžionis vaikams ir jų mamoms, tėčiams, seneliams ir močiutėms pristatė savo devynerius metus kurtą knygelę „Nėjus ir Amadėjus. Tikrasis džiaugsmas“. Su knygele jos autorė ir autorės mama Loreta Gasiūnaitė, keturių anūkų močiutė, supažindino žaismingai, smagiai. Nuobodžiauti nebuvo kada. O ypač vaikų akys sublizgo, kai močiutė Loreta visiems pasiūlė pasivaišinti mėlynais (tokia susitikimo spalva) macaronsais.

Dainuojančiai ir pasakojančiai autorei Justinai pristatyti knygą padėjo mama, draugė Asta Kurlianskienė (Vainoraitė) ir Muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė. Kas norėjo, galėjo įsigyti nuotaikingą dviem kalbomis parašytą knygelę ir gauti autorės autografą.

Sugrįžimas

Dviejose „Sėlos“ muziejaus salėse buvo atidaryta dailininko Kęstučio Petro Ramono retrospektyvinė tapybos ir grafikos kūrinių paroda. Vyresnės kartos biržiečiai, daugiau bendravę su žinomu dailininku, norėjo su jais susitikti, pasveikinti šio sugrįžimo proga, deja, pats dailininkas į parodą neatvyko – sunegalavo, todėl parodą pristatė jo sūnus Augustinas Ramonas, pastaruoju metu dirbantis kartu su tėvu ir save vadinantis jo impresarijumi.

Biržai – Kęstučio Petro Ramono gimtinė, čia prabėgo jo vaikystė. 60 metų dailininkas gyvena ir kuria Vilniuje. K. P. Ramono kelias – neįprastai įvairus: grafikas ir tapytojas, dizaineris ir dailės pedagogas, kaligrafas ir ekslibrininkas, portretistas ir abstrakcionistas. Per 40 metų dailės pedagogo veiklos (iš jų 30 – M. K. Čiurlionio nacionalinėje menų gimnazijoje, 10 – Vilniaus dizaino kolegijoje) išugdė per 1000 dailininkų ir dizainerių. Mokydamas jaunuosius dailės studentus, pats visą laiką keitėsi ir stebino kūrybiniais atradimais, dalyvavo virš 300 respublikinių bei tarptautinių parodų.

Šis ilgai lauktas susitikimas Biržuose – 38-oji personalinė K. P. Ramono paroda. Biržų pilies salėse rodomi rinktiniai dailininko kūriniai nuo 1967 metų iki šių dienų, atspindintys kas dešimtmetį kintančias stilistines jo dailės kryptis ir nuoseklią dailininko estetinių pažiūrų vienovę.

Dienoraščė

Jau šešti metai iš Biržų kilusi žurnalistė, literatė Rugilė Audenienė (Gaidukaitė) Biržuose rengia tarmiškos kūrybos konkursus. Tai tapo viena iš Biržų miesto šventės tradicijų. Šįsyk tarmę mokantys kūrėjai buvo pakviesti rašyti dienoraščius. Juos buvo galima skaityti ir balsuoti už labiausiai patikusį interneto svetainėje http://www.birzuhaiku.lt/

Sekmadienį Pilies arkadoje rinkosi kūrėjai, jų draugai, kiti biržiečiai ir svečiai. Buvo pristatyti ir pasveikinti konkurso laimėtojai. Visi turėjo paskaityti savo kūrybą patys, nes kitiems paskaityti nebuvo taip paprasta. Alfredą Naktinio kūrinį skaitė Virginija Virkutienė, kurią autorius buvo prašęs paimti jo prizus. Kūrinius tų autorių, kurie neatvyko atsiimti dovanų, paskaitė pati Rugilė Audenienė. Tarmišką žodį keitė Gvido Staniulio saksofono melodijos.

Laimėtojus rinko kelių įstaigų darbuotojai, atskiri vertintojai, įsteigę savo prizus.

Biržų rajono savivaldybės ir tarybos nariai išrinko tris labiausiai patikusius pasakojimus: „Vis‘ biržiečė dirb ir dainuoj“, autorius Alfredas Naktinis (Adas Kietis); „Visadu čiasas“, autorė Celina Mikalauskienė (Nida); „Pirm dien sostinėj“, autorė Ramunė Indriliūnienė (Saulė).

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ komanda daugiausia balsų atidavė kūriniui „Buva lapkrits“, autorė Indra Drevinskaitė-Žilinskienė (Saldaine).

Muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Landsbergienė prizą skyrė Celinai Mikalauskienei už gražia papiliečių (kupiškėnų) tarme parašytą „Tekstą apie Strazdelį“.

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka gražiausiu tekstu išrinko savo darbuotojos Liudos Prunskienės pasakojimą „Subatvakaris“. Kad dalyvauja konkurse, Liuda kolegoms nesisakė, o visi kūriniai buvo vertinami tik pagal slapyvardžius. Liuda Prunskienė pasirašė Gese.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto komanda labiausiai dienoraščio žanrą atitinkančiu paskelbė Birutės Šukauskaitė „Vienų vasaros dienū“.

Lietuvos radijo žurnalistė Inga Janiulytė už gražų pasakojimą ir autentišką kalbą taip pat, kaip ir muziejininkai, pasirinko Indros Drevinskaitės-Žilinskienės „Buva lapkrits

Poetė, rašytoja, filosofė Aušra Kaziliūnaitė už puikiai užrašytą tarmę ir nuo vaikystės pažintus jaukius žodžius įvertino: „Pirm dien sostinėj“, autorė Ramunė Indriliūnienė (Saulė); „Nor paporint tikrų atsitikimų“, autorė Vanda Krikščikienė (Kaimo babute); „Vis‘ biržiečė dirb ir dainuoj“, autorius Alfredas Naktinis.

Poetė, rašytoja Sara Poisson už aktualumą, kalbos pokyčių atskleidimą, humorą pastebėjo „Vienų vasaros dienū“, autorė B. Šukauskienė.

Nuolatinė konkurso dalyvė poetė Rita Venskūnienė už tai, kad „labė gražė aprašytųs darbai žmogelių“, prizą skyrė taip pat A. Naktiniui su kūrinį „Vis‘ biržiečė dirb ir dainuoj“.

Konkurso organizatorė Rugilė Audenienė išsirinko eksperimentinį pasakojimą „Kas aš tok’ es?“, kurį sukūrė Ignesa Žygelienė (Lape Snape).

Daugiausia skaitytojų susidomėjimo „Facebook“ sulaukė tekstas „Gyvenims kėp dien“, autorė Sonata Kaminskaitė (Sonata).

Apdovanojus visus autorius, išklausius jų kūrinius, rajono Savivaldybės meras Vytas Jareckas ir mero pavaduotoja Astra Korsakienė padėkojo pačiai konkurso organizatorei Rugilei, kurį į gimtinę kasmet grįžta su šiuo projektu, skatina domėtis tarmiška kalba, branginti savo šneką. Rugilei Audenienei, žurnalistei, poetei, prozininkei, buvo įteiktas Savivaldybės mero padėkos raštas už kultūrines iniciatyvas, Biržų krašto tarmės puoselėjimą, literatūrinių konkursų organizavimą.

Nusifotografavę atminimui konkurso dalyviai, organizatoriai ir kiti biržiečiai vaišinosi arbata su medumi, kaimišku sūriu.

Paskutiniai akordai

Pilies kieme biržiečiai klausėsi Sauliaus Petreikio trio koncerto, o vakarop prie fontanų rinkosi „Baltosios vakarienės“ dalyviai, daugiausia – pagyvenę žmonės. Pasibūti, pasilinksminti.

Iki kitos šventės!

Parengė Savivaldybės mero patarėja Janina Bagdonienė

befunky-justes-15576.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt