PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Lapkričio 14 d. 11:06

Baltijos aplinkos forumas: Aplinkos ministerija netesi pažadų – Punios šile vykdomi plynieji kirtimai

Alytus

Freepik.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA


283426

2022 m. Vyriausybė priėmė sprendimą išplėsti Punios šilo gamtinį rezervatą, jame paliktos „skylės“ – apie 300 ha plote plytintys genetiniai draustiniai. Tuomet Aplinkos ministerija Vyriausybei pažadėjo, kad šiuose plotuose nevykdys plynų sanitarinių kirtimų tol, kol nebus parengtas planas, kaip juose reikėtų tvarkytis derinant genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsaugą. Visgi, šiemet šis įsipareigojimas buvo vienašališkai ignoruotas. Visi 2023 metais suplanuoti sanitariniai plynieji miško kirtimai jau atlikti, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime žiniasklaidai.

Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius ir Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas sako, kad ši situacija tik patvirtina nuogąstavimą, apie kurį kalbėta plečiant rezervatą, – genetiniuose draustiniuose taikomi ūkininkavimo principai kels beatodairiškų kirtimų grėsmę.

„Nors šiuose plotuose mokslininkai rado Europos mastu vertingų gamtinių vertybių, kurias esame įsipareigoję saugoti, čia toliau šeimininkauja pjūklas. Pats dalyvavau posėdyje, kuriame Aplinkos ministerija įsipareigojo stabdyti kirtimus tol, kol bus parengtas planas, kaip suderinti biologinės įvairovės ir genetinių išteklių apsaugą šiose, į rezervatą nepatenkančiose „skylėse“. Tokio plano nėra, o medžiai kertami. Apgailestaudamas turiu konstatuoti – nesilaikant pažadų kenčia miškas ir niekaip negaliu pasitikėti ministerijos politikais“, – piktinasi Ž. Morkvėnas.

Kolegai antrina kita Punios šilo išsaugojimo judėjimo atstovė Rita Grinienė.

„Įžūliausia, kad pirmadienį Aplinkos ministerija paskelbė stabdanti plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šile, tačiau mūsų komanda vakar jame lankėsi ir vietoje surinkta informacija akivaizdžiai rodo iškirstus didelius plotus. Tai kaip interpretuoti – stabdo kirtimus, kurie jau atlikti, ar aplinkos ministras tiesiog apsimelavo? Net neabejojame, kad kirtimai atlikti tikrai ne vietos miškininkų iniciatyva, tai – aukštesnio lygio sprendimas,“ – įsitikinusi ji.

Visuomenininkai teigia jau kuris laikas negaunantys jokios informacijos apie ieškomus sprendinius dėl būsimos miškininkystės praktikos Punios šilo genetiniuose medynuose, o čia ir toliau šeimininkaujama kaip ūkiniuose miškuose.

„Reikia suprasti, kad dėl žievėgraužio tipografo sėjama panika greitai nesibaigs. Vėl ir vėl situacija kartosis. Šylantis klimatas tik dar labiau pagerins sąlygas šiems vabalams. Jei toliau laikysimės įsikibę ydingos miškininkystės praktikos dirbtinai formuoti neatsparius ir monokultūrinius medynus, o paskui be atvangos mojuoti pjūklais – toliau naikinsime vertingiausią Lietuvos mišką bei galiausiai prarasime ir tuos genetinius išteklius, kuriuos norėta apsaugoti. Mūsų įsitikinimu, geriausias sprendimas saugoti eglių ir pušų genetiką – tą daryti visame Punios šile, jį saugant kaip vientisą rezervatą. Eglynai rezervatuose ilgainiui tampa žymiai atsparesni masinėms kenkėjų invazijoms – tą rodo situacija Lietuvos gamtiniuose rezervatuose“, – sako Ž. Morkvėnas.

Vienintelis būdas kovoti su žievėgraužio tipografo plitimu – įvairiarūšis medynas

Gamtininko žodžius patvirtina daugiametės natūralių miško ekosistemų mokslininkų studijos, atliktos ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse – nusistovėjusi senoji miškininkystės mokykla klimato kaitos akivaizdoje nebetinkama.

Dirbtinai suformuoti monokultūriniai medynai (eglynai ir kt.), šiuo metu yra labiausiai pažeisti ne tik žievėgraužio tipografo, bet ir kitų nuolat agresyvėjančių klimatinių veiksnių. Tuo tarpu tai visiškai nebūdinga natūraliems miškams, plytintiems gamtiniuose rezervatuose. Gamtininkų teigimu, šiuo metu taikomos sanitarinės miškų apsaugos priemonės – kartu ir dominuojantys sanitariniai kirtimai – praktiškai nedaro jokios įtakos žievėgraužio tipografo plitimui.

Šalinama ne priežastis, bet pasekmė. Dažniausiai eglės išgabenamos iš miško pavėluotai, kai kinivarpos jau būna spėjusios pasklisti, kartu su medžiais išvežami ir juose jau pradėję kurtis natūralūs priešai. Taip toliau silpninamas natūralus miško imunitetas. Jau ne vienus metus natūralių miško ekosistemų mokslininkai pastebi, kad vienintelė išeitis kovoti su kenkėjais – formuoti įvairiarūšius, natūraliam miškui artimus medynus, pabrėžiama pranešime žiniasklaidai.

Genetinius išteklius saugoti siūlyta ne medžių „getuose“, bet visame rezervate

Ž. Morkvėnas sako, kad nevyriausybininkai seniai siūlė Punios šilo eglių ir pušų genetiką saugoti kitaip – ne uždaruose „getuose“, bet visoje rezervato teritorijoje sudarant sąlygas šiems medžiams augti natūraliomis sąlygomis.

„Taip miškas taps atsparesnis kenkėjams, genetinės įvairovės apsaugą užtikrinsime saugodami daugiau medžių ir sudarydami sąlygas vykti natūraliai gamtinei atrankai“, – sako jis.

Dėl genetinių medynų, kurie sudaro dešimtadalį viso Punios šilo ploto, įtraukimo į rezervato teritoriją pasisakė 8 nevyriausybinės organizacijos, mažiausiai 163 aplinkosaugos ir kultūros srityje veikiantys visuomenininkai. Išplėsdama Punios šilo rezervatą, LR Vyriausybė įpareigojo šią praktiką peržiūrėti. Skatinta ieškoti būdų, kaip suderinti medžių genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsaugą. Šį darbą Aplinkos ministerija turi padaryti iki gruodžio 31 d. Visgi, visuomenininkams iki šiol neteko nieko girdėti apie šio darbo progresą, galutinius ar tarpinius rezultatus, o Punios šilo genetiniuose medynuose tvarkomasi taip, kaip ir visuose kituose ūkiniuose-pramoniniuose miškuose.

„Mūsų žiniomis, organizuoti šio darbo atlikimą pavesta Valstybinei miškų tarnybai -– tai pačiai institucijai, kuri išduoda kirtimų leidimus, kartu ir tuos, dėl kurių Prokuratūra nesenai pradėjo tyrimus. Tai nekelia pasitikėjimo“, – tęsia Ž. Morkvėnas.

Punios šilo rezervatą Vyriausybė išplėstė 2022 metais, po visuomenininkams ir šiame miške besiformuojančiai sengirei palankaus teismo sprendimo.

ELTA primena, kad Aplinkos ministerijos nurodymu Valstybinių miškų urėdija penktadienį sustabdė jau pradėtus vykdyti aštuonis plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose. Ministerija tai pat pranešė, kad bus peržiūrimi ir kituose ekosistemų apsaugos bei rekreaciniuose miškuose dar nepradėti vykdyti plynieji sanitariniai kirtimai.

Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į konkrečius atvejus, kai, vykdant plynuosius sanitarinius miško kirtimus rekreaciniuose miškuose, kertami sveiki ar gamtiniu požiūriu vertingi medžiai, kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją.

Urėdijos buvo prašoma įvertinti nebaigtus ir numatomus vykdyti plynuosius sanitarinius miško kirtimus bei atsisakyti juose nepažeistų medžių kirtimo, išskyrus egles ir medžius, kurie auga kelių ar inžinierinių tinklų apsaugos zonose ir kurie virsdami ar lūždami galėtų padaryti žalos asmenims ar jų turtui.