Atsiminimų knygą parašęs V. Ušackas: vidaus politikos intrigos visada draskė mūsų užsienio politiką

Įslaptintos įkaitų išlaisvinimo operacijos, iki paryčių užsitęsusios derybos su pasaulio lyderiais, saugumo tarnybų manipuliacijos, beprecedentės sankcijos Rusijai, serija pasikėsinimų nužudyti ir iškovoti istoriniai Lietuvos pasiekimai – buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos ir Lietuvos ambasadorius Vygaudas Ušackas pristato atvirą ir intriguojančią pirmąją savo atsiminimų knygą „Diplomatinė misija: nuo Skuodo iki Baltųjų rūmų“.

Knyga oficialiai bus pristatyta šių metų kovo 1 dieną 12.00 valandą tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, salėje 5.1. Knygą išleido leidykla VAGA. Išankstinė prekyba – nuo vasario 5 d. knygynų tinklo VAGA el. parduotuvėje.

Pasak knygos autoriaus, pastaruosius dvejus metus rengtos knygos epicentre – vidaus politikos peripetijų, skandalų ir intrigų poveikis Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui, lydėjęs šalies diplomatinį korpusą nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

„Rašydamas knygą rėmiausi savo archyvais, prisiminimais, žiniasklaidos pranešimais, kuriuos man padėjo išsaugoti kruopščiai šį darbą atlikusi šeima. Viliuosi, ši knyga padės skaitytojui geriau suprasti kertinius mūsų – Lietuvos ir pasaulio – pastarųjų trijų dešimtmečių įvykius, kurių kūrėju arba liudininku man teko būti“, – sako Vygaudas Ušackas.

Autobiografijoje ambasadorius detaliai prisimena savo asmeninius susitikimus ir pokalbius su JAV prezidentu G. W. Bush, dabartiniu prezidentu D. Trump, Karaliene Elžbieta II-ąja, Britanijos premjeru D. Cameron, EK prezidentu J.C. Juncker, Afganistano prezidentu H. Karzai, Ukrainos ir Rusijos vadovais, Talibano judėjimo lyderiais ir kitomis ryškiomis pasaulio politikos asmenybėmis.

Knygoje autorius taip pat atskleidžia iki šiol viešumos nepasiekusias įslaptintų misijų detales – ne vieną įkaitų išlaisvinimo operaciją, su Europos šalių lyderių pagalba vykdytą mirties bausme nuteisto kataliko afgano slaptą gelbėjimo misiją, konfidencialias derybas su Talibano vadovybe, Rusijos slaptųjų tarnybų spaudimą.

„Šeši dešimtmečiai mano gyvenimo darniai susiliejo su mūsų valstybės atgimimu ir integracija į Vakarų struktūras. Kaip ir iššūkiais, kuriuos patyrėme tiek valstybės viduje, tiek už mūsų sienų. Taigi ir pati knyga – tarsi kelionė laiku: nuo šeimos tremčių ir rezistencijos istorijos iki pirmųjų politinių žingsnių atkuriant Lietuvos studentų sąjungą, priešinantis sovietų valdžiai, kuriant diplomatinę tarnybą ir pirmąsias tarptautines partnerystes, žengiant į Europos Sąjungą ir NATO, didinant atsparumą išorinėms grėsmėms, inicijuojant projektą „Misija Sibiras“ ir kita“, - pažymi V. Ušackas.

„Diplomatinė misija: nuo Skuodo iki Baltųjų rūmų“ – ne tik informatyvus, unikalią asmeninę ir profesinę istoriją atskleidžiantis pasakojimas, bet ir keturiolika autoriaus pamokų jauniesiems diplomatams ir politikams pateikianti knyga, kurios, anot V. Ušacko, padės kurti laiminčią Lietuvos diplomatiją.

Po oficialaus pristatymo Vilniaus knygų mugėje, kovo 3 dieną, 17.30 val. autobiografija bus pristatoma VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, vėliau ir kituose šalies miestuose: kovo 4 dieną, 18.00 val. Kauno Ąžuolyno bibliotekoje; kovo 5 dieną, 17.00 val. Klaipėdos I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje; kovo 6 dieną, 17.00 val. Skuodo R. Granausko viešojoje bibliotekoje; kovo 7 dieną, 17.00 val. Šaulių P. Višinskio viešojoje bibliotekoje; kovo 10 dieną, 17.00 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje.

Vygaudas Ušackas – Lietuvos diplomatas, visuomenės ir politikos veikėjas, ėjęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pareigas. 

Per daugiau nei 30 metų diplomatinę karjerą, Vygaudas Ušackas dirbo įvairiose tarptautinės politikos srityse. Atsakingiausi jo paskyrimai buvo Lietuvos Užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje, Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis ir delegacijos Afganistane vadovas, vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Vygaudas Ušackas taip pat ėjo Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikoje pareigas, buvo šalies ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje.

Pelnas, gautas už knygos pardavimus, bus skirtas Šv. Pranciškaus onkologijos centrui Klaipėdoje.

Kviečiame skaityti knygos ištrauką.

Pirmojo JAV prezidento vizito į Lietuvą užkulisiai

Pirmiausia mums, Lietuvai, apskritai reikėjo išsikovoti, kad toks vizitas įvyktų. Nebuvo nuspręsta, kur JAV prezidentas vyks po 2002 metų lapkričio 21 dieną vyksiančio susitikimo Prahoje. Matėme didžiules latvių pastangas, kad prezidentas vyktų į Rygą, estų – kad į Taliną. Būta svarstymų, kad JAV prezidentas apskritai nevyks į tą pusę, o rinksis Pietų Europos valstybę.

Tačiau mes turėjome savų kozirių. Buvome Vilniaus dešimtuko grupės ašis, stūmusi NATO plėtrą. Be to, kaip argumentą prezidento komandai metėme, kad JAV lietuviai kaip rinkėjai skaičiumi smarkiai pranoksta latvius ir estus. Prisidėjo ir mūsų tuo metu jau susiklostę labai geri santykiai su lenkais.

Visgi tai, ką sužinojome vėliau, nustebino. JAV prezidentas, pasirinkęs savo vizito kryptimi Vilnių, į Lietuvą atskrido per Sankt Peterburgą. Taktiškai nusprendė pirma išlenkti stikliuką degtinės su V. Putin ir taip padėjo jam praryti karčią piliulę dėl NATO plėtros. <…>

Sveikinantis prie lėktuvo su G. W. Bush palyda C. Rice, kurią gerai pažinojau nuo 1998-ųjų, šyptelėjusi prasitarė, kad man patiks prezidento kalba. Intriguojanti užuomina žadino įvairių spėlionių. Tačiau iki tol laukė bemiegė naktis, gyvenant su klausimu, ar viską padarėme, kad šis vizitas pavyktų. JAV prezidento administracijos lūkestis buvo gan aiškus ir paprastas – kad prezidentą išvystų ir šiltai sutiktų daugiatūkstantinė minia, kuri pačiu savo buvimu išreikštų pritarimą tam, kas JAV įvyko priimant reikiamą sprendimą. <…>

Tačiau tikrasis vaizdas, dar kelios dienos prieš vizitą, anaiptol nepriminė šventės laukimo. <…> Pirmos žinios iš taksi vairuotojo bei žiniasklaidos pranešimų trikdė ir gąsdino. Buvo teigiama, kad atvykus G. W. Bush gatvių kanalizacijos dangčiai bus užvirinti, balkonuose įsitvirtins snaiperiai, o Vilniaus gyventojai bus raginami išvykti iš miesto.

Lietuva ruošėsi didžiausiai saugumo operacijai istorijoje. Vyriausybės kabinetuose virė darbas, kaip apsisaugoti nuo provokacijų ir užtikrinti sklandų vizitą. Tai visai nepriminė, ko tikėjosi amerikiečiai, – šventės, džiaugsmo ir žmonių minios.

Nedelsdamas ėmiausi veiksmų, kad pasikeistų naratyvas. Supraskime paprastą dalyką. Tai buvo lapkričio pabaiga, Lietuvoje jau buvo 17 laipsnių šalčio. <…>

Pats asmeniškai kalbėjausi tiek su policijos ir saugumo struktūrų vadovais, tiek su žurnalistais, kad liautųsi gąsdinti gyventojus, o kviestų atvykti į istorinę šventę Rotušės aikštėje lapkričio 23 dieną. Kalbėjausi ir su verslininkais, kad prisidėtų finansiškai ir sukurtume istorinį įvykį. Auksinę vertę įgijo būtinybė pasirūpinti nemokama arbata ir kava, šiltu maistu. <...>

Be to, nepamirškime, kad JAV prezidento vizitas yra įvykis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žiniasklaidai. <...> „New York Times“, „Washington Post“, CNN, „Fox News“ ir kitos žiniasklaidos grupės vyko į Vilnių, o greta jų – ir kongresmenų bei senatorių delegacija. Kai suvokiau, kad ta kryptimi niekas neapgalvota, vėlgi subūriau šalies verslininkus, kurių atstovaujamos įmonės skyrė po 10–20 tūkstančių litų. Tai buvo „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis, ukrainietis „Forum“ centro savininkas Dmitrij Buriak, SEB valdybos pirmininkas Julius Niedvaras, „Švyturio“ vadovas Tomas Kučinskas, Darius Mockus iš „MG Baltic“, taip pat Tadas Karosas, „Čili Pizza“ savininkas, bei Šarūnas Marčiulionis. <...>

Spėjome surengti ir trumpą Lietuvos verslo lyderių susitikimą su JAV prezidento delegacija lapkričio 22 dienos vakarą, kai pirmoji pora po kelionės ilsėjosi „Radisson Astoria“ viešbutyje. Tuo vakaru pasirūpino ne Vyriausybė, o Lietuvos verslo atstovai, kurie užsienio žurnalistams ir G. W. Bush lydinčiai delegacijai surengė degustacinę vakarienę ir koncertą Chodkevičių rūmuose. Vilnius pasaulio spaudoje buvo nušviestas kaip atviras ir šviesus miestas, kur net trečią valandą nakties, po audringo vakarėlio, galima užsisakyti šviežiai iškeptos picos. Tai buvo nuostabi reklama mūsų miestui, kurią kiekvienas iš 80-ies žurnalistų ir atvykusių politikų padarė savaip.

Mes vietoj saugumo operacijos sukūrėme šventę, kurią išvydo pasaulis ir kurią dabar turime įrašytą mūsų metraščiuose. Valstybė tam nebuvo visiškai pasiruošusi ir numačiusi pakankamai resursų, tačiau padedami žmonių ir verslo lyderių tai vis vien padarėme.

Lapkričio 23-iosios rytmetį, kalbėdamas prieš keliolikos tūkstančių lietuvių minią ir renginį tiesiogiai transliuojant CNN, „Fox News“, CNBC, ABC, „Bloomberg TV“ bei kitiems kanalams, G. W. Bush pasakė: „Baigėsi ilga ir tamsi baimės, netikrumo, vienatvės naktis. Jūs įsiliejate į stiprią ir augančią NATO šeimą. Mūsų sąjunga yra pasiryžusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“

Jo kalba buvo pertraukta audringais plojimais ir skanduote: „Ačiū. Ačiū. Ačiū!“ Šiek tiek suglumęs, ką gi čia lietuviai skanduoja, G. W. Bush padarė pauzę. Tai pastebėjęs prezidentas V. Adamkus priėjo ir tarė: „Nesijaudinkite, jie Jums dėkoja.“ Tada G. W. Bush pažvelgęs į minią nuoširdžiai tarė: „Jūs esate laukiami!“ (angl. You are welcome), – ir tęsė savo kalbą.

Kitą dieną „New York Times“ pirmame puslapyje pasirodė žurnalistės Elisabeth Blummer straipsnis, kuriame buvo aprašytas šis momentas, o straipsnis vadinosi „Bush sulaukė „ačiū“ iš rytų europiečių“ (angl. For Bush, a big ‘Aciu!’ from Eastern Europeans). Pasaulio žiniasklaida citavo G. W. Bush kalbą Vilniuje bei rašė, kaip šiltai ir nuoširdžiai jį priėmė Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos valstybėse, kur G. W. Bush populiariumas niekada nebuvo didelis. Daugeliui amerikiečių G. W. Bush vizitas padėjo sužinoti apie Lietuvą, mūsų istorinį kelią į nepriklausomybę ir narystę NATO. <...>

Lapkričio 23-iąją, apie vidurdienį, „Air Force One“ paliko Vilnių. Tačiau ne visi mūsų svečiai skubėjo išvykti. Kitą dieną su pasaulyje pripažintu geopolitikos strategu bei buvusiu nacionalinio saugumo patarėju dr. Z. Brzeziński bei premjeru A. Brazausku vykome į medžioklę. Panevėžio rajone Z. Brzeziński džiaugėsi laimikiu – dviem nušautais šernais, kuriuos su pasididžiavimu pavadino „Ribbentrop“ ir „Molotov“. Taip buvo simboliškai paminėta Europos padalijimo užbaiga.